Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius piktinasi, kad problemų su matematika kyla ne tik mokiniams, bet ir valdžiai, kuri esą net nemoka apskaičiuoti, kokius atlyginimus Lietuvoje gauna pedagogai. Mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad vidutiniškai mokytojai į rankas uždirba 1400 eurus.
Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijoje mokosi apie pustrečio šimto vaikų. Nuo rugsėjo pirmosios tiek ši, tiek kitos Lietuvos mokyklos turės dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas. Tačiau dauguma mokyklų tam net nėra pasiruošusios.
„Kad ir lankom atnaujino ugdymo turinio seminarus, dalijamės gerąja patirtimi, bet mums tos patirties neužtenka, labai daug yra neaiškumų. Trūksta konkretumo, nuoseklumo“, – teigia direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rymantė Marcinkevičienė.
Pasak švietimo ekspertų, naujovėms mokyklos net negali pasiruošti, nes tiesiog pedagogai iki šiol neturi naujų vadovėlių.
„Vadovėlių nėra, tie vadovėliai atkeliaus neaišku kada, tai mokytojams reikia pasistengti, pasiruošti. Kada pasirengti tuos planus? Per vasarą? Vasaros atostogų metu, nes rugsėjis čia pat“, – kalba R. Marcinkevičienė.
„Kaip pasirengti ilgalaikį ugdymo planą? Kur mokytojui daugiau kūrybiškumo? Kaip atrodys egzaminas? Tokio konkretumo ir nuoseklumo norisi“, – sako mokyklos direktorė Roma Raškevičienė.
„Mokytojai sako viskas tvarkoje. Mes gal ir džiaugtumėmės naujomis mokymo programomis, bet jeigu paskui jas neseka vadovėliai. Jeigu mes nežinome iš ko mokyti vaikų, o juos reikia parengti egzaminams, tai mes tampame įkaitais, mes turime iš kažko ruoštis. Tai mokytojams didžiulis galvos skausmas“, – tvirtina „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Problemų kelia ne tik naujos programos, bet ir tai, kad nuo kitų mokslo metų mokyklose turėtų atsirasti tokios naujovės kaip filosofijos, inžinerijos pamokos, tačiau daugumoje Lietuvos mokyklų nėra kam šių dalykų mokyti.
„Teoriškai arklys, praktiškai nesikelia. Tai ir šiuo atveju teoriškai paskelbta, kad vaikai gali mokytis ir filosofiją, ir inžineriją, ir ekonomiką, ir portugalų, ispanų kalbas, bet dauguma mokyklų sako mes tokių galimybių neturim, tai savo vaikams nesiūlysim“, – sako G. Sarafinas.
„Aš tai labai džiaugiuosi, kad tai atsiranda, nes mes galime niekada neturėsime nieko naujo, nieko neatnaujinsime, jeigu kiekvieną dieną bijosime žengti žingsnį į priekį“, – tikina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės nebūtina, kad naujos pamokos atsirastų visur iš karto.
„Trūksta mums mokytojų tose srityse, ne visi mokiniai pasirinks, bet kažkas jau turės galimybę pasirinkti ir mes galėsime judėti į priekį. <...> Tai nieko nedarykime, tiesiog laukime, kaip viskas bus, gal kažkaip bus“, – kalba J. Šiugždinienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė priduria, kad nauji vadovėliai bus, tačiau esą reikės ne vienų metų, kol jie pasieks visas mokyklas. Pasak Šiugždinienės, atnaujintoms ugdymo programoms galima pasiruošti ir be vadovėlių.
„Tai nėra kažkas įkalta į akmenį, ir vadovėlis yra labai svarbi, bet tik viena iš priemonių, ir šiandien ne visi mokytojai, ne visos mokyklos naudojasi vadovėliais kiekvieną dieną“, – sako J. Šiugždinienė.
„Taip, dar nėra nei pakankamai skaitmeninių priemonių, nei tų vadovėlių, bet šalia to reikia nepamiršti, kad mes turime daugybę šaltinių, mokytojas turi pakankamai ekspertiškumo, kad modeliuoti tą pamoką. Su ugdymo turinio atnaujinimu, tai yra tam tikras iššūkis, bet tuo pačiu yra ir laisvė, ir pasitikėjimas mokytoju“, – tikina Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius taip pat priminė, kad mokyklose vaikai vis dar neišmoksta matematikos ir pridūrė, kad pačiai valdžiai reiktų pasitikrinti savo matematikos žinias. Mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija balandį išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad vidutiniškai mokytojas į rankas uždirba 1408 eurus. Pasak ekspertų, ši suma neatitinka tikrovės.
„Mokyklų darbuotojų vidutinė alga į rankas yra maždaug 950 eurų, o ministerija skelbia 1400, tai kažkas meluoja“, – teigia G. Sarafinas.
„Tai jokia logika nepagrįsta, nes pagal tai, ką jie teigia, kad 1408 eurai į rankas, tai realiai sistemoje tiek pinigų nėra, mokyklos tiek pinigų darbo užmokesčio fondui negauna“, – tvirtina mokytojų profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Ministerija remiasi valstybės duomenų informacija. Mes patys nesugalvojame“, – kalba J. Šiugždinienė.
Švietimo ekspertus taip pat gąsdina dešimtokų pasiekimai. Mat jaunuolių, kurie nesugeba įveikti žinių patikrinimų, labai daug. Iš 25 tūkstančių dešimtokų, 10 tūkstančių 2022-aisiais neįveikė keturių balų kartelės. Problema, kad pagal naują tvarką jie negali keliauti į 11 klasę, o tai turi tragiškų pasekmių visai švietimo sistemai.
„Mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų apskritai nereiktų, dalies mokyklų apskritai nereiktų jas reikėtų uždaryti“, – sako G. Sarafinas.
Žurnalas „Reitingai“ taip pat paskelbė, kuriose Lietuvos savivaldybėse mokyklos veikia geriausiai. Kaip visada lyderiauja didmiesčiai, tiesa, tarp jų garbingą trečiąją vietą užima Palanga. Dugne rikiuojasi Kalvarija, Šakiai, Šiaulių ir Alytaus rajonai, Šilalė.
Po pasipylusių skandalų dėl kanceliarinių, telefonų, interneto išlaidų valdžiažmogiams, daviau sau ir šeimai žodį nuo 2023 rugsėjo už savo algą nepirkti popieriaus kontrolinių darbų, padalomosios medžiagos kopijavimui, nepirkti sąsiuvinių ir tušinukų pamokų planams, konspektams, jokių raudonų tušinukų darbų taisymui, jokių kopijų namie asmeniniu printeriu, jokių laiškų tėvams, mokiniams, kolegoms asmeniniu kompiuteriu, jokių skambučių tėvams, mokiniams ir tt. Iš asmeninio telefono. GANA šelpti švietimą iš savo privačių lėšų. Jau darbus taisau degindama asmeninę elektrą...
Planuoju ruoštis atnaujintai pamokai tiek minučių, kiek mokės. Ir ne mano problema, jei pasiruošiu ne visai pamokai, o tik pusei.
