mokyklos

Pažymį mokinys gauna iš mokytojo, tačiau ar visada supranta, kodėl jo rezultatas būtent toks ir ką pats gali pakeisti? Šiaulių universitetinėje gimnazijoje siekiama, kad atsakymų mokiniai nelauktų vien iš suaugusiųjų – jie patys kelia sau tikslus, stebi savo pažangą, įsivertina, kas sekasi, o kur dar reikia pasistengti. „Galutinis tikslas – kad mokinys palaipsniui taptų savo mokymosi ir pažangos šeimininku“, – sako gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Socialinių tinklų platformose „TikTok“ ar „Instagram“ – ne vienas vaizdo įrašas apie šiuolaikinių mokinių patiriamas problemas. Kartais su ašaromis akyse mokytojai pasakoja, kad mokiniai nebemoka skaityti: nesupranta sąvokų, negeba atlikti užduočių. Socialiniuose tinkluose vis dažniau kalbama apie vadinamąją raštingumo krizę (angl.

Prieš kiek daugiau kaip 2 savaites Marijampolės policijos suvestinėse sušmėžavo įvykis apie kelios minutės po vidurnakčio sustabdytą automobilį, kuriame rasta draudžiamų medžiagų. Šiandien aiškėja netikėtos šio iš pažiūros gana įprasto įvykio detalės. Nustatyta, kad automobilyje tuomet sėdėjo du Vilkaviškio švietimo įstaigų mokytojai, kurie nuo įvykio praėjus daugiau kaip 2 savaitėms toliau tęsia darbus.

Mokyklinio amžiaus vaikų turintys tėvai žino, kad rugsėjo 15-oji yra ta data, iki kurios mokyklas turėtų pasiekti galiojančios moksleivių sveikatos pažymos. Tvarka numato, kad jos neturinčiam vaikui negalima leisti dalyvauti ugdymo procese. Lietuvos progimnazijos asociacijos atstovė teigia, kad tokia priemonė – jau kraštutinė, tačiau neslepia, kad piktybiškų tėvų pasitaiko.

Prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią skubotai koreguojant ugdymo programas, švietimo bendruomenėje iš naujo pakilo nežinios ir įtampos banga. Nesibaigiančios reformos, vėluojantys vadovėliai ir didėjantis spaudimas mokytojams kelia esminį klausimą: ar paskutinę minutę rengiami sprendimai užkirs kelią praėjusių metų chaoso pasikartojimui, ar švietimo sistemos ir vėl laukia nauja skandalų bei nusivylimo banga? Apie paskutines pasiruošimo dienas, realią padėtį mokyklose ir švietimo laukiančius iš...

Trakų rajono meras Andrius Šatevičius sako, kad viešas ar politinis spaudimas nepakeis savivaldybės sprendimo dvi lenkiškas mokyklas reorganizuoti į skyrius. Anot jo, „rajono vaikų švietimas neturėtų tapti politinių pareiškimų ar politinių kovų įrankiu“. „Viešas ar politinis spaudimas mano pozicijos nepakeis. Teismuose įvertintas ir teisėtu pripažintas sprendimas dėl politinio spaudimo nebus keičiamas“, – feisbuke ketvirtadienį rašė meras.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius siūlo iš ugdymo programų išbraukti Rusijos imperializmą šlovinantį autorių. Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija, ministras pirmininkas pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pataisyti 2022 metais priimtas Bendrojo ugdymo mokyklos programas ir „nebemokyti Lietuvos moksleivių patriotizmo ir pilietiškumo iš Michailo Lomonosovo, Rusijos imperinius karus šlovinusio rašytojo, tekstų“. M. Sinkevičius taip pat pasiūlė įtraukti į mokyklų programas u...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje penktadienį Latvija perduos Lietuvai metus truksiantį pirmininkavimą Europos mokyklų sistemai. Anot ministerijos, renginys suburs švietimo atstovus iš Europos šalių, sveikinimo žodį tars švietimo ministrė Raminta Popovienė, nuotoliu prisijungs Europos mokyklų generalinis sekretorius Andreasas Beckmannas. Susitikime bus apžvelgti Latvijos pasiekimai bei pristatyti būsimi Lietuvos pirmininkavimo prioritetai ir tikslai.

Nors Vilnius kasmet plečiasi, kartu su naujais daugiabučiais auga ir sena problema – spūstys. Ekspertai sako, kad vien naujų darželių ar mokyklų statyba situacijos neišspręs, nes miestas šiandien susiduria ne tik su infrastruktūros, bet ir su pačių gyventojų įpročių problema. Net ir brangstant degalams lietuviai vis dar renkasi automobilius, o augantys gyvenamieji rajonai kuria vis didesnį spaudimą pagrindinėms miesto arterijoms.

Trečiadienį ryte dalis šalies gyventojų sulaukė pranešimų apie oro pavojų. Į Lietuvos teritoriją iš Latvijos įskrido dronas. Gyventojai buvo raginami ieškoti artimiausios priedangos ir slėptis. Internete plinta gyventojų pasakojimai, kad švietimo įstaigose evakuacijos procesas strigo. Opozicinės liberalų frakcijos narys Simonas Gentvilas asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalino ekrano nuotrauka.

Pastaruoju metu Lietuvos švietime matome pozityvią kryptį: sprendimų galia vis dažniau perduodama į tų žmonių rankas, kurie geriausiai pažįsta mokinį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuosekliau renkasi pasitikėjimo kelią, pripažindama, kad viena universali taisyklė devyniems šimtams šalies mokyklų ir 60 savivaldybių negali veikti vienodai gerai. Ryčio Laurinavičiaus, „Švietimas #1“ valdybos pirmininko ir „Omnisend“ vadovo bei bendraįkūrėjo, komentaras.

Šią savaitę prasideda Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP), kurių metu bus tikrinamos dešimtokų žinios bei įgūdžiai, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).  Ketvirtadienį vyks lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimas, kitą trečiadienį bus tikrinamos dešimtokų matematikos žinios, o gegužės 19-ąją vyks tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros patikrinimas.   Pasak NŠA, visi patikrinimai bus vykdomi elektroninėje testavimo sistemoje.

Nors pastaruoju metu itin aktyviai diskutuojama apie tai, kiek ir kokių egzaminų reikia Lietuvos mokiniams ir mokyklos baigimui,  pažangiausių švietimo sistemų pavyzdžiai rodo, kad galutinis žinių patikrinimų skaičius nebūtinai siejasi su aukšta išsilavinimo kokybe. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste ir kodėl egzaminai neturėtų būti ugdymo centre? Šiuo metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama, kaip turėtų keistis brandos egzaminai Lietuvoje.

Šiandien vykstančioje žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijoje jo vyriausiasis redaktorius pristatė, kad pavargusi švietimo bendruomenė prašo stabdyti nuolatines reformas ir leisti sistemai stabilizuotis. Jis taip pat pabrėžė, kad per kelerius metus įgyvendinti pokyčiai švietime sukėlė daugiau chaoso nei pažangos. Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus, švietimo bendruomenė nori, kad reformos pagaliau sustotų.

Kaip ir kiekvienais metais, žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijoje buvo pristatomos geriausių aukštųjų mokyklų, gimnazijų ir mokyklų sąrašas. Nors lyderio poziciją išlaikė Vilniaus licėjus, į antrąją vietą pirmą kartą šoktelėjo Mykolo Biržiškos gimnazija, reitingų lentelėse užfiksuota ir daugiau reikšmingų rokiruočių.

Seimas antradienį imsis svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimų projektą, taip pat – siūlymus dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarkos.  Siūloma keisti švietimo įstatymą siekiant reguliuoti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, užtikrinti mokymosi pagalbą sunkiau besimokantiems, apibrėžti mokyklų veiksmus dėl narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, sudaryti sąlygas daugiau mokyklų vykdyti vidurinio ugdymo programą ir suderinti įstatymo sąvokas su kitais teisės aktais.

Pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose faksimilės bus išdalintos šalies mokykloms, muziejams, bibliotekoms. Faksimilės atkūrimą, bendradarbiaudamas su Saksonijos žemės archyvais ir Drezdeno universiteto biblioteka, inicijavo Vilniaus „LITUA Rotary“ klubas, savo pavadinimui pasirinkęs būtent Kvedlinburgo analuose užfiksuotą Lietuvos pavadinimą. Faksimilė yra tiksli dokumento, knygos, meno kūrinio kopija, gaunama spaudos, fotografijos ir kitais būdais.

Vis daugiau paauglių eksperimentuoja su narkotinėmis medžiagomis dar ankstyvame amžiuje, tačiau pirmieji vartojimo ženklai dažnai lieka nepastebėti. Staigiai pasikeitusi nuotaika, prastėjantys pažymiai, užsidarymas nuo šeimos – tai tik dalis signalų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį. Apie tai tv3.lt pasakojo Dr. Giedrė Misiūnienė, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vilniaus Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja.

Vidutiniškai vieno mokinio ugdymas Lietuvos mokyklose kainuoja apie 5000 eurų per metus. Tačiau už šio vidurkio slepiasi labai skirtingos realybės. Kiek ir kodėl skiriasi ugdymo kaina gimnazijose, progimnazijose, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose? Ir ką šie skirtumai sako apie gilesnes Lietuvos švietimo problemas? Organizacijos „Švietimas #1“ sukurtoje visiems prieinamoje duomenų bazėje pirmą kartą į vieną vietą surinkti ir patogiai pateikti mokyklų finansavimo duomenys iš visų šaltinių – val...

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje penktadienį prasideda 16-oji lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada, skirta Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Organizatorių teigimu, dvi dienas truksiančiame renginyje laukiama beveik 180 mokinių ir apie 100 mokytojų. Į olimpiadą atvyks 25 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų, kuriuos lydės 11 mokytojų.

Jau apie 300 mokyklų visoje Lenkijoje, įskaitant net 175 Mazovijoje, atšaukė pamokas dėl žemų oro temperatūrų. Švietimo ministerijos vadovė Barbara Nowacka kreipiasi į mokyklų direktorius, prašydama apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti pamokas arba pereiti prie nuotolinio mokymosi, jei temperatūra nukrito žemiau minus 15 laipsnių Celsijaus. Pirmadienį žemiausia temperatūra šalyje buvo užregistruota ryte Suvalkuose, kur buvo minus 27,7 laipsniai Celsijaus.

Besitęsiant lijundrai, dalis kelių padengti plikledžiu. Dėl sudėtingų oro sąlygų kai kuriose šalies savivaldybių švietimo įstaigose ugdymas vyksta nuotoliniu ar mišriu būdu. Po Lietuvą užklupusios lijundros įsivyravo sudėtingos eismo sąlygos. Pranešama, kad keliai padengti plikledžiu, vairuotojams patariama būti atsargiems, atsisakyti nebūtinų kelionių. Kai kuriose savivaldybėse patariama mokytis nuotoliniu būdu.

Lietuvoje toliau aktyviai plintant gripui ir kitiems virusams dalis mokyklų jau įveda ribojimus ugdymui. Nacionalinis visuomenės sveikatos centro duomenimis, šią savaitę 8 mokyklos taiko infekcijų plitimą ribojantį režimą. Kai kurios mokyklos taiko ir nuotolinį ugdymą.

Praėjusioje „Moksleivių vienaragių paieška“ laidoje du paaugliai Aivijus ir Joris pristatė savo idėją. Jų sukurta skaitmeninė platforma, pakeistų scenas socialinių valandų knygutes.  „Laũk.lt“, skaitmeninę platformą, skirtą modernizuoti ir palengvinti socialinių valandų fiksavimą laidoje pristatę vaikinai naujienų portalui tv3.lt plačiau papasakojo, kaip jaučiasi ir kokie yra tolimesni jų planai.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Telegram“ kanale paskleistų grasinimų Lietuvos mokykloms, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įvertinus vakar ėmusius sklisti pranešimus apie „Telegram“ kanale skelbiamus grasinimus Lietuvos mokykloms, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 250-3 str.

Socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbti grasinimai mokykloms Lietuvoje greičiausiai platinti iš netikros paskyros Rusijoje, sako Policijos departamento atstovas. „Pirminiais duomenimis, jau tas kanalas, iš kur buvo platinama ta informacija, ta paskyra – ji yra netikra, ji yra užblokuota. Jau ankstesnėse šalyse tas buvo padaryta, tačiau vėlgi yra ir kiti, ir kitos paskyros naudojamos. Matome, kad greičiausiai tie keliai veda į Rusiją.

„Telegram“ kanale savaitgalį platinami grasinimai mokykloms, policija prašo nepanikuoti. Kaip nurodoma policijos „Facebook“ puslapyje, policija ir kitos tarnybos turi informaciją apie Telegram kanale paskelbtą grasinimą mokykloms. Šiandien policija jau gavo kelias dešimtis pranešimų, informacija tikrinama ir analizuojama, bendraujama su kolegomis kitose šalyse.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė socialdemokratų iniciatyvai po metų pertraukos vėl leisti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti biudžetinėms įstaigoms – mokykloms ir darželiams bei religinėms bendruomenėms.

Mėnesiu anksčiau įsisiautėjęs gripas kaip reikiant sutrikdė mokyklų darbą. Dėl didelio mokinių ir mokytojų sergamumo penkios šalies mokyklos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimu pradėjo dirbti nuotoliu. Kai kuriose mokyklose susirgo kone pusė visų vaikų, panašiai ir mokytojų. Susirgusieji plūsta į poliklinikas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Siaučiant audrai, Atėnuose penktadienį buvo uždarytos mokyklos, o smarkios liūtys Graikijos sostinėje ir kitose šalies dalyse užliejo kelius ir sutrikdė susisiekimą.  Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narys Kostas Cigas sakė, kad labiausiai nukentėjusiose zonoje, vakarinėje Atėnų dalyje, iškrito didžiulis kiekis kritulių ir kelius užblokavo įvairios nuolaužos.  Dėl audros teko laikinai uždaryti greitkelį į Korintą.

Įprastoms valstybinėms mokykloms privačios ar atranką darančios mokyklos pagal moksleivių paruošimą nosį nušluosto vis dažniau. Tokią tendenciją rodo naujausia žurnalo „Reitingai“ apžvalga. Į geriau paruošiančias mokyklas norinčiųjų patekti – kone po penkis į vieną vietą. Tai yra dukart didesnis konkursas nei stojant mokytis į universitetą itin populiarios medicinos. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelė, priklausomai nuo abiturientų tikslų, galėtų skirtis. Apie tai „Reitingai“ vyr. redaktorius kalbėjo spaudos konferencijoje pristatydamas šių metų mokyklų aukštųjų mokyklų reitingus.  G. Sarafinas spaudos konferenciją pradėjo teigdamas, kad švietimas Lietuvoje nėra prioritetas, o dažniausiai jis atsimenamas tik per valstybinius brandos egzaminus.

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė geriausių mokyklų gimnazijų sąrašą, kurios metu buvo išanalizuotos 60 mokyklų, kurių abiturientai pasirodė geriausiai, rezultatus. Analizė atlikta įvertintus mokinių praėjusių mokslo metų VBE rezultatus. Šie metai, palyginus su ankstesniais, pasižymėjo dar nematytu kiekiu abiturientų šimtukų.

Antradienį posėdžiavę parlamentarai po pateikimo pritarė siūlymui įpareigoti šalies mokyklas iki kitų metų rugsėjo parengti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas.  Už tokią iniciatyvą balsavo 67 parlamentarai, 1 buvo prieš, o dar 17 posėdyje dalyvavusių Seimo narių susilaikė.

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 procentų. Tad kasdien rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, atsisakymas lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip. Švietimo ekspertai siūlo pereiti prie kitų Europos kalbų, kaip vokiečių, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Lietuvoje per penkerius metus mokyklų sumažėjo beveik dešimtadaliu, o bendras mokinių skaičius padidėjo maždaug 22 tūkst., pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, 2020–2021 mokslo metais Lietuvoje veikė 977 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 327 tūkst. mokinių. 2024–2025 mokslo metais mokyklų sumažėjo – jų buvo 885, tačiau mokinių skaičius išaugo ir siekė 349,5 tūkstančio.

Prasidedant naujiems mokslo metams, pirmąją rugsėjo savaitę – o kai kur ir visą mėnesį – policijos pareigūnai kartu su savanoriais budės prie pėsčiųjų perėjų, esančių šalia mokyklų. Pareigūnai ne tik pasitiks moksleivius bei padės jiems saugiai pereiti gatvę, tačiau ir stebės, ar vairuotojai yra atidūs, taip pat tikrins jų blaivumą.

Pietų Korėja priėmė įstatymą, draudžiantį mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklų klasėse visoje šalyje, siekiant pažaboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Pietų Korėja, viena iš labiausiai pasaulyje naudojančių mobiliuosius telefonus, nori sugriežtinti elektroninių prietaisų naudojimo mokyklose taisykles, motyvuodama susirūpinimu dėl mokinių priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų.

Nors daugelyje Europos šalių mokslo metai prasideda rugsėjį, skirtingose valstybėse ši riba atrodo vis kitaip. Vokietijoje diskusijas kaitina federalinių žemių nesutarimai dėl vasaros atostogų grafiko, o Latvijoje šeimos kalba apie išaugusias finansines išlaidas naujųjų mokslo metų pradžiai. Vokietijos 16 federalinių žemių įsivėlė į aršią diskusiją dėl vasaros atostogų laiko. Kritikos sulaukė dvi pietinės žemės – Bavarija ir Badenas-Viurtembergas.

Iki naujųjų mokslo metų likus savaitei, 40 sostinės devintokų ir apie 100 kitų gimnazijos klasių moksleivių Vilniuje vis dar nežino, kurioje mokykloje mokysis, sako laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „40 devintokų yra nepatenkinti prašymai ir per 100, man atrodo, yra gimnazijos klasių moksleivių.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas teigiamai vertina praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patvirtintas rekomendacijas mokykloms dėl mobiliųjų telefonų naudojimo. Pasak jo, remiantis jomis, mokyklų vadovai patys galės apsispręsti, kokią tvarką įsivesti savo ugdymo įstaigose. „Ne visada, bet buvau toje pačioje darbo grupėje, ten buvo dvi esminės nuomonės.

Suomija naujaisiais mokslo metais ribos mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Penktadienį įsigaliojo nauji įstatymai, kuriais remiantis, telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai per pamokas galės būti naudojami tik leidus mokytojui mokymo tikslais, kaip pagalbinė priemonė ar dėl sveikatos priežasčių. Balandį priimta įstatymo pataisa draudžia 7–16 metų amžiaus moksleiviams per pamokas naudotis mobiliaisiais telefonais.

Mokyklų vadovai sako, kad sprendimas šiemet pridėti balų prie beveik kiekvieno valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultato nėra teisingas kitais metais egzaminus laikiusių ar laikysiančių abiturientų atžvilgiu, tačiau dalis ugdymo specialistų pateisina tokį žingsnį.

Visuomenei nuogąstaujant dėl vietų stygiaus sostinės ugdymo įstaigose, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigia, kad šiuo metu yra ruošiama centralizuota mokinių priėmimo į mokyklas informacinė sistema.  „Savivaldybės turėtų užtikrinti vietas mokyklose visiems vaikams, gyvenantiems jų teritorijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neseniai perspėjo Lietuvos mokyklas dėl Rusijos specialiųjų tarnybų galimų ketinimų verbuoti šalies moksleivius, rašo portalas „Delfi“. NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad įspėjimai bei rekomendacijos švietimo įstaigų vadovams išsiųsti atsižvelgus į tai, kad Rusija šią taktiką jau išbandė Ukrainoje ir dabar geli perkelti į kitas valstybes.

Kaunas ir dar vienoje srityje aplenkė Vilnių. Dabar ten ir mokytis geriau nei sostinėje. Tokią išvadą daro žurnalas „Reitingai“ suskaičiavęs, kad brandos egzaminų, patikrinimų ir olimpiadų rezultatai Laikinojoje sostinėje yra aukštesni.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus teigimu, šiuo metu 21 šalies ugdymo įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Pasak jo, pernai buvo surengti 128 konkursai, tačiau 21 atranka į vadovų postus taip ir neįvyko. „Vadinasi, 21 mokymo įstaiga neturi vadovo“, – šią savaitę vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė J. Petkevičius.  Ministerijos duomenimis, aštuoniuose konkursuose nebuvo atrinktas tinkamas vadovas, kituose aštuoniuose išvis nebuvo pretendentų.

Tradicinė „Maisto banko“ akcija jau prasidėjo šalies mokyklose ir darželiuose. Ir mažieji, ir vyresni su malonumu dalijosi su skurstančiais ne tik ilgesnio galiojimo produktais, bet ir savo pamėgtais skanėstais. Dažnas mokinys nė neslepia produktus pirkęs ir iš tėvų duotų pinigų, ir net pakratęs savo asmeninę taupyklę. Norą dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje pareiškė kone pustrečio šimto mokyklų ir darželių.

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė geriausių gimnazijų, mokyklų sąrašą. 2024 m. gimnazijų vertinimas atliktas analizuojant valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus, diferencijuojant jų svarbą pagal įtaką stojimams į aukštąsias mokyklas ir egzaminų populiarumą. Lietuvių kalbos ir matematikos egzaminams skirta po 15 taškų, anglų kalbai – 10, biologijai ir istorijai – po 7,5, likusiems – po 5 taškus.