Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pinigai mokiniui gali skirtis 10 kartų
Šiaulių rajono Kairių jungtinėje mokykloje pradinukai jau gyvena Kalėdų nuotaikomis. Bet ir mokslai ten svarbūs – gal todėl 215 moksleivių turinčios mokyklos direktorė gali džiaugtis, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus išlaiko visi. Tik ar savo mokyklą laiko stipria, direktorė tiesiai neatsako.
„Aš nežinau, ką reiškia būti stipria mokykla, bet rajone reikia būti kitokia mokykla, rajone reikia būti bendruomeniška mokykla“, – TV3 Žinioms kalbėjo Šiaulių rajono Kairių jungtinės mokyklos direktorė Lina Niparavičienė.
Kairių mokykla turi ir vieną išskirtinį bruožą – tuo metu, kai šalyje vienam mokiniui per metus skiriama kiek daugiau nei du 2000 eurų, Kairių mokiniui – daugiau nei 6000 eurų.
„Daryčiau prielaidą, kad mūsų finansavimo kaštai yra didesni dėl to, kad mes jungtinė mokykla, mūsų veikla vykdoma keliuose skyriuose, kuriuos reikia išlaikyti“, – svarstė Kairių jungtinės mokyklos direktorė.
Vis dėlto Kairių mokykla ne daugiausiai pinigų vienam mokiniui išlaikyti gaunanti ugdymo įstaiga. Absoliučia nugalėtoja pagal mokiniui skiriamus pinigus galima laikyti Pakruojo R. Rozalimo pradinę mokyklą. Čia vienam mokiniui tenka beveik 18000 eurų.
Tai yra 10 kartų daugiau nei skurdžiausią finansavimą – apie 1500 eurų mokiniui – gaunančioje Šakių „Žiburio“ gimnazijoje.
„Kitaip ir negali būti, kitose Europos Sąjungos šalyse, mes žinom, Skandinavijoj kartais net kelis vaikus moko vienas mokytojas ir nutolusiuose rajonuose kainuoja vieno vaiko išlaikymas labai brangiai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Mokinių rezultatus lemia ne tik pinigai
Tačiau kaip atskleidė naujausia žurnalo „Reitingai“ apžvalga, ne vien skiriami finansai lemia, ar mokinys ją baigs su geromis žiniomis ir įgūdžiais. Valstybinėms mokykloms pagal moksleivių paruošimą nosį vis dažniau nušluosto privačios ar mokinių atranką darančios mokyklos.
Lietuvių kalbos jau trečius metus iš eilės geriausiai išmoko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, antras Vilniaus licėjus, trečioje vietoje – Kauno jėzuitų gimnazija. Į ketvirtą prasibrovė 8-9 vietoje buvusi Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, kuri aplenkė ir Vilniaus jėzuitų gimnaziją.
Matematikos geriausiai antrus metus iš eilės išmoko Vilniaus licėjus, antroje vietoje kaip ir pernai Kauno Technologijos universiteto gimnazija, trečioje vietoje Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, ketvirtoje Klaipėdos licėjus (privati), penktoje Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Dėl geresnių rezultatų į mokinius atsirenkančias ir privačias mokyklas veržiasi mokiniai.
„Konkursai yra paranormalūs į atrankines mokyklas, nesvarbu, ar jos yra Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje stoja dažnai 4 ar 4,7 jaunuolio į vieną vietą“, – tikino žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Konkurencija patekti į tokias mokyklas didesnė nei į populiarius universitetus.
„Kadangi gali laisvai operuoti finansais, ir pamato, kad reikia vieno ar kito mokytojo, sudaro mokytojams tokias sąlygas, kad jie tiesiog ateina pas juos“, – sakė Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Švietimo ministrė kai kurių valstybinių mokyklų dėl prastesnių rezultatų neskuba nuvertinti.
„Turime atsižvelgti ir į mokinių gebėjimus, ir į socialines, kultūrines, ekonomines sąlygas“, – dėstė R. Popovienė
G. Sarafinas pirštu baksnoja į Ukmergę – pernai 73 procentai Smetonos gimnazijos abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas, o per kelią esančios Basanavičiaus gimnazistų – vos 6 procentai.
„Mokyklas skiria 40–50 metrų, o rezultatai, atrodo, kad juos skiria šimtai kilometrų, amžiai. Atrodo viena didmiesty, kita gūdžiam kaime pagal rezultatus žiūrint“, – galvą kraipė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Paprastoje mokykloje mokytojai turi galvoti net apie priemonių apsirupinimą...
