Šių metų atrankinių mokyklų reitinge matome ženklias rokiruotes: jei pirmoje vietoje ir toliau išlieka Vilniaus licėjus, tai į antrąją vietą įsiveržė dar viena sostinės mokykla – Mykolo Biržiškos gimnazija. Taip aukštai ji dar nėra buvusi.
Į trečiąją poziciją pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, nežymiai aplenkusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją, o penkta liko Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija. Pastarosios kryčiui įtakos galimai turėjo tai, kad ji nepateikė duomenų apie savo abiturientus, pasirinkusius studijas užsienio universitetuose.
Žvelgiant į pagrindinę gimnazijų reitingo lentelę, kurioje atsiduria visos mokinių nesirenkančios mokyklos, matome daugybę metų pirmosios vietos neužleidžiantį Klaipėdos licėjų, o į antrąją vietą iškilo Vilniaus privati „Saulės” gimnazija, aplenkusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją (kuri nuo praėjusių metų gavo teisę atsirinkti mokinius, bet kol kas išleido dar neatrankinę abiturientų laidą).
Ketvirta liko Kauno „Saulės” gimnazija, o penketuką vainikuoja Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Beje, visos šios penkios gimnazijos ir pernai buvo geriausiųjų penketuke.
Vis dėlto, jeigu šių penkių stiprių neatrankinių gimnazijų vietai reitinge pridėti 10 taškų reikšmingesnės įtakos neturėjo, tai daugeliui kitų akademiškai stiprių bei vidutinių mokyklų Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vadovybės sprendimas pridėti po dešimt papildomų taškų, jau turėjo gana ženklios įtakos – vienos gimnazijos dėl to šoko į lentelės viršų, kitos – kiek smuktelėjo.
Tiesa, silpniausioms gimnazijoms, kurios metai iš metų yra paskutiniame šimtuke, joks taškų pridėjimas vėlgi nebuvo reikšmingas. Jos kaip gale, taip gale – nepriklausomai nuo vertinimo metodikos pokyčių ar VBE taškų konvertavimo.
Kaip reitinguojamos gimnazijos?
Antrus metus iš eilės visas šalies gimnazijas vertinome panašiai kaip iki 2020 m. Vertinimo pokytį lėmė dar 2024 m. viduryje pakeista valstybinių brandos egzaminų rezultatų skelbimo visuomenei tvarka.
Pirmiausia, skaičiuotas visų konkrečią gimnazijų baigusių abiturientų 2025 m. kiekvieno valstybinio brandos egzamino (VBE) balų vidurkis. Tiesa, šiemet pateikiame daugiau dalykų, mat radosi naujų, iki tol nebuvusių valstybinių brandos egzaminų. Greta tradicinių valstybinių brandos egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, istorijos, geografijos, vokiečių ir prancūzų kalbų atsirado naujų: ekonomikos ir verslumo, filosofijos, inžinerijos, lenkų kalbos (gimtakalbiams), rusų kalbos (gimtakalbiams).
O ir pavyzdžiui lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai yra išskaidyti į du lygius: A (išplėstinį) ir B (pagrindinį).
Vertinant lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatus neatrankinėse mokyklose, A lygiui suteiktas 13 taškų svoris, o B lygiui – 2 taškų svoris.
O vertinant atrankines gimnazijas, joms tik už A lygio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus skirta po 15 taškų, o už B lygį taškų neskirta, nes daugumoje atrankinių gimnazijų tiesiog nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų rinkęsis laikyti B lygio egzaminą. Kitaip tariant, visi laikė tik A lygio egzaminus.
Gimnazijų reitinge lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminams suteiktas didžiausias svoris, nes be šių egzaminų išlaikymo ne tik negali baigti gimnazijos ir stoti į mūsų šalies universitetus bei kolegijas, bet ir į daugelį profesinių mokyklų mokymo programų.
Trečiasis pagal svorį valstybinis brandos egzaminas - užsienio kalbos - dažniausiai anglų kalbos. Jam suteiktas 10 taškų svoris.
Kiti du valstybiniai brandos egzaminai, kuriuos dažniausiai renkasi laikyti abiturientai, priklausomai nuo ketinamo rinktis studijų profilio: socialinių ir humanitarinių mokslų arba sveikatos, gamtos ir gyvybės bei tiksliųjų mokslų, yra istorija ir biologija. Šiems valstybiniams brandos egzaminams suteikta po 7,5 taško.
Kitiems vadinamiems laisvai pasirenkamiems egzaminams suteikta vienoda svarba: chemijos, fizikos, informatikos, geografijos bei ekonomikos ir verslumo egzaminams suteikta po 5 taškus svorio.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad 2025 m. gruodžio žurnale, kuriame pristatėme dalykinius gimnazijų reitingus, yra pateikti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) valstybinių brandos egzaminų rezultatai su tų mokinių, kurie laikė tik pirmąją egzamino dalį vienuoliktoje klasėje, bet nebelaikė dvyliktoje klasėje, rezultatais. Šiame vertinime nėra įtraukti tie abiturientai, kurie laikė egzaminą tik vienuoliktoje klasėje, bet nelaikė dvyliktoje – čia yra rezultatai tik tų abiturientų, kurie laikė abi egzamino dalis. Todėl, žvelgiant į gruodžio mėnesio numerį ir šį numerį, kai kurių gimnazijų atskirų dalykų rezultatai gali nežymiai skirtis.
Tiesa, šiemet nebepateikiame vokiečių ir prancūzų kalbų vertinimų, nes nepaisant viešų politikų kalbų apie šių užsienio kalbų svarbą ir plėtrą, realiai laikančių šių kalbų VBE kasmet mažėja. Vokiečių kalbos VBE laikė tik pavieniai mokiniai 20-yje šalies mokyklų, o prancūzų kalbos – tik šešiose gimnazijose.
Taip pat į institucinį reitingą neįtraukėme gimtakalbių laikomų lenkų kalbos bei rusų kalbos VBE. Nes jeigu būtume įtraukę šiuos brandos egzaminus, kuriuos laikė vos keleto ar keliolikos gimnazijų abiturientai, kitos gimnazijos būtų netekusios taškų, nes jose nebuvo ir negalėjo būti nė vieno abituriento laikančio šiuos tik tautinių mažumų mokyklų abiturientų laikomus egzaminus.
Gimnazija, kurios abiturientai pasiekė didžiausią kiekvieno konkretaus egzamino vidurkį, gavo maksimalų tašką, o pasiekusi žemiausią vidurkį buvo įvertinta žemiausiu tašku, o jeigu niekas to egzamino nelaikė – tuomet gimnazija toje disciplinoje taškų ir negavo.
Kartu vertinta ir kokiai daliai visų 2025 m. laidos abiturientų tenka vienas šimtukas – šiam parametrui suteiktas 5 taškų svoris. Tos gimnazijos, kurių 2025 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, taškų vėlgi negavo.
Kiek kiekvienos gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas vertinome remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis. Ir tam suteiktas 10 taškų svoris.
Kartu tradiciškai vertinome ir kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Šiam kriterijui suteikti 5 taškai. Šį duomenį žurnalui „Reitingai“ pateikė pačios gimnazijos.
Atkreipsime dėmesį, kad iš visų 2025 m. laidos abiturientų studijas užsienyje rinkosi 658 abiturientai. Faktinis skaičius gali būti šiek tiek didesnis, nes ne visos gimnazijos, po abiturientų baigimo, palaiko su jais ryšius ir domisi jų tolesniu keliu.
Iš viso 2025 m. gimnazijas baigė 18569 abiturientai, dar 2149 jaunuoliai vidurinį išsilavinimą įgijo profesinėse mokyklose.
2026 m. GERIAUSIOS ATRANKINĖS GIMNAZIJOS
- Vilniaus licėjus (vieta 2025 m. – 1)
- Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (vieta 2025 m. – 4)
- Kauno jėzuitų gimnazija (vieta 2025 m. – 6)
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija(vieta 2025 m. – 5)
- Kauno technologijos universiteto gimnazija (vieta 2025 m. – 3)
2026 m. GERIAUSIOS NEATRANKINĖS GIMNAZIJOS
- Klaipėdos licėjus (vieta 2025 m. – 1)
- „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje (vieta 2025 m. – 4)
- Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (vieta 2025 m. – 2)
- Kauno „Saulės“ gimnazija (vieta 2025 m. – 3)
- Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (vieta 2025 m. – 5)
Penktadalis visų šalies mokinių mokosi informatikos
2025 m. informatikos Lietuvos gimnazijų dvyliktose klasėse mokėsi 5096 abiturientai iš maždaug 21 tūkst. dvyliktokų, arba kitaip sakant, kas ketvirtas. O vienuoliktose klasėse – jau mažiau nei 4 tūkst. mokinių, taigi kas penktas vienuoliktokas. Tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys.
Pažvelgus dar atidžiau, matome, kad 160-yje Lietuvos gimnazijų informatikos dvyliktoje klasėje mokosi mažiau nei po 20 proc. mokinių; o 44-iose iš jų informatikos nesimokė nė vienas mokinys. Informatikos valstybinį brandos egzaminą praėjusiais mokslo metais laikė tik 3942 jaunuoliai arba mažiau nei kas penktas dvyliktokas.
Šiemet laikysiančių informatikos VBE bus dar mažiau. Ir visa tai vyksta šiais technologijų ir dirbtinio intelekto, laikais. Kyla klausimas, kodėl Lietuvos gimnazistai nenori mokytis informatikos?
Užsieniečių Lietuvos mokyklose daugėja ir jie dažniausiai mokosi rusų kalba
Lietuvos mokyklose besimokančių užsieniečių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo kartais ir dabar sudaro jau daugiau nei 4 proc. visų mokinių.
Šiandien mūsų šalies mokyklose mokosi jau 14,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų – 69,45 proc. – yra ukrainiečiai. Paradoksalu, bet didelė dalis jų, net ir gyvendami Lietuvoje, yra priversti mokytis šalies agresorės kalba. Lietuvių kalba mūsų šalies mokyklose praėjusiais mokslo metais tesimokė
44,1 proc. visų užsieniečių. Rusų kalba mokomi 28,7 proc. visų užsienio šalių piliečių, besimokančių Lietuvos mokyklose.
Pradinių mokyklų ir progimnazijų akademinis veidas
Nesvarbu, kokie būtų metai – 2022, 2023, 2024 ar 2025-ieji, – kokia bebūtų mokinių laida, kokios pradinukus ar progimnazistus bemokytų mokytojos, kelete pradinių mokyklų ir progimnazijų tiek ketvirtokai, tiek aštuntokai sėkmingai išlaiko Nacionalinius moksleivių pasiekimų patikrinimus (NMPP). Pirmajame pagal akademinius rezultatus stipriausių mokyklų dešimtuke nuolat atsiduria Kauno P. Mašioto pradinė mokykla, Vilniaus darželis-mokykla „Vaivorykštė“ ar Kauno „Šilo“ pradinė mokykla. Beje, jos nėra nei kažkokiuose stebuklinguose miestų mikrorajonuose, nei joms sudarytos išskirtinės sąlygos, tiesą sakant, ir jokių mokinių atrankų jos taip pat nevykdo.
Stabilumu pasižymi ir akademiškai silpnos pradinės mokyklos: Jurbarko r. Jurbarkų darželis-mokykla, Vilniaus r. Skaidiškių mokykla-darželis ar Kaišiadorių r. Gudienos m-kla „Rugelis“.
Jos nuolat sukiojasi gale.
Panašiai mokyklos išsisluoksniavusios ir progimnazijų sektoriuje. Čia taip pat matyti keletas, kurios metai iš metų išlaiko aukštus akademinius ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimus. Išties palankių
įvertinimų nusipelno Kauno Martyno Mažvydo progimnazija, Kauno Suzuki progimnazija, Kauno Simono Daukanto progimnazija, Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija, taip pat Klaipėdos Tauralaukio progimnazija.
Nemažai stabilumo galima įžvelgti ir silpniausiųjų lygoje. Štai, Šiaulių „Rasos“ progimnazija, Vilniaus S. Kovalevskajos progimnazija ar Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija metų metais - gale.
Pamažu, bet nuosekliai mokinių pasiekimus gerinančių progimnazijų nėra daug: prie tokių būtų galima priskirti Kauno Pilėnų progimnaziją, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnaziją, taip
pat Panevėžio A. Lipniūno progimnaziją.
Jau netrukus dalyje savivaldybų liks tik po vieną gimnaziją
Prieš dešimtmetį, 2016 m., Lietuvoje veikė 410 gimnazijų, o dabar jau mažiau nei 340. Dar po dešimtmečio vargu ar beturėsime 280 gimnazijų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
