Net ir brangstant degalams lietuviai vis dar renkasi automobilius, o augantys gyvenamieji rajonai kuria vis didesnį spaudimą pagrindinėms miesto arterijoms. Tuo metu viešojo transporto sprendimai, apie kuriuos kalbama jau ne vienus metus, realių pokyčių artimiausiu metu dar nežada.
Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Vis dažniau girdime svarstymų, kad spūsčių problemą miestuose galėtų sumažinti aktyvesnė darželių ir mokyklų statyba.
Ką matote rinkoje? Ar miestai juda šia kryptimi, ar vis dėlto jau dabar programuojama, kad vairuotojai spūsčių neišvengs, nes darželiai ir mokyklos nėra statomi taip aktyviai?
T. S. Kvainickas: Pastačius naują projektą, į jį atsikelia įvairūs gyventojai, tačiau dažniausiai ten apsigyvena nemažai jaunesnių šeimų su vaikais arba šeimų, kurios vaikų dar tik planuoja susilaukti.
Pirmasis jų poreikis dažniausiai būna vaikų darželis. Po šešerių ar septynerių metų jau reikės mokyklos. Vėliau keičiasi poreikiai – reikalinga progimnazija, gimnazija, po to universitetas.
Gyventojų kaita nekilnojamajame turte Lietuvoje nėra labai didelė. Vilniuje per metus parduodama maždaug 3–4 proc. viso būsto fondo. Tai reiškia, kad tam, jog visi gyventojai pasikeistų, reikėtų apie 30 metų.
Ir tai su sąlyga, kad visi gyvenamąją vietą keistų tik po vieną kartą. Realybėje vieni ją keičia kas penkerius metus, kiti nekeičia iki gyvenimo pabaigos.
Todėl reikės ne tik darželių ar mokyklų. Net jeigu vaikai nueis į darželį ar mokyklą šalia namų, tėvams vis tiek reikės važiuoti į darbą, o vaikams – į miestą, į įvairias veiklas ar pramogas.
Taip, spūsčių galbūt kažkiek sumažėtų, tačiau miestas yra pakankamai didelis, turi savo atskiras zonas, kurios sujungtos pagrindinėmis arterijomis. Tos arterijos bet kokiu atveju bus daugiau ar mažiau apkrautos.
Vilniaus miesto savivaldybė jau yra užsiminusi apie planus stiprinti viešąjį transportą. Taip pat svarstomos įvairios idėjos – nuo tramvajaus iki metro projektų. Vertinant dabartinę spūsčių problemą, ar tokie projektai galėtų tapti realiu sprendimu ir būti naudingi miestui?
A. Izgorodinas: Aš į tai pažiūrėčiau kiek kitaip.
Mes atlikome koreliacijos skaičiavimus Baltijos šalyse ir analizavome, kaip degalų mažmeninė prekyba reaguoja į aukštesnes naftos kainas.
Latvijoje ir Estijoje reakcija yra neigiama, tačiau Lietuvoje – ne.
Tai reiškia, kad lietuviai labai mėgsta savo automobilius ir nėra linkę persėsti į viešąjį transportą net tada, kai degalai stipriai brangsta.
Todėl, mano vertinimu, iki labai stipraus viešojo transporto proveržio mums dar šiek tiek trūksta, nes žmonės vis tiek prioritetą teikia nuosavam automobiliui.
Kalbant apie žmonių finansines galimybes – kaip vertinate dabartinę situaciją?
A. Izgorodinas: Žmonių finansinės galimybės šiuo metu tikrai yra pakankamai geros. Matome šiek tiek išaugusį nerimą dėl savo finansinės ateities, tačiau jis nėra toks didelis, koks buvo 2022 metų energetikos krizės pradžioje.
Todėl manyčiau, kad gyventojų finansinė padėtis šiuo metu išlieka gana gera.
Ką mes matome – žmonės pakankamai aktyviai leidžia pinigus. Tą rodo ir mūsų apklausos, ir faktiniai duomenys.
Pavyzdžiui, prasidėjus pinigų išmokėjimui iš pensijų fondų, mūsų banke vartojimo apimtys išaugo maždaug 80 proc.
Kol kas matome, kad gyventojų finansai yra tvarkoje. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek ilgai tęsis karas Irane.
Kritinis laikotarpis būtų maždaug pusė metų. Tuomet infliacija Lietuvoje galėtų siekti apie 9 proc., o atlyginimų augimas – apie 7 proc.
Vis dėlto manau, kad šiais metais gyventojų finansinė situacija išliks pakankamai stipri.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
