miestas

Šalia Varėnės upės įsikūręs Senosios Varėnos miestelis šiais metais – itin geidžiama ir vis labiau populiarėjanti keliautojų stotelė. Ypač tų, kurie seka lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pėdsakais. „Jis buvo savo laiką pranokęs genijus, visas miestelis didžiuojamės, kad gyvename jo gimtinėje“, – sako Senojoje Varėnoje gimęs ir užaugęs gidas Adomas Taraskevičius.

Šią savaitę Vilniaus gyventojai ir svečiai tapo neįprasto įvykio liudininkais – miesto centre, Neries upėje pastebėtas briedis. Šis įvykis sukėlė diskusijas apie laukinių gyvūnų migraciją į urbanizuotas teritorijas ir jų sąveiką su žmonėmis. Apie šią tendenciją ir jos priežastis naujienų portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas. Jis atskleidė, kad briedžių populiacija Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo nuo 19,8 tūkst.

Pavasariniai savaitgaliai grįžta, o kartu su jais gyventojai išeina į gatves. Ne paslaptis, kad jau kelerius metus rekonstruota Neries krantinė tapo vilniečių traukos centru: savaitgaliais čia laisvalaikį leidžia daugybė žmonių. Tenka apgailestauti, kad ten, kur didelis žmonių srautas, yra garantuotas didelis šiukšlių kiekis. Šios šiukšlių krūvos neretai tampa išskirtine puota varnoms, o pakrantė ima panašėti į šiukšlyną, rašoma MadeinVilnius.lt.

Pažvelgę į panevėžietę Beatą Norvilę ne vienas galėtų pasisemti įkvėpimo keisti savo gyvenimą į tokį, apie kurį svajojama. To pavyzdys – Beatos pasiryžimas žymiausius pasaulio podiumus ir garsiausių šalių virtuves iškeisti į ramią, idilišką kasdienybę kaime. Anksčiau Beata apie gyvenimą kaime negalvojo. Ji pasakojo, kad savo vaikystės metus praleido gyvendama pačiame Panevėžio centre, priešais autobusų stotį. Vis tik atėjo diena, kai visa tai apsivertė.

Šeštadienio popietę vairuotojai užfiksavo Europos prospekte, prie pat judrios gatvės besiblaškančią stirną. Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ grupėje kaunietė pasidalijo vaizdo įrašu ir įspėjimu vairuotojams – besiblaškanti stirna gali bet kuriuo metu išbėgti į judrią gatvę. „Europos pr. Būkit budrūs. Laksto stirnos, nubėgo link botanikos sodo, bet labai blaškosi. Vienai merginai atsimušė į automobilio šoną, kitai – šoko per kapotą.

Panevėžyje bus įžiebta išskirtinė ir tokia Lietuvoje vienintelė kalėdinė eglutė! Įvairių statybinių pastolių, klojinių bei betonavimo priedų ir kitų statyboms reikalingų daiktų nuoma ir prekyba užsiimančios įmonės UAB „Transrifus“ Panevėžio padalinio kolektyvas sumanė išskirtinį projektą – pastatyti šventinę eglę iš metalinių pastolių. Kolektyvo sumanymas Įmonės Panevėžio padalinio vadovas Tomas Raškauskas atviravo, kad idėja padiktavo „užsidegęs“ kolektyvas.

Jau šį šeštadienį, 19.30 val. Vienybės aikštėje Kaunas įžiebs pagrindinę miesto eglę. Be tūkstančių lempučių ji pradėta puošti rankų darbo saldėsių dekoracijomis. Aplink žaliaskarę suplanuota daugybė veiklų, o šventiškas pasivaikščiojimų maršrutas drieksis iki pat Senamiesčio, pro arkikatedrą baziliką Santakos link. Darbų įkarštis Jau netrukus Kaunas paskelbs švenčių laukimo pradžią, įžiebdamas 17 metrų aukščio eglę Vienybės aikštėje. Miesto puošėjams šiomis dienomis – tikras darbymetis.

Anykščių rajone esančius Alaušo, Viešinto, Nevėžos ir Juostino ežerus planuojama pritaikyti lankymui, sutvarkant jų paplūdimius, želdynus bei įrengiant pėsčiųjų takus. Pasak Anykščių rajono savivaldybės, ežerų prieigas numatoma sutvarkyti ir atnaujinti iki 2027 metų paskutiniojo ketvirčio.

Grybautojai vis giriasi gausiu grybų laimikiu – grybai dygsta praktiškai visuose miškuose: tiek drėgnesniuose, tiek sausesniuose. Tačiau tai, kad grybai ėmė dygti pačiame Kėdainių miesto centre, atrodo tiesiog neįtikėtina. Visgi čia pat dirbantys biurų darbuotojai patikina – baravykai paąžuoliai čia išdygsta ne pirmą kartą.

Šiais laikais daugelis iš mūsų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be triukšmingų gatvių, miesto šurmulio, tačiau 46-erių Ievos Šidlaitės, 3 knygų autorės bei blogo samanotas.lt autorės vidinis noras kasdien patirti ramybę, girdėti vėjo siūbuojamus medžių lapus nugalėjo ir moteris greitą ir neramų gyvenimą sostinėje iškeitė į gyvenimą vienkiemyje – ūkį Varėnos rajono raistuose, kur dabar gyvena su vyru ir 3 vaikais.

Vis dažniau galima išgirsti tai, kad kaimo sodybos šiuo metu išgyvena renesansą. Nuo miesto šurmulio bandantys pasislėpti vilniečiai dairosi namų aplink miestą, kad galėtų bent trumpam pailsėti nuo triukšmo, bėgimo ir gausybės gyventojų. Ne išimtis ir 43-ejų pirtininkė Viktorija Prokofjeva, kuri su vyru Tadu ir vaikais persikraustė į netoli Pabradės esančią sodybą. Viktorija pasakojo, kad labiausiai į užmiestį ją patraukė gamta.

„Pajaučiau tą tikrąją postapokaliptinę atmosferą“, – apsilankęs Ukrainos apleistame mieste Pripetėje tvirtino keliautojas Šarūnas Jasiukevičius. Ukrainoje esančiame mieste vaiduoklyje, iš kurio po Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo evakuoti gyventojai, o dabar beveik 3 metus ten nesilankant jokiems turistams, nebėra nė gyvos dvasios.

Šiuo metu dauguma žmonių stengiasi išsikelti gyventi į didmiesčius, pažinti jų glamūriškąją pusę ir pasinaudoti visais teikiamais privalumais. Tačiau 33-ejų metų Rūta Kanapeckienė pasirinko idilišką gyvenimą Vasaknų kaime ir, kaip pati sako, gali jaustis taip, tarsi kasdien atostogautų. Rūta ilgą laiką dirbo mieste, mėgavosi kelionėmis po pasaulį, tačiau vieną dieną ji nusprendė išmėginti kitokį gyvenimą – imti jaunojo ūkininko paskolą ir pradėti gyvenimą kaime.

Jaunimo reikalų agentūra skelbia kasmetinį konkursą tapti 2025 m. Lietuvos jaunimo sostine. Miestai, siekiantys būti vainikuoti šiuo titulu – paraiškas gali teikti iki šių metų kovo 12 dienos. Remiantis Jaunimo reikalų agentūros informacija, šiuo konkursu siekiama stiprinti jaunimo politiką, bendradabiavimą su vietos savivalda, gerinti darbo su jaunimu kokybę, įgalinti jaunimą bei savanorystę.

Neretai jaunimas iš kaimo bėga ir svajoja apie gyvenimą mieste, o štai dzūkaitė Evelina Bračiulytė priešingai – sugrįžo ten, kur praleido gražiausias vaikystės dienas – į Onciškių kaimą Lazdijų rajone. Ir apsigyveno ji pas širdžiai labai brangų žmogų – savo senelį. Dabar namuose – daugiau pokalbių, juoko, rūpesčio bei netikėtų ir labai žaismingų kompanionų – taip vadinamųjų žoliagalvių (Oliziukų), kuriuos Evelina kuria savomis rankomis.

Miesto šurmulys, daugybė žmonių, koncertai bei įvairūs renginiai – tai tikrai skamba smagiai, tačiau net didžiausi vakarėlių lūtai bei ekstravertai žmonės nuo viso šio šurmulio vieną dieną gali pavargti. Būtent toks likimas buvo Adelės ir Pauliaus Dranseikų. Prieš porą metų porelė nusipirko seną, 1940 metų sodybą Vilniaus rajone ir ją savomis rankomis pradėjo naujinti bei iškeitė triukšmingą miesto gyvenimą į ramią kasdienybę paukščiukų ir upės apsuptyje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąsias tris šių metų savaites šalyje kilo per 600 gaisrų, juose žuvo 10 žmonių, o 25 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. sausio mėnesį, kai kilo 452 gaisrai ir žuvo 6 žmonės, šiemet gaisrų ir juose žuvusių žmonių 40 proc. daugiau.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja patikslintos Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribos. Kartu su šiais pokyčiais tvarkomas ir Adresų registras, kuriame dar likusios neišregistruotos kaimiškos vietovės, nors šios teritorijos jau ne vieną dešimtmetį priklauso Vilniaus miestui.

Seimui dar kartą siūloma gyventojams atidėti terminą, iki kurio jie gali prašyti miško už neatgautą žemę mieste.   Pakeisti valią dėl negrąžintos žemės mieste pasirenkant miško paskirties žemės sklypą siūloma iki 2024-ųjų gegužės.  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketvirtadienį pritarė tokiam parlamentarų Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimui.

Lietuvoje vis labiau populiarėja įvairiose miestų vietose įrengtos nemokamos geriamojo vandens gertuvės. Kaunas suskaičiavo, kad gelbėdamiesi nuo kaitros šiemet gyventojai ir svečiai iš jų išgėrė daugiau kaip 100 tūkst. litrų vandens, tad jų tinklą ketina plėsti. Kaunietis Sergejus su savo dvejų metų vokiečių dogu Ezra dažniausiai vaikštinėja prie Kauno pilies. Ir, tikina, visada stabteli prie gertuvių – troškulį čia malšina ir pats, ir jo keturkojis draugas.

Niūrios prognozės Lietuvos kaimams – jie sparčiai nyksta. Virš 4 tūkstančių šalies kaimų jau neturi gyventojų, o jų vardas telikęs žemėlapiuose.  Kadaise Pagilupio kaime stūksojo daug sodybų, o dabar belikusios vos dvi – vienoje gyventojas Vytautas Žilys su žmona, kitoje kaimynė. „Galėčiau parduoti ir nusipirkti, bet aš mieste nelabai noriu. Man neišeina mieste gyventi“, – sako Pagilupio gyventojas V. Žilys. Kaimai tuštėja ir nyksta.

Dėl Kauno paraiškos įtraukti miesto modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą bus sprendžiama rugsėjį Rijade, Saudo Arabijoje, penktadienį BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys. Anot jo, šis sprendimas nebus lengvas, nes paraiška susijusi ne tik su architektūra, bet turi ir politinį kontekstą. Šiuo metu Kauno paraiškos rengėjai nagrinėja gautas ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba) ekspertų išvadas bei pastabas.

Geriausias gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 metais Lietuvoje buvo Vilniaus mieste, Kaune ir jo rajone. Beveik per dešimtmetį – nuo 2013 metų rodiklis gerėjo visose savivaldybėse, tačiau labiausiai – kaimiškose, skelbia Finansų ministerija.

Vandalai dvi naktis iš eilės brovėsi į unikalų Kauno objektą – Žaliakalnio funikulierių – ir jį niokojo. Išlaužė duris, sudaužė šviestuvus ir suskaldė stiklus. Norėjo ir pasivažinėti, bet, laimė, pritrūko fizikos žinių. Funikulierius iš vietos nepajudėjo, bet bejunginėdami įvairias svirtis piktadariai užblokavo jo stabdžius. Žaliakalnio funikulieriaus mašinistas patyrė šoką ankstyvą rytą atskubėjęs į darbą ir išvydęs atlapotas abiejų vagonėlių duris bei viduje pažirusias šukes.

Turkmėnija išleis beveik penkis milijardus dolerių (eurų), kad pastatytų miestą, pavadintą autokratinio šalies lyderio Gurbanguly Berdimuhamedowo garbei, trečiadienį pranešė pareigūnai. Prie Kaspijos jūros esančią uždarą Vidurinės Azijos šalį jau daugiau kaip 16 metų valdo Berdimuhamedowų šeima. Buvęs dantų gydytojas G. Berdimuhamedowas pernai oficialiai atsistatydino iš buvusios sovietinės valstybės prezidento posto. Jį pakeitė jo sūnus Serdaras.

Vilniuje gyventojai užfiksavo „įdomiai“ atrodantį automobilį.  Skaitytoja Jurga su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo Jeruzalės mikrorajone užfiksuotomis nuotraukomis.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti želdynų įkainių projektą, kuriuo siekiama apie dešimt kartų padidinti nukirstų saugotinų medžių atkuriamąją vertę. Pagal naujai numatomą vertės indeksavimą brangiau bus įkainojami pavieniai, centre ar prie gatvių augantys medžiai. Tuo metu medžių rūšių skirstymas į keturias vertės grupes išlieka.

Vyriausybė pritarė beveik 170 mln. eurų preliminarios vertės valstybės pastatų komplekso Vilniaus centre pertvarkai, į buvusius mokslinių tyrimų institutų pastatus iki 2028 metų perkeliant dalį ministerijų bei kitų įstaigų, o atlaisvintus jų pastatus parduodant.  Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė kvartalo Goštauto gatvėje, šalia Neries, pertvarkos koncepcijai ir įpareigojo Turto banką jį vystyti.

Vilnius miesto savivaldybė teigia, kad tiesiant europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, mieste turėtų būti numatyta daugiau jungčių, jog vėžė neskaidytų Vilniaus į dvi dalis. Vėžės įrengimas palies kai kuriuos Panerių, Vilkpėdės, Naujininkų gyventojus, pranešė savivaldybė.

Kol „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai, jeigu neturėtų jokių darbinių, finansinių ar asmeninių įsipareigojimų, nesirinktų Vilniaus kaip labiausiai trokštamo miesto gyventi, naujienų portalo „Made In Vilnius“ surengta apklausa rodo, kad pusė portalo skaitytojų norėtų gyventi Vilniuje. 32 proc. respondentų (703 žm.) kaip gyvenamąją vietą pasirinktų Vilnių, bet nenorėtų gyventi miesto centre.

Vienas Prancūzijos meras paskelbė, kad jo vadovaujamas miestas vieniems metams keičia pavadinimą į moteriškosios giminės formą, taip siekiant atkreipti dėmesį į lyčių lygybę.

Niujorkas pripažintas brangiausiu pasaulio miestu Naujųjų metų sutikimui, trečiadienį paskelbė portalas „Breaking Travel News“. Svetainės cheaphotels.org tyrime palygintos viešbučių kainos JAV doleriais 50 didžiųjų pasaulio miestų. Kiekviename jų buvo užfiksuota pigiausio laisvo dviviečio kambario kaina trims nakvynėms – nuo gruodžio 30-osios iki sausio 2 dienos.

Vilniaus taryba trečiadienį padėjo svarstyti kitų metų miesto biudžeto projektą. Jam po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Dabar projektą svarstys komitetai, sausio 18 dieną jis grįš į tarybos posėdį, o galutinis balsavimas numatomas vasario 8 dieną. Kitąmet miestas planuoja gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų, o jo deficitas sieks 101,6 mln. eurų.  „Nors biudžetas, palyginti su pernai (2022 metais – BNS), kaip ir auga 8,5 proc.

Antradienį trumpam sužibusi eglė Vilniaus centre sukėlė tikrą sujudimą. Vilniečiai, pamatę eglę, suskubo ją fotografuoti ir neslėpė pykčio teigdami, kad tai prasčiausias eglės variantas Lietuvos sostinei.  Kaip sakė praeiviai, ši eglė visiškai nespinduliuoja Kalėdų dvasia, jai trūksta jaukumo, o apšvietimas net iš toli rėžia akį. „Kažkoks prie žemės prilipęs kūgis.

Vilniaus savivaldybės valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai siūlo pervadinti Liudo Giros, Rusų gatves, Petro Cvirkos skverą. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja konservatorė Kamilė Šeraitė teigė, kad šiuos siūlymus komisija svarstys artimiausiu metu, nelaukiant, kol Seime bus priimtas vadinamasis desovietizacijos įstatymas.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė susirūpinusios vilnietės laiško bei nuotraukų, kuriose užfiksuoti šalia Vilniaus miesto savivaldybės augantys grybai. Moteris klausia, kodėl savivaldybės atstovai nesugeba pasirūpinti miesto aplinka ir nepašalina vidury miesto augančių grybų? „Gal čia vėl savivaldybė pasisako už natūralumą? Ir vėl bus kaip su nešienaujamomis pievomis? Juokinga, tuoj gal Sosnovskio barščius vidury miesto pamatysime.

Pirmąjį rugsėjo penktadienį jaukiausias Vilniaus erdves užlies ir naujus smagius potyrius dovanos ilgamete tradicija tapusios „Sostinės dienos”, kurių didysis atidarymo koncertas Katedros aikštėje patikėtas charizmatiškiausiai Lietuvos scenos žvaigždei, dainininkui Marijonui Mikutavičiui. Festivalio išvakarėse pakalbinome atlikėją apie sostinės kiemuose išmoktas pamokas, vidinį kodeksą ir kitąmet solidų 700-metį švenčiantį Vilnių, rašoma pranešime spaudai.

Prasidedant rudeniui didžiųjų Lietuvos miestų keliai vėl prisipildo automobilių – tenka vežti vaikus į darželį ar mokyklą, keliauti į darbą, į eismą įsilieti bando ir mažiau patirties turintys studentai. Negana to, vairavimo sąlygas pablogina besikeičiantys orai,  stringama eismo kamščiuose, šį laiką norima kompensuoti paskubant kitose vietose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Viešose vietose Vilniuje pievos antrąkart šį sezoną bus šienaujamos po Žolinės, dalyje teritorijų tai bus daroma rugsėjį, ketvirtadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak pranešimo, natūralios pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai sostinės aplinkkelių šlaituose, skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose paliekamos laisvai augti jau trečius metus.

Viena troba viename kaime, už tvoros – jau kitas kaimas, o už kelių žingsnių – dar kitas. Tokių atvejų, kai vienoje gyvenvietėje yra net keli kaimai – Lietuvoje vis dar yra nemažai. Vienas toks – prie Marijampolės. Vientisoje gyvenvietėje – mažiausiai trys kaimai. Žmonės sako, kad nežino, kur kaimynai gyvena, nors jie – visai netoli. Anot jų, svarbiausia, kad patys žino tikslų namo adresą, nes susigaudyti, kur baigiasi vienas kaimas, o prasideda kitas – nelengva užduotis net ten gyvenantiems.

Nuo trečiadienio laikinai nebus galima patekti ant molo Melnragėje, informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Patekimas ant molo ribojamas vykdant bangolaužių rekonstrukcijos projektą. Planuojama, kad atnaujintas šiaurinis molas visuomenei bus atvertas spalio mėnesį. Rekonstrukcijos darbus vykdantys rangovai pradės šiaurinio molo dangų bei komunikacijų tvarkymo darbus, tad siekiant maksimaliai užtikrinti saugumą šiaurinis molas Melnragėje laikinai uždaromas.

Šalies kaimai ir miesteliai tampa vis patrauklesni verslui. Daugėja žmonių, kurie net ryžtasi verslus iš miestų perkelti į ramesnį užmiestį. Specialistų teigimu, tai skatina pigesnis ir lengvesnis įsikūrimas kaimiškose teritorijose. Be to, pastebima, kad vis daugiau norinčių pabėgti ir gyventi toliau nuo miestų šurmulio. Ratų servisą Panevėžio rajone, Tičkūnų kaime, panevėžietis Vaidotas įkūrė maždaug prieš pusantrų metų. Anksčiau jaunas vyras tokią pat veiklą vykdė mieste.

Kitais metais vykstančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose „Laisvė ir Teisingumas“ savo kandidatu į Vilniaus vadovus siūlo Artūrą Zuoką. Kaip pranešė partija, tokį sprendimą antradienį vakare vienbalsiai priėmė politinės jėgos valdyba. Pats politikas teigia dar turintis pagalvoti ir sprendimą žada patekti po mėnesio. „Dėkoju partijos kolegoms už pasitikėjimą. Vilnius man buvo, yra ir visada bus labai svarbus.

Šiaulių miesto savivaldybėje – nemalonumai. Dėl pagarsėjusio miesto fontano savivaldybė sulaukė STT pareigūnų apsilankymo. Šią žinią praneša naujienų portalas lrytas.lt. Tikinama, kad pareigūnai aiškinsis daug kainavavusio fontano rekonstrukcijos aplinkybes. STT pareigūnai kelias valandas užtruko miesto mero Artūro Visocko ir administracijos direktoriaus Antano Bartulio kabinetuose.

Šeštadienį Ukrainoje, Enerhodaro mieste – taikus ukrainiečių mitingas prieš karą šalyje. Okupantai iš Rusijos dar kartą įrodė, kad žiaurumui ribų nėra – ginklai ir sprogmenys nutaikyti į civilius. Rusijos karių automatų šūviai šeštadienį pasigirdo Enerhodaro mieste, kuris – netoli Zaporižės. Miestas, kuriame yra ir didžiausia Europos atominė elektrinė, okupuotas Rusijos pajėgų. Mitingą okupantai išsklaidyti nusprendė ginklų šūviais ir sprogmenimis.

Kol kas nepaliesta Ukrainos istorinė motina Odesa stiprina savo gynybą numatomam Rusijos išpuoliui, praneša „The Guardian“. Ukrainos Odesos uostas nutilo – miesto centre besilinksminančius žmones pakeitė blokados ir tankų spąstai, o garsieji Potiomkino laiptai – tušti. Statulas saugo smėlio maišai – jos laukia Rusijos bombų, kurios jau susprogdino daug kitų Ukrainos miestų.

Vilniaus miesto savivaldybė skubos tvarka suteikė A. Juozapavičiaus gatvėje esančias patalpas viešajai įstaigai „Ukrainos namai“. Čia įsikūrusi įstaiga artimiausiu metu pradės rinkti ir rūšiuoti pagalbos paketus Ukrainai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šių patalpų suteikimą ukrainiečių bendruomenei derinome jau kurį laiką, tačiau per pastarąsias kelias dienas patalpų poreikis ir svarba išaugo keleriopai.