mokyklos

Atnaujintos ugdymo programos sudaro galimybę mokiniams prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo, sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė. „Parengus naujas programas, tai sudaro galimybę aktualizuoti jas ir atskleisti taip, kad mokiniai galėtų prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R. Krasauskienė.

Gerai įvertinti buvę mokyklų vadovai galės pretenduoti įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje be konkurso. Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui keisti tvarkos aprašą dėl buvusių vadovų, numatant, kad jie po pirmosios penkerių metų kadencijos vėl galėtų būti dalyvauti atrankos pokalbyje į tas pačias vadovo pareigas kitoje švietimo įstaigoje be konkurso.

Neteisėtai aneksuoto Krymo mokyklose vaikams prasidėjo kariniai mokymai. Apie tai paskelbė rusų žiniasklaida, o vaizdo įrašu iš vienos mokyklos socialiniuose tinkluose pasidalijo BBC žurnalistas Francis Scarr, rašo „Sky news“. Skelbiama, kad mokyklose prasidėjo karinio rengimo pamokos. Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo F. Scarr, matoma, kaip vaikai, apsirengę karinėmis uniformomis, tikrina ginklus ir jais atlieka įvairius judesius. Rusija Krymą aneksavo dar 2014-aisiais.

Jungtinę Karalystę antrą kartą per savaitę penktadienį užklupus sniegui ir smarkiam vėjui, buvo atšaukti traukiniai, uždarytos kai kurios mokyklos, o vairuotojai kelioms valandoms įstrigo pagrindiniame Šiaurės Anglijos greitkelyje. Orų sistema, kurią meteorologai pavadino „Larissa“, atnešė smarkius vėjus ir pūgas į didžiąją šalies dalį.

Siekiant didesnio moksleivių saugumo, Vilniaus savivaldybė ragina mokyklas įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, elektroninius įėjimus. „Kamerų įrengimas prie mokyklų įėjimų pasiteisina ir jos turėtų būti visur įrengtos. (...) Viena iš rekomendacijų taip pat yra, kad būtų įėjimas su kortelėmis elektroninėmis, tada – tie vadinamieji turniketai“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės vicemeras Tomas Gulbinas.

Vilniaus savivaldybė sukūrė platformą, suteiksiančią mokytojams galimybę pamokas vaikams organizuoti ne mokyklos erdvėse. Specialioje interneto svetainėje vilniusyramokykla.lt šiuo metu 35 sostinės mokytojai jau įkėlė 114 pamokų, kurios gali būti organizuojamos skirtingose miesto vietose: nuo Kalvarijų turgaus, miesto gatvių iki privačių įmonių. Jos skirtos įvairaus amžiaus moksleiviams.

Prasidėjus naujiesiems metams tėvams, mokiniams ar studentams kyla klausimų, kas keisis 20233-aisiais. Šie metai – pokyčių metai. Tad kas laukia Lietuvos mokyklų 2023 m.? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ žurnalo „Reitingai“ redaktorė Jonė Kučinskaitė teigė, kad privačių mokyklų lankomumas ir paklausa pakilo net 4 tūkstančiais procentų.

Baltarusijos švietimo ministerijoje sugalvojo kaip išspręsti problemą, kai vaikai mokyklose ne itin aktyviai maitinasi valgyklos maistu. Be jau išbandyto meniu keitimo, kuris buvo pritaikytas prie pasikeitusių moksleivių poreikių, nuspręsta nutraukti vaikų maitinimą pusryčiais – tikimasi, kad tokiu atveju vaikai iki pietų labiau išalks ir daugiau valgys. Šiuo metu ši praktika bus išbandoma 20-yje šalies mokyklų, rašoma „Zerkalo“. „Atėjęs į mokyklą vaikas jau būna pusryčiavęs.

Į naujienų portalo JP redakciją kreipėsi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos pradinukų tėvai teigia išgyvenantys sunkų periodą. Negana to, kad ketvirtokų klasė vieneriems mokslo metams iškeldinta į Raimundo Sargūno sporto gimnaziją, laikinai čia įsikūrę vaikai dar ir mokėsi šaltoje klasėje. Nuo šildymo sezono pradžios klasėje temperatūra siekdavo vos 11 laipsnių, nors pagal higienos normos reikalavimus, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad Lietuvoje nuo karo prisiglaudusių ukrainiečių vaikai vis dar laukiami Lietuvos švietimo įstaigose, mokyklos priimti galėtų dar iki 26 tūkst. ukrainiečių. Šios savaitės ministerijos duomenimis, Lietuvos ugdymo įstaigose registruota per 13 tūkst. vaikų, atvykusių iš Ukrainos – nors pabėgėlių pikas fiksuotas pavasarį, šiuo metu kiekvieną savaitę vis dar sulaukiama atvykstančiųjų.

Šešiose Vilniaus mokyklose pradedamas bandomasis projektas, kuriuo anonimiškai aiškinamasi, kiek vaikų susiduria su patyčiomis, antradienį pranešė sostinės meras. „(...) turėsime tikslius duomenis, o tada jau galime kovoti su šia liga ne tik teoriniu lygmeniu. Neabejoju, kad projektas iš pilotinio netrukus virs visas Vilniaus mokyklas apimančiu“, – įraše „Facebook“ paskyroje teigė Remigijus Šimašius. Vilniaus vadovo teigimu, prie tyrimo gali prisijungti ir kitos miesto mokyklos.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.

Keturios sostinės mokyklos mokslo metus pradėjo su nauja sporto infrastruktūra – atnaujinti lauko aikštynai, sumontuota nauja, moderni įranga. Dar 7 mokyklose darbai yra įsibėgėję ir bus baigti iki šiltojo sezono pabaigos, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Fizinis vaikų ugdymas ištisus dešimtmečius buvo antrame plane – taip jį matė miesto politikai, mokyklų bendruomenės ir patys mokiniai. Ar toks požiūris pagrįstas? Tikrai ne.

Ketvirtadienį mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose prasideda mokslo metai. Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje. Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Rugsėjo 1-oji – jau visai čia pat. Tačiau tai reiškia ne tik moksleivių grįžimą į mokyklos suolus, bet ir nemažą galvos skausmą jų tėvams, kurių pinigines nemenkai patuština didžiulės mokyklinių priemonių kainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šios išlaidos ateityje turėtų mažėti, mat dauguma priemonių tampa elektroninėmis, o skirti daugiau pinigų ugdymui padės ir mokyklų tinklo perorganizavimas.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo supaprastinti procedūras į Lietuvą persikeliančioms Ukrainos mokykloms, negalinčioms pateikti visų reikiamų dokumentų dėl Rusijos pradėto karo. Vyriausybei ministerija siūlo keisti nutarimą, kuriuo nustatoma teisė vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Lietuvoje.

Seimui ketinant iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas grupė parlamentarų siūlo jame palikti švietimo įstaigas.     Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė BNS teigė, kad daug švietimo įstaigų gauna pakankamai mažą finansavimą, todėl papildomai susirinktos lėšos joms yra labai svarbios.  Ji teigia sulaukusi daug mokyklų prašymų neatimti iš jų šių lėšų, kurias kaip paramą skiria mokytojai, mokinių tėvai ar buvę mokiniai.

Opozicinė Darbo partijos frakcija siūlo mokytojams apmokėti kelionės į darbą viešuoju transportu išlaidas. „Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad mokytojams būtų apmokamos viešojo transporto išlaidos ir tai prisidėtų prie pedagogo profesijos prestižo ir motyvacijos. „Mes manome, kad mokytojams tai būtų papildoma motyvacija.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia Lietuvos mokyklų švietimo rodiklius. Tarp lyderių – Vilniaus Licėjus ir kitos gimnazijos, vykdančios mokinių atranką. Tačiau tyrimai atskleidė ir kitą švietimo pusę: šalyje yra 5 proc. gimnazijų, kurių abiturientai negavo nė vieno šimtuko per 10 metų. Trečiadienį paskelbti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų reitingai. Paaiškėjo, kurios švietimo įstaigos pirmauja pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių, o kurias baigę mokiniai nestudijuoja ir nedirba.

Žurnalas „Reitingai“ pagal švietimo kokybę įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas. Lyderių gretose atsidūrė ir pernai pirmavę universitetai bei kolegijos. O štai kitos švietimo įstaigos arba prarado savo pozicijas, arba kopė aukščiau. Portalas tv3.lt kviečia tiesiogiai stebėti spaudos konferenciją, kur pristatomi tyrimų rezultatai. Tyrimo autoriai vertino tiek valstybinius, tiek privačius universitetus bei kolegijas.

Nuo penktadienio didžiojoje dalyje Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų baigiamas šildymo sezonas, pranešė sostinės savivaldybė. „Moksleiviai visą savaitę po Velykų atostogaus, o po moksleivių atostogų žadamas atšilimas. Atsižvelgdami į tai, kad patalpos atostogų metu bus tuščios, nutarėme užbaigti šildymo sezoną didžiojoje dalyje mokyklų“, – ketvirtadienį savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis.

Lietuvos mokyklose ir darželiuose jau registruota beveik 8,6 tūkst. ukrainiečių vaikų, Palangoje, Druskininkuose ir Kaune jau pradeda trūkti vietų darželiuose, tad bus prašoma nuo karo bėgančius žmones kreipti į kitus miestus, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Mokyklose ir darželiuose registruotas 8 tūkst. 591 vaikas šiandien ir Lietuvoje yra registruoti 1 tūkst. 280 pedagogų. Yra ir tokia maža problema, kad daugiausiai yra anglų kalbos ir pradinių klasių mokytojų.

Rusijos propagandą sostinės moksleiviams skleidę pedagogai savo noru pasitraukė iš pareigų, teigia Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas. Kaip pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė, ją pasiekė informacija apie Rusijos propagandą pamokose skleidžiančius mokytojus, jų įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose atvirai palaikoma karinė agresija Ukrainoje, žeminami Ukrainos žmonės bei juos palaikantys Lietuvos piliečiai.

Ketvirtokų skaitymo gebėjimų tikrinimu penktadienį prasideda Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Iki gegužės 5 dienos elektroniniu būdu vyksiančiame patikrinime dalyvaus 83 tūkst. 254 mokiniai iš 748 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, pranešė agentūra. Šiemet Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas išsiskiria kone dvigubai išaugusiu dalyvių skaičiumi: pirmą kartą savo žinias tikrinsis šeštų klasių moksleiviai.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Programos startas stipriai viršijo mūsų lūkesčius, net 54 savivaldybės pasakė: taip, mes dalyvausime programoje. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos priėmė sprendimus ir patvirtino dalyvavimą „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Mokyklose jau registravosi ketvirtadalis iš Ukrainos dėl karo į Lietuvą pasitraukusių vaikų, beveik pusė jau pradėjusiųjų mokslus registravosi į lietuviškas klases, pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija BNS nurodė, jog pirmadienio popietės duomenimis, iš 10,8 tūkst. atvykimą į Lietuvą deklaravusių nepilnamečių į mokyklas ir darželius užregistruota 2,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis. „Mokyklose jau mokosi 2300 vaikų, iš jų beveik 50 proc.

Kauno savivaldybė kitą savaitę pradeda registraciją į mokyklas, šiemet ji paankstinta mėnesiu. Pasak savivaldybės, taip siekiama užtikrinti, kad kauniečiai turėtų pakankamai laiko apsispręsti, o moksleiviai patektų į patogiausias ugdymo įstaigas. Tėvai ar globėjai elektroninius prašymus gali teikti nuo kovo 15 iki gegužės 31 dienos, internetu imokykla.kaunas.lt arba pateikti tiesiogiai pasirinktoje mokykloje. Kaip įprastai, vienas vaikas gali registruotis į dvi miesto įstaigas.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad šiandien, kovo 1 d., prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas 2022-2023 mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki gegužės 31 dienos, tad skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo švelninti COVID-19 valdymo priemones mokyklose. Kalbama apie srautų valdymo ir kaukių pradinukams atsisakymą, taip pat sprendimus dėl vaikų testavimo ir jų izoliacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Sveikatos apsaugos ministerijai jau įteikė prašymą dėl švelnesnių COVID-19 valdymo priemonių. Ministerija tikisi, kad sprendimai bus priimti iki kovo 1 dienos.

Nepaisant investicijų, mokyklose dar trūksta kompiuterių, taip pat technikos ir priemonių kokybiškam nuotoliniam arba hibridiniam ugdymui organizuoti, teigia Nacionalinė švietimo agentūra. Skaitmenizavimui – per 9 mln. eurų Kaip antradienį pranešė agentūra, atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva į mokyklų skaitmeninę plėtrą pernai investavo 9,2 mln. eurų, tačiau Europos Sąjungos rekomenduojamo santykio – vienas kompiuteris trims mokiniams – dar nepavyko pasiekti.

Pandemija aukštyn kojomis apvertė ne vieną šalies sektorių, bet lemiamą smūgį sudavė švietimo sistemai. Pasirodo, mokyklų ir darželių direktoriai visiškai išseko ir skendi neviltyje. Jie seniai nebeskaičiuoja viršvalandžių ir taikstosi su mobingu. Ugdymo įstaigų vadovų kantrybė baigėsi: jie oficialiai kreipėsi į valdžią dėl slegiančių biurokratinių užduočių, su kuriomis nebesusitvarko.

Daug klausimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos planų pastaruoju metu sulaukianti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad permainos tinkle yra gyvybiškai svarbios. Antraip, ministrės teigimu, nepavyks išspręsti nei trūkstamų mokytojų bei jų atlyginimo problemos, nei užtikrinti kokybiško švietimo moksleiviams.

Patrauklesnės darbo priemonės, laboratorijos, bendradarbiavimas su menininkais – tai tik dalis naujovių, laukiančių Lietuvos moksleivių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda naują projektą – tūkstantmečio mokyklų programą, kuria sieks mažinti atskirtį tarp mokyklų ir stiprinti silpnąsias. Vien pirmajame programos etape mokyklos sulauks 210-ties milijonų eurų iš Europos struktūrinių fondų ir 44 milijonų iš valstybės biudžeto.

Ar Lietuvių kalbos ir literatūros programa moksleiviams tokia, kokios reikia – tai ir vėl diskusijų centre. Lapkričio mėnesį su savo siūlymu iš programos išbraukti keturis užsienio autorius, programos atnaujintojų grupė skelbia naują. Dabar jie siūlo mažinti privalomosios literatūros sąrašą, tad dalis autorių liktų kaip rekomenduojami. Be to, mokytojai ir patys galėtų savo nuožiūra išrinkti, kokias knygas vaikams papildomai skaityti.

Ekspertai, siūlantys mažinti privalomų literatūros kūrinių kiekį mokyklose, bet kartu suteikti daugiau pasirinkimo laisvės mokytojams, eina teisingu keliu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  „Atnaujinta Lietuvių kalbos ir literatūros programos rengėjų grupė eina teisingu keliu. Džiaugiuosi, kad kalbama apie mokytojų savarankiškumą ir jų galimybę spręsti, lanksčiau planuoti pamokas – patiems parinkti kūrinius.

Vilniuje, prie mokyklų, šiemet planuojama įrengti apie 30 lauko klasių po permatomu kupolu, skirtų paįvairinti moksleivių pamokoms.   Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja BNS tvirtino, kad tam biudžeto projekte numatyta apie 0,5 mln. eurų, tačiau tikimasi, jog suma galėtų ir augti. „Lauko klasės, pirmiausia, yra puiki edukacinė erdvė, kai vaikai gali mokytis ne tik mokyklos pastate, bet ir lauke, ypač kai yra karščiai.

Blogėjant epidemiologinei situacijai Akmenės rajone 5–12 klasių moksleiviai nuo pirmadienio pereina į nuotolinį ugdymą. Tokį sprendimą priėmė Akmenės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras. „Du trečdaliai susirgimo židinių yra ugdymo įstaigose, po 20–30 vaikų per dieną suserga“, – šeštadienį BNS sakė Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas. „Po savaitės 5–12 klasių vaikai bus testuojami, žiūrėsime, kokį turime pokytį.

Vilniaus miestas, laimėjęs 1 mln. dolerių (876 tūkst. eurų) prizą, rengiasi įrengti mieste kelis šimtus mokymosi vietų, siekiant sostinę paversti didele mokykla. „Šį rytą paskelbta oficialiai žinia, kad mes esame tarp laimėtojų – tai iš tikrųjų sveikinu visus vilniečius. Akivaizdu, kad švietimas yra ta sritis, kur labiausiai reikia tobulėti, norint pagerinti ateities gyvenimą mums visiems“, – lrt antradienio rytą sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Paaugliai manantys, kad yra translyčiai, nepriskiriantys savęs jokiai lyčiai, ar keičiantys savo lytį kasdien – nauja realybė Lietuvos mokyklose. Su tokiu reiškiniu susiduriančių mokyklų vadovai nežino, kaip padėti tokiems paaugliams, kurie ne tik nori, kad vadintų juos kitu vardu, bet ir prašo pakeisti jų dokumentus. Savo lytinės tapatybės ieškantys paaugliai eksperimentuoja eidami į pasimatymus su abiejų lyčių atstovais, o kai kurie galvoja ir apie lyties keitimo operacijas.

Narkotikų paplitimas mokyklose – sunkiai apčiuopiama, bet egzistuojanti problema, į kurią negalima numoti ranka. Tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos paauglys bent kartą gyvenime išmėgino kvaišalų. Specialistai atskleidė, kodėl moksleiviai linkę eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, kaip tai žaloja jauną organizmą ir kokiu būdu galima neleisti narkotikų tinklui plėstis. Portalas tv3.lt aiškinosi, kiek narkotikai išties paplitę tarp Lietuvos moksleivių.

Vyriausybei patvirtinus mokyklų tinklo reformą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad mažiausių mokyklų pertvarkymas ar likvidavimas turėtų būti didelė problema. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vietomis vienam mokiniui tenka tik trys mokiniai. „Tai tikrai neturėtų būti labai didelė problema, manau, tai labai teigiamas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad šiuo metu nei Vyriausybė, nei ministerija nesvarsto nuotolinio ugdymo galimybės, nes situacija ugdymo įstaigose yra stabili. „Ne, galimybės šiuo metu grįžti prie nuotolinio mokymo šiuo metu tikrai nėra svarstomos. Stebime situaciją mokyklose, epidemiologinė situacija mokyklose yra jau kurį laiką stabili. Šiandien protrūkių skaičius yra mažesnis – yra apie 440, prieš kurį laiką buvo 500. Taigi ta situacija yra stabili.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kaip pati sako, nesulaikė emocijų Seime sulaukusi klausimų ir priekaištų dėl ministerijos planuojamos mokyklų tinklo reformos.  Trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministrė sulaukė klausimų ir pastebėjimų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojamos mokyklų tinklo pertvarkos, kuria ketinama naikinti jungtines klases.

Lietuvoje tik kas dešimtą moksleivį pavyksta labai gerai išmokyti matematikos, o trečdalį – tik patenkinamai arba gerai. Likusiems, deja, tenka tenkintis su matematikos žinių spragomis, teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, problema slypi tame, kad dalis mokyklų yra įsitikinusios, kad moksleiviai neturi motyvacijos mokytis.

Pristatyti naujausi Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai ir vertinimai. Tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja Utenos, Šilalės, Šilutės ir Raseinių rajonų gimnazijos. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.