mokyklos

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Nuo pirmadienio į mokyklas gali grįžti abiturientai: atsižvelgdama į tai, kad abiturientams lieka vis mažiau laiko iki valstybinių brandos egzaminų, bei į tai, kad aktyviai vykdomas abiturientų skiepijimas, Vyriausybė yra nutarusi nuo gegužės 3 d. ugdymą abiturientams leisti vykdyti mišriu būdu. Mišrus ugdymas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministrės nustatyta tvarka, ne mažiau kaip 50 proc. pamokų turėtų vykti kontaktiniu būdu.

Ne visos Lietuvos savivaldybės ketina grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tam neketina ryžtis didieji miestai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo gegužės 10 dienos 5–11 klasių moksleiviai galės būtų ugdomi mišriu būdu – derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Ministerija rekomenduoja dalį pamokų vykdyti lauke. Tokiu atveju moksleiviams nebūtų būtini COVID-19 testai.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams, tačiau kitiems moksleiviams dar teks palaukti. Mokytojai norėtų, kad visi mokiniai grįžtų į mokyklų suolus, tačiau jiems kyla ir labai daug klausimų, sakė Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. Naujienų portalo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ jis taip pat minėjo, kad nelabai kas nori į mokytojams ar vaikų tėvams kylančius klausimus atsakyti.

Vyriausybei siūloma, kad 5–11 klasių moksleiviai į klases galėtų grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Moksleiviams, išskyrus tuos, kurie mokytųsi lauke, ir mokyklų darbuotojams būtų privalomi periodiniai testai dėl COVID-19. Tokius pasiūlymus ministrų kabinetui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų bando kilti į žygius prieš valstybę. Apie 200 tėvų su plakatais pirmadienį buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai. O mokinių interesams atstovaujanti organizacija Tėvų forumas skelbiasi surinkusi keliolika tūkstančių eurų aukų ir žada kreiptis į teismą.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Vyriausybė jau ruošia planą, kaip 5–11 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas dar šiais mokslo metais. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, tai priklausys nuo savivaldybių aktyvumo ir sprendimų. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. „Sprendimai yra iš esmės. Tiktai tiek, kad reikia, jog visi dalyvaujantys tuos sprendimus aiškiai suprastų ir būtų pasirengę įgyvendinti.

Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtino, kad jau yra parengta 5–11 klasių moksleivių grąžinimo į mokyklas schema. Ji šią savaitę turėtų būti pristatyta savivaldybėms. „Taip, mes jau sutarėme su sveikatos apsaugos ministru, kad penktadienį dar kartą tinkamės su savivaldybėmis.

Vyriausybė pritarė, kad dėl augančio sergamumo COVID-19 dar penkiose savivaldybėse nebus taikomas švelnesnis karantinas. Tai reiškia, kad jose į mokyklas einantys moksleiviai turės būti tikrinami kaupinių metodu. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė išbraukti Jurbarko, Prienų, Telšių rajonų, Palangos miesto ir Druskininkų savivaldybes iš savivaldybių sąrašo, kurių moksleiviams, grįžtantiems į klases, nereikalaujama nuolat tikrintis kaupinių metodu.

Kino teatrai ir prekybos centrai duris atvers ankščiau nei mokyklos? Nors švietimą Vyriausybė laiko prioritetine sritimi, tęsti mokymosi procesą gyvu kontaktu mokyklose gali tik pradinukai, nuo gegužės į mokyklos suolus bus galima sugrįžti ir abiturientams. Kai kurie dvyliktokai, besiruošiantys egzaminams, sako, kad mokymasis nuotoliniu būdu griauna jų svajones, esą dėl prie kompiuterių prarastų metų jie baiminasi neišlaikyti egzaminų ir neįstoti į norimas specialybes.

Vyriausybė pritarė, kad abiturientai mokytis kontaktiniu būdu galės grįžti nuo gegužės 3 dienos. Tiesa, kontaktinis ugdymas bus derinamas su nuotoliniu. Taip pat ministrų kabinetas ketvirtadienio posėdyje nutarė, kad nuo balandžio 19 iki gegužės 3 dienos gyvose konsultacijose galės dalyvauti nebe 5, o 10 abiturientų.

Sparčiai augantis Vilnius išsiskiria didžiausiu mokinių skaičiumi (64 tūkst.) ir toliau augs – savivaldybės atlikta analizė parodė, kad iki 2025 m. mokinių daugės maždaug 14 tūkst., t. y. sieks mažiausiai 78 tūkst. Šiandien miesto Taryba pritarė sprendimui per artimiausius keletą metų Vilniuje atidaryti dar 8 naujas mokyklas. Tai tik dalis visos planuojamos mokyklų pertvarkos.

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, kovo 25 d. klasėse mokėsi 59 tūkst. pradinukų, tūkstančiu daugiau nei savaitės pradžioje. Duris atvėrė mokyklos visose 45 savivaldybėse, kuriose susirgimų skaičius yra mažesnis ir į mokyklas galima grįžti greičiau. Į mokyklas atėjo ir 97 proc. Pasvalio rajono pradinukų - pirmadienį ši savivaldybė buvo vienintelė iš 45, kurioje mokymas buvo tęsiamas tik nuotoliniu būdu.

Pirmadienį į mokyklas Lietuvoje grįžo 58 tūkst. pradinių klasių moksleivių, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžioji dalis jų mokosi savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra palankiausia. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti 45 savivaldybių, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pradinukams. „Šiandien į mokyklas sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Nereikėtų skubėti džiaugtis, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių pradinukai nuo kitos savaitės grįš į mokyklas. Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad mokyklos vėl bus uždarytos, jei tik Lietuvoje išaugs susirgimų skaičius. O rizika tam, anot ministerijos, nemaža, mat šalyje gali išplisti britiškoji koronaviruso atmaina.

Jau nuo kitos savaitės į mokyklų suolus galės grįžti net 45 savivaldybių pradinukai. Prie kontaktinio mokymo grįžta tos savivaldybės, kuriose sergamumas koronavirusu mažas, todėl nei pradinukams, nei jų šeimoms ar mokytojams nereikės testuotis kaupinių metodu. Yra naujienų ir abiturientams. Visose šalies mokyklose jie galės atvykti į konsultacijas.

Nuo kito pirmadienio 45-ių savivaldybių pradinukai gali grįžti į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikslina, kaip atrodys ugdymo procesas. Savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 per 14 dienų neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, leidžiama atnaujinti mišrų pradinį ugdymą. „Miršrus būdas yra toks būdas, kuomet gali būti taikomas ir nuotolinis, ir kontaktinis metodas. Jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kaip jos organizuosis tą ugdymo procesą.

Vyriausybė pritarė nuo kitos savaitės taikyti švelnesnį karantiną 45-iose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija geriausia. Šiose savivaldybėse bus galima atnaujinti pradinį ugdymą mišriu būdu. Tarp jų iš didmiesčių – Kaunas ir Šiauliai, taip pat Alytus. Švelninti karantiną pasirinkta tose savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Visi pasikeitimai įsigalios nuo kovo 22 dienos, pirmadienio.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje turi apsispręsti, kaip ir kada visi Lietuvos pradinukai galėtų grįžti į mokyklas. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  Stebėkite tiesiogiai: Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Kaupinių tyrimai, kurie yra taikomi atnaujinant kontaktinį ugdymą, šiuo metu yra atliekami tik Vilniuje, todėl toliau esančių savivaldybių darbuotojams teks dirbti naktimis, rašo portalas LRT.lt. „Po tyrimų paėmimo kovo 18 d. mūsų darbuotojai ir tie, kurie koordinuos visą šį procesą ir jame darbuosi, turės vykti į Vilnių naktį, nuvežti mėginius, kad galėtume gauti kuo greičiau atsakymus.

Sostinėje duris atvėrė dar dvi ugdymo įstaigos – į klases jose atskubėjo beveik 800 pradinukų. Nuo kovo 15 d. galėjo atsidaryti dar apie 60 mokyklų, visgi to padaryti jos nespėjo. Pedagogai sako, kad rajonuose vaikų grįžimą į mokyklas temdo tėvų baimė testuotis kaupinių metodu. Valdžia jau rengia planą, kaip į klases grąžinti visus šalies pradinukus. Sostinės Baltupių progimnazijos pradinukai po trijų mėnesių pertraukos pagaliau grįžo į mokyklą.

Nuo pirmadienio dalyje Lietuvos savivaldybių pradinukams leidžiama grįžti į mokyklas. Vilniuje šią savaitę jau veiks keturios ugdymo įstaigos, planuose – dar šešios. Tačiau ne visi didmiesčiai į pradinukų grįžimą žiūri taip optimistiškai. Pavyzdžiui, Klaipėda sako būsianti atsargesnė.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje COVID-19 nustatyta dviem moksleiviams, informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Individualiai moksleiviai tirti po to, kai savaitgalį pranešta apie du teigiamus kaupinių atsakymus. Iš viso tirti 167 kaupiniai, likusiųjų atsakymai – neigiami.

Sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai rengia planą visiems pradinukams grįžti į mokyklas. Jį Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienį. Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Šią savaitę vėliau, kai sveikatos ir švietimo ministrai sudėlios pasiūlymų normalų tekstą ar principus, svarstysime dėl sąlygų, kuriomis pradinukai galėtų grįžti į kontaktinį ugdymų“, – sakė ji.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos dvi pradinukų klasės grįžta į nuotolinį mokymąsi, nes abiejuose pakartotiniuose kaupinių testuose rasti teigiami mėginiai, praneša LRT televizija.  Tai atnauijntame feisbuko įraše patvirtino progimnazijos mokinių tėvų atstovas Arūnas Penkaitis.  „Daliai asmenų buvo patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Klasės atskiru pranešimu informuotos ir abi grįš į nuotolinį ugdymą“, – rašė A. Penkaitis.

Sostinėje šeimos su vaikais masiškai tiriasi dėl koronaviruso. Jau kitą savaitę Vilniuje į mokyklas turėtų sugrįžti kiek daugiau nei 1000 pradinukų, dėl to tėvai su atžalomis skuba atlikti koronaviruso tyrimą. Pasak tėvų, nuotolinis mokymasis iš namų išvargino ne tik klasės draugų pasiilgusius vaikus, bet ir pačius tėvus, kuriems teko iššūkis ir dirbti iš namų, ir padėti vaikams mokytis.  Nuo ankstyvo ryto prie mobilaus koronaviruso patikros punkto rikiuojasi automobiliai.

Vyriausybei nusprendus plėsti antikorupcinį ir teisinį švietimą mokykloje, planuojama apie šiuos dalykus vaikus mokyti doros pamokose, taip pat per praktinius užsiėmimus, tokius kaip dalyvaujamasis biudžetas. „Numatyta, kad atnaujinus ugdymo turinį (bendrąsias ugdymo programas) antikorupcinis ir teisinis ugdymas ir toliau išliks kaip privalomos integruojamosios temos.

Vyriausybė jau 25-ioms savivaldybėms leido nuspręsti, kuriose pradinėse mokyklose jos atnaujins kontaktinį ugdymą. Atidarytose mokyklose moksleiviai ir mokytojai bus testuojami kaupinių metodu. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškina, kaip atrodo šis procesas. Kontaktiniu būdu veikiančiose mokyklose pradinukai bus nuolat tikrinami Covid-19 kaupinių testavimo metodu. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.

Kitos savaitės pradžioje į tris Vilniaus mokyklas grįš dar per 1100 pradinių klasių moksleivių, atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą ruošiasi ir kiti miestai. Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, šią savaitę atliekami pirmieji koronaviruso testai kaupinių metodu moksleiviams, jų šeimoms bei mokyklos bendruomenei su šeimomis.

Vyriausybė leido 25-iose Lietuvos savivaldybėse atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą, taikant Covid-19 kaupinių testavimo metodą. Savivaldybės pačios nuspres, kurios iš jų pradinių mokyklų galės veikti įprastu būdu. „Leidžiame Vilniuje vykdytą projektą išplėsti. Buvo padarytas įdirbis ir numatyta, kad projektas galėtų plėstis. <...> Mes, atrodo, turime 59 mokyklų išreikštą norą.

Vilnius šiuo metu ieško dar trijų ar keturių mokyklų, į kurias mokytis galėtų grįžti pradinukai, sako sostinės meras Remigijus Šimašius.  „Matome, kad galime tęsti tą projektą, Vyriausybė leido ir kaip tik dabar atrinkinėjame tris-keturias mokyklas, kuriose irgi tai būtų“, – penktadienį LRT radijui sakė jis  „Dabar matome, kad yra daugiau mokyklų norinčių.

Vilniuje vykdomas eksperimentas, kai vienoje mokykloje moksleiviams leidžiama mokytis klasėse, pykdo mažesnes savivaldybes. Štai Šiaulių miesto meras Artūras Visockas stebisi, kodėl mokykla atidaryta sostinėje, kur sergamumas Covid-19 dvigubai didesnis nei Šiauliuose. Sveikatos specialistai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mato galimybę mažiau sergančiose savivaldybėse pradėti atverti mokyklas.

Įsibėgėjus pedagogų skiepijimui, BNS trečiadienį kalbinti mokyklų vadovai sako, kad vakcinuotis nuo COVID-19 atsisako pavieniai mokytojai, o reakcijos į skiepą yra įvairios – nuo skausmo dūrio vietoje iki stipraus karščiavimo.

Karantino metu savanorių pagalbos prisireikė ne tik gydymo įstaigoms, bet ir mokykloms. Skirtingose šalies savivaldybėse mokyklos gyventojų prašo ištiesti pagalbos ranką mokiniams, padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu, užimti juos po pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pagalbos priemonių paketą, kuriuo siekiama padėti kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Vienas plane numatytų veiksmų – savanorių pagalba.

Bandomąjį projektą grąžinant dalį pradinukų į Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases tikimasi patvirtinti kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot A. Dulkio, šiuo metu dar vyksta „kai kurių techninių aspektų derinimas“. „Prognozės – blogas dalykas. Bet mes tikrai norėtumėme, kad jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje galėtumėme tokį pilotinį projektą pasitvirtinti ir startuoti“,  – sakė ministras.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Vyriausybėje jau sutarta dėl neaktyvių paslaugų viduje ir aktyvių paslaugų lauke atnaujinimo. Ministras įvardijo, kokios tai paslaugos galėtų būti ir kokie reikalavimai joms turėtų būti keliami.  Jau rytoj Vyriausybė spręs, kokių atlaisvinimų duoti Lietuvai.

Vyriausybė jau ėmėsi pirmųjų karantino švelninimo žingsnių, tačiau jie kol kas nepalietė mokyklų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad žinių dėl grįžimo į mokyklas pradinukai, o vėliau ir abiturientai, sulauks per artimiausias kelias savaites. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino.

Kol šalies moksleivių tėvai su nekantrumu laukia, kada bus atvertos mokyklų durys, viena Vilniaus progimnazija jas ketina atidaryti jau pirmadienį. Vilniaus miesto savivaldybė imasi eksperimento. Koronaviruso testais tikrins pradinukus ir jų šeimas, plačiai dar nenaudojamu kaupinio testavimo būdu, ir gavus neigiamus rezultatus leis mokiniams susirinkti į mokyklos suolus. Tiesa, kilo kliūčių dėl paties testavimo, bet savivaldybė atkerta, kad nugalės karą su biurokratiją ir mokyklą atidarys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tvirtina, jog mokytojams, kurie nesutiks skiepytis nuo Covid-19, reikės reguliariai testuotis dėl užkrečiamų ligų. Nesutikus daryti ir to – gresia nušalinimas. Kai kurios pavienės savivaldybės jau pradėjo pedagogų vakcinavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau paskiepytų yra apie 1200. Sisteminis pedagogų skiepijimas prasidės pagal pačių savivaldybių nustatytus terminus.

Savivaldybėse, kur situacija dėl koronaviruso plitimo yra geresnė, pradinukus grąžinti į mokyklas įmanoma anksčiau nei visoje šalyje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Apie „burbulus“ kalbama, reikia dar ekspertų nuomonės, bet manau, kad tai yra įmanomas variantas. Netolygumų gali atsirasti, bet mano pagrindinis tikslas, kad kuo greičiau vaikai grįžtų į mokyklas. „Burbulas“ vienas iš variantų“, – lrt radijui antradienį sakė ministrė.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Moksleiviams, kurie svajoja ištrūkti iš namų ir mokytis klasėse įprastai, panašu, teks palaukti pavasario. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad daliai moksleivių mokyklas būtų galima atverti vasario viduryje ar kovą, o pagal blogesnius scenarijus – tik gegužę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.

Ekspertai teigia, kad situacijai gerėjant ir atlaisvinant karantino priemones mokyklų atidarymas turi būti pirmas prioritetas, kuriam jau dabar reikia ruoštis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad jau ruošiasi ir turi pasirengę planus, kaip tai turėtų atrodyti. Pasak ministrės, kai tik leis epidemiologinė situacija, į mokyklas pirmiausia sugrįš pradinukai ir abiturientai.

Nuo rytojaus – kai kam karantino pančiai atlaisvėja. Į mokyklas galės sugrįžti dalis vargingose ar daug atžalų augiančiose šeimose gyvenančių vaikų, kurie patiria sunkumų mokantis iš namų, praleidinėja pamokas. Taip pat gera žinia vienišiams. Jiems bus leista susitikti, bendrauti ir su vienu kitu šeimos ūkiu, pastarųjų nelies ir ribojimai patekti į kitą savivaldybę. „Taip, ten smagiau šiaip tai. Gali žaisti su draugais. Ten vaikštai, gali pabėgioti lauke, grynu oru pakvėpuoti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad, esant galimybei, pirmiausiai į mokyklas grįš pradinukai ir abiturientai. Tiesa, kol kas grįžti prie kontaktinio mokymo neleidžia epidemiologinė situacija šalyje, pažymi ministrė. „Kai tik epidemiologinė situacija tą leis, tai mes ir atversime mokyklas moksleiviams. Taip, yra prioritetinės grupės. Man atrodo, visi suprantame, kad mokyklos yra prioritetinė sritis ir mes tikrai, jei turėsime galimybes, tą padarysime.