mokyklos

Vyriausybė, remdamasi ekspertų rekomendacijomis, svarstys karantino metu sudaryti galimybes vaikams nuotoliniu būdu mokytis mokyklose, jeigu taip rekomenduoja mokyklų Vaiko gerovės komisijos. Kaip ketvirtadienį pranešė Vyriausybė, tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba. Pasak Vyriausybės, tai aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų  sudaryti vaikams tinkamas ugdymosi namuose sąlygas.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Kasmet mokyklose vykstančių kalėdinių švenčių pandemija, regis, nesustabdė. Šiemet jos vyks nuotoliniu, o kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ir kontaktiniu būdu. Tėvai skundžiasi, kad tokios šventės gerokai patuština pinigines. Kai kurie teigė esantys šokiruoti, mat net ir nerengiant didelės šventės dėl šalyje įsigaliojusio karantino, sumos nesikeičia – tenka pakloti ir po 50 eurų.

Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai lenkia daugelio pasaulio šalių, rodo šiandien Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti 2019 metų tarptautinių IEA TIMSS tyrimų rezultatai.  „Tarptautiniuose TIMSS tyrimuose Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius.

Lietuvos moksleivių pasiekimai ir toliau ritasi žemyn. Jaunuoliams prastai su matematika, tūkstančiai neišlaiko valstybinio brandos egzamino ir visai nesidomi kitais tiksliaisiais mokslais, kurie jiems garantuotų aukštesnes pajamas ateityje. Blogėjančią situaciją šalies mokyklose rodo naujausi ugdymo įstaigų tyrimai. Mokyklų vadovai reitingus vertina atsargiai, pripažįsta, kad geri rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu ir ragina tobulinti ugdymo programas.

Lietuvai dar kartą pereinant prie visuotinio nuotolinio ugdymo, specialistai įspėja, kad tai toli gražu nėra gera naujiena. Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jau dabar matyti, kaip dėl nuotolinio mokymo veriasi ugdymo spragos, kurios turės padarinių ne vienerius metus. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad visų, ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai pereis prie nuotolinio ugdymo. G. Sarafino teigimu, tai nėra gera naujiena.

Nereikia įsivaizduoti, kad geriausiai moksleivius tam tikrose disciplinose gali paruošti tik elitinės didmiesčių gimnazijos. Tą kuo puikiausiai parodo gimnazijų reitingas pagal disciplinas, kur tarp šalies lyderių puikuojasi ir Telšių, Kėdainių, Ukmergės bei Šalčininkų rajonų mokyklos. Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristato geriausių Lietuvos mokyklų pagal kiekvieną discipliną reitingą.

Griežtinant karantiną šalies pradinukai anksčiau varomi žiemos atostogų, jiems poilsis namuose turėtų prasidėti jau po savaitės. Vyresni moksleiviai nuo trečiadienio visi mokysis iš namų. O darželinukai ir toliau galės eiti į ugdymo įstaigas, jei tėvai neturės galimybės jų prižiūrėti namie. Ekspertai sako, kad norint suvaldyti Lietuvoje įsisiautėjusią pandemiją reikėtų ir darželius uždaryti.

Seime jau montuojamos nuo koronaviruso turėsiančios saugoti pertvaros, o parlamento vadovybė sutarė, kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas. Tiesa, kada jis prasidėtų dar nežinia, mat be techninių iššūkių, bene didžiausia problema atrodo bus pačių seimūnų sutarimas ir tokio darbo įteisinimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir kandidatė į švietimo ministres Jurgita Šiugždienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė neankstinti moksleivių žiemos atostogų bei neįvesti visuotinio nuotolinio ugdymo. Vis dėlto laikinai pareigas einantis premjeras Saulius Skvernelis akcentuoja, kad pačios ugdymo įstaigos ir jų bendruomenės turi spręsti, ar taikyti nuotolinį, ar mišrų ugdymą. ŠMSM kartu su epidemiologais trečiadienį nusprendė nekeisti mokinių žiemos atostogų laiko. Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną.

Lietuvoje grėsmingai išplitus koronavirusui, dėmesio centre atsidūrė pradinės mokyklos, kurias vaikai dar gali lankyti. Skirtingos profsąjungos susipliekė, ar ir jose jau laikas įvesti tik nuotolinį mokymą. Tėvai tam priešinasi. O štai vaikai jau labai laukia Kalėdinių atostogų, ypač po to, kai Aurelijus Veryga jas pasiūlė paankstinti.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė inicijuojanti pakeitimus, susijusius su mokyklų vadovų atranka, jų galimybėmis tobulėti ir tęsti karjerą. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius patvirtino tai numatančias Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gaires.

Vaikų darželiuose, bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose registruota 5 tūkst. koronaviruso atvejų, ketvirtadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai. „Nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 25 registruoti 4233 VOVID-19 ligos atvejai, iš jų – 2318 vaikams ir 1915 - ugdymo įstaigų darbuotojams“, – spaudos konferencijoje sakė NVSC atstovė Greta Gargasienė.

Suomijos sostinėje smarkiai padaugėjus COVID-19 atvejų bus įvesti nauji griežti suvaržymai dėl koronaviruso, antradienį pranešė miesto meras. Dėl „neraminančios padėties“ Helsinkyje vidurinės mokyklos, bibliotekos ir baseinai bus uždaryti, uždraudžiami visi vieši renginiai, spaudos konferencijoje sakė Janas Vapaavuori (Janas Vapavuoris). „Siūlome naudoti visas miesto galioje esančias priemones“, – sakė jis ir įspėjo, kad sveikatos apsaugos ir kontaktų atsekimo įstaigos gali būti perkrautos.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvos Vyriausybę jungti mažas mokyklas ir skatinti universitetų specializaciją, siekiant kokybiškesnio švietimo. Paryžiuje įsikūrusi tarpvyriausybinė ekonominė organizacija teigia, kad Lietuvoje pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai silpni, o išlaidos infrastruktūrai – per didelės, atspindinčios pernelyg didelius mažų mokyklų išlaikymo kaštus. „Mokyklų veiklai stinga sistemingos priežiūros.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šalies mokyklose ir darželiuose koronavirusu serga beveik 1,3 tūkst. vaikų, per tūkstantį darbuotojų. „Šiuo metu vis dar serga beveik 1300 vaikų ir virš 1000 gydymo įstaigų darbuotojų“, – penktadienį spaudos konferencijoje informavo NVSC specialistė Greta Gargasienė. Ugdymo įstaigose per pastarąją parą epidemiologai fiksavo 65 atvejus, infekcija patvirtinta tiek moksleiviams ir darželinukams, tiek įstaigų darbuotojams.

Jungtinėse Valstijose žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19, mirčių bendram skaičiui trečiadienį viršijus 250 tūkst. Niujorkas paskelbė uždarantis mokyklas, kad būtų galima veiksmingiau kovoti su kylančia pandemijos antrąja banga. Kaip rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys, iki šiol Amerikoje užregistruotos 250 426 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtys – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.

Nors pirmųjų karantino rezultatų laukiama kitos savaitės pradžioje, ministras Aurelijus Veryga sakė jau dabar neabejojantis, kad karantinas bus pratęstas ir po trijų savaičių. Jis teigė, kad šansų situacijai pakrypti tiek į blogąją, tiek gerąją pusę yra vienodai, tad neatmetamas scenarijus, kad ir visi mokiniai pereis į nuotolinį mokymą, jei situacija prastės. Anot ministro, tik kitos savaitės pradžioje bus galimi pirmieji vertinimai, kaip veikia naujojo karantino priemonės.

Nuo šeštadienio Lietuvoje įvedus karantiną, vyresnieji vaikai mokysis tik nuotoliniu būdu, pradinukams mokyklos taip pat turės sudaryti galimybę mokytis per nuotolį, nusprendė sostinės savivaldybė. „Sprendimas patvirtintas, kad visų 5–12 klasių vaikai bus mokomi nuotoliniu būdu, išskyrus specialių ugdymosi poreikių turinčius vaikus.

Kaip pranešė Vyriausybė, nuo šeštadienio bus siūloma įvesti trijų savaičių nacionalinį karantiną, tačiau fiziškai ugdymo įstaigos užsidarys ne visos. Kaip informavo premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pagal moksleivių amžių bus taikomi skirtingi modeliai. „Jei kalbama apie ikimokyklinį ir pradinį ugdymą, tai jį vykdančios įstaigos turėtų veikti“, – informavo ministras.

Nuo kitos savaitės Lietuvos moksleiviai galės savaitę džiaugtis rudens atostogomis. O štai nuo lapkričio 3-osios vėl teks kibti į mokslus. Tiesa, ne visiems vienodai – vyresnėliams pamokos vyks nuotoliniu būdu, o priešmokyklinukai ir pradinukai grįš į klases. Šis sprendimas baugina dalį tėvų, nes mokyklose vaikams gali būti nesaugu. Tuo metu pradinių mokyklų vadovai ramina – kai įstaigose liks tik pradinukai, jų saugumą užtikrinti bus paprasčiau.

Vyriausybei apsisprendus, kad po moksleivių rudens atostogų kitą savaitę ugdymo procesas vyks nuotoliniu būdu, tėvų ir mokyklų atstovai į šią rekomendaciją žiūri gana palankiai, tačiau mato ir spragų.  Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta teikti rekomendaciją šalies mokykloms pratęsti kitą savaitę prasidedančias rudens atostogas dirbant iš namų.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Po Seimo rinkimų kai kurios mokyklos, kuriose bus įsikūrę rinkimų apylinkių centrai, pirmadienį pamokas vykdys tik nuotoliniu būdu. To priežastis – mokyklų porinkiminė dezinfekcija. Spalio 11 d., seimo rinkimų pagrindinio balsavimo metu daugelyje šalies mokyklų bus įsikūrusios rinkimų apylinkes, kuriose iki pat sekančios dienos paryčių dirbs rinkimų komisijų nariai.

Koronaviruso infekcija palietė maždaug dešimtadalį šalies mokyklų, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „COVID-19 palietė apie 10 proc. visų mokyklų. Bendrojo ugdymo sistemoje izoliacijoje yra beveik pusantro tūkstančio vaikų, tai nėra daug, jie sudaro 0,4 proc. visų mokinių.  Tokių mokytojų yra apie 110“, – pirmadienį LRT radijui sakė jis. Ministro duomenimis, pirmadienio rytą COVID-10 sirgo 91 mokinys ir 31 mokytojas.

Paklaustas, kokiais kriterijais remiantis reikėtų optimizuoti mokyklų tinklą Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad uždaryti būtų galima tas mokyklas, kur mokymosi rezultatai labai prasti. Taip pat, perrinkimo siekiančio ministro teigimu, turėtų nelikti tokių ugdymo įstaigų, kur nėra mokytojų. Taip Seimo nario mandato siekiantis A. Veryga kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotuose debatuose, kur susitiko Panemunės apygardos kandidatai.

Dėl koronaviruso grėsmės, apsirgusių vaikų ar mokytojų, dalyje Lietuvos mokyklų rugsėjo mėnesį pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Susirgę vaikai izoliuojasi namuose su tėvais, o profesorius Vytautas Usonis ramina, kad, laimei, vaikai serga nesunkiai. Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjo V. Usonio, šiuo metu hospitalizuotų vaikų ir gydomų ligoninėje nėra. „Vaikų sergamumas labai mažas. Laimei, – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, įvairiais duomenimis, – nuo 1 iki 5 proc.

Mokyklose toliau plintant koronavirusui, sveikatos specialistai tikina, kad COVID-19 plitimą galima stabdyti paprastomis priemonėmis, tačiau, pasirodo, kai kurios mokyklos nesugeba jų užtikrinti. Specialistai turi visą šūsnį rekomendacijų mokykloms, tarp kurių – neleisti vaikams žaisti krepšinio. NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėja Rūta Maceinaitė teigė, kad nedidelė dalis Europoje nustatytų koronaviruso atvejų yra nustatyti vaikams, Lietuva – ne išimtis.

Ugdymo įstaigose sparčiai daugėjant naujų koronaviruso atvejų, vis daugiau kritikos strėlių tenka Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Apmaudą dėl NVSC veiksmų lieja Gabijos progimnazijos direktorius, pyksta ir Vilniaus vicemeras. NVSC pripažįsta, kad apie atvejus pirmiausia sužino mokyklos ir ragina žmones likti sąmoningais.

Jau nuo rugsėjo pirmos savaitės pasipylė susirūpinusių tėvų skambučiai, besikreipiančių tiek nuotoliniu būdu, tiek ateinančių į fizines konsultacijas dėl peršalusių vaikų – tokią dabartinę situaciją konstatavo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Visgi kartu jis akcentavo, kad tokio negalavimo priežastis tikrai nebūtinai yra COVID-19 ir juo labiau gydymo įstaigos neturi teisės reikalauti kažkokio įrodymo, kad vaikas šia infekcija neserga.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, dauguma mokyklų, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus.

Valdantieji su prezidentu dėlioja planą, kada ir kaip ankstins mokyklinį amžių. Prezidentas šešiamečius į pirmąją klasę norėjo siųsti jau po dvejų metų, tačiau Vyriausybė ragina nesiversti per galvą ir palaukti. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis šį klausimą siūlo palikti naujam Seimui. Tad panašu, kad tik šiemet antrąjį gimtadienį atšventę mažyliai turės eiti į mokyklą anksčiau – sulaukę šešerių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius dėkoja visai švietimo bendruomenei už mokyklų pasirengimą naujiems mokslo metams, sklandų jų startą, mokyklos vadovų lyderystę, bendruomenės sutelktumą ir operatyvius sprendimus nustačius COVID-19 atvejus. „Kiekviena mokykla, kiekvienas mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į bendras rekomendacijas, pertvarkė įprastą mokyklos darbą. Mokinių klasėms priskirti kabinetai, atverti atsarginiai išėjimai, kitaip suplanuoti bendri renginiai.

Praėjusią parą nustatyti 32 nauji koronaviruso atvejai. Jau 20 atvejų registruota mokyklose ir darželiuose. Manoma, kad tokių atvejų ir toliau daugės. Ar netaps mokyklos naujais sparčiai plintančiais koronaviruso židiniais, trečiadienį TV3 studijoje klausėme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės.

Dėl koronaviruso protrūkio duris užveria pirmoji mokykla – Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos moksleiviai dvi savaites mokysis nuotoliniu būdu. Skelbiama, kad koronavirusas gimnazijoje nustatytas trims darbuotojams, vienas jų – mokytojas, kuris kontaktavo su daugybe moksleivių. Pasak mokyklos direktorės, saviizoliuotis turi 234 moksleiviai ir kone trisdešimt mokytojų. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai abejoja, ar mokyklą išvis reikėjo uždarinėti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad organizuojant maitinimą ugdymo įstaigose pirmenybė turėtų būti teikiama mokinių maitinimui šiltu maistu.  Ministerijos rekomendacijose ir toliau išlieka galimybė mokiniams valgyti tiek valgykloje, tiek klasėse. Kitaip tariant, galimas mišrus maitinimo organizavimas.

Šalies mokyklose toliau siaučia koronavirusas. Izoliacijoje atsidūrė jau keli šimtai moksleivių, tarp jų ir mokytojai bei tėvai. Kaune greitaisiais testais dėl viruso grėsmės masiškai tikrinami pedagogai su nerimu laukia rezultatų. O štai šeimos šventė Trakuose baigėsi infekcijos protrūkiu – parūkę tą patį kaljaną koronavirusu pasidalijo 9 žmonės. Valstybinė ligonių kasa jau suskaičiavo, kiek Lietuvoje kainuoja koronaviruso pacientų gydymas.

Kad laidos „Prieš srovę“ žurnalistė Audrė Kudabienė susitiktų su Austėja Landsbergiene naujoje neseniai duris atvėrusioje jos mokykloje, ji turėjo pažadėti du dalykus. Dėl koronaviruso grėsmės laidos „Prieš srovę“ komanda pažadėjo laikytis atstumo ir kol vaikščios po dar dažais kvepiančią mokymo įstaigą dėvėti kaukes. Tik du reikalavimai ir jokių ribojimų klausimams.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė, pateikdama naujausią informaciją apie susirgimus mokyklose, įspėjo, kad ne visi skuboti veiksmai ugdymo įstaigose pasiteisina ir tokiu atveju jos pačios pasmerks save karantinui. R. Lingienė tikslino, kad per vakar nustatytas susirgimas Vilniaus privačios mokyklos pradinukui.

Paprašyta įvardinti šiandien pavojingiausius židinius, NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė konstatavo, kad didžiausias dėmesys šiandien skiriamas naujiems susirgimams ugdymo įstaigose.  „Kaip matome, iš šeimų židinių formavimasis persikėlė į įstaigas, taip pat – ir į ugdymo įstaigas.  Kiekvieną dieną yra registruojama po keletą vaikų amžiaus susirgimų, t. y. vaikai iki 18 metų. Iki šiuos dienos koronavirusu sirgo 101 vaikas.

Rugsėjo pirmoji skelbia mokslo metų pradžią ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Tiesa, šiemet europiečiai jos laukia su augančiu nerimu dėl antros koronaviruso bangos. Siekdamos apsaugoti vaikus, kai kurios šalys ėmėsi ypač griežtų apribojimų. Kitos – į vaikų apsaugą pažvelgė itin kūrybingai.

TV3 eteryje startavusi nauja aktualijų laida „Karštai su tv3.lt” palietė opiausias naujų mokslo metų temas, o dalį jų neabejotinai padiktavo visame pasaulyje toliau sparčiai plintantis koronavirusas. Laidos vedėjai ir diskusijos dalyviai domėjosi, kaip Lietuvos švietimo sistema yra pasiruošusi naujiems mokslo metams bei pažvelgė ir į tolimesnes užsienio bei Europos valstybes.

Europos švietimo įstaigos nuo antradienio vėl atidaro savo duris ir ruošiasi pasitikti į mokyklas sugrįžtančius moksleivius. Mokslo metai prasideda praėjus beveik pusmečiui nuo mokyklas privertusio užsidaryti koronaviruso protrūkio pradžios ir nepaisant žemyne vėl gausėjančių užsikrėtimo atvejų. Daugelis mokytojų ir tėvų nerimauja, jog mokyklų atidarymas paspartins COVID-19 infekcijos plitimą, tačiau vyriausybės vis tiek nusprendė pradėti mokslo metus vykdant kontaktinį mokymą.

Prasidedant mokslo metams Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia rekomendacijas, kaip saugiai valdyti mokinių srautus organizuojant maitinimą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose.  Siekiant išvengti skirtingų grupių maišymosi, rekomenduojama pirmenybę teikti maitinimui klasėse iš namų atsineštu arba iš valgyklos tiekiamu maistu.

Antradienį jau rugsėjo pirmoji, o su ja, kaip įprasta, pilasi ir nauji pasiūlymai, kaip gerinti švietimo kokybę Lietuvoje. Šįkart pluoštą jų skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlo vieneriais metais ankstinti pradinį bei priešmokyklinį ugdymą, ovaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti priverstinai. Visgi ekspertai sutinka ne su visomis idėjomis. O kaip rugsėjo pirmajai pasiruošusios mokyklos, kalbame su Žirmūnų gimnazijos direktoriumi Edmundu Grigaliūnu.

Ypač daug nerimo prieš mokslo metus tėvams kyla aiškinantis, kaip reikės elgtis vaikui sukarščiavus ar tiesiog ėmus sloguoti. Nors tokiems asmenims ugdymo procese dalyvauti draudžiama, prievolės tikrinti vaikų sveikatą ugdymo įstaigoms neliko. Mokyklos gi tikina, kad yra pasiruošusios stebėti vaikų sveikatą, nors didžiausio atsakingumo laukia iš pačių tėvų.