gintaras sarafinas

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) atstovauti šalies naujienų portalams Visuomenės informavimo etikos komisijoje (VIEK) paskyrė „Reitingų“ vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną. Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, asociacijos nariai dėl G. Sarafino atstovavimo komisijoje nusprendė vienbalsiai, jis ir prieš tai buvo deleguotas į VIEK.

210 milijonų kainuosianti ir ant ministerijos stalo dvejus metus dulkėjusi tūkstantmečio mokyklų programa keliasi į šalies mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada, kad tokia programa mažins atskirtį tarp mokyklų. Kritikai atkerta – kaip toks projektas gali mažinti atskirtį, kai jame dalyvaus viso labo tik ketvirtadalis šalies mokyklų. O mokytojams iš šimtų milijonų nebus skirtas nė centas.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Dešimtokų pasiekimų patikrinimas, įvedus keturių balų kartelę, turės pragaištingų padarinių mokykloms ir mokytojams, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. „Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuo rugsėjo mokykloms žada atnaujintas bendrojo ugdymo programas, tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, inžinerijos mokslus ir krūvą kitų reformų. Tačiau švietimo bendruomenė įspėja – tam nepasirengta. Skambinama pavojaus varpais ne tik dėl informacijos trūkumo, bet ir dėl realių galimybių įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Lietuvoje labiausiai konkuruoja bendrasis ugdymas, kur vyksta didžiuliai virsmai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmačia kitąmet egzaminuoti vienuoliktokus tapo tikru galvos skausmu kai kurioms mokykloms, mat tarpiniams patikrinimams reikalingo skaičiaus kompiuterių mokyklos neturi. O štai vienoje gimnazijoje, kuriai reikia įsigyti net 100 kompiuterių, kilo tėvų pasipiktinimas – esą ministerija tvarką įvedė, o kaip ir už ką tuos kompiuterius reikės įsigyti – taip ir nepaaiškino.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Naujausi Lietuvos mokyklų ir universitetų reitingai išryškina įsisenėjusias švietimo žaizdas, kurios, panašu, tik gilėja. Silpniausia vieta išlieka tikslieji mokslai – laikyti valstybinius chemijos ir fizikos egzaminus renkasi mažuma, o matematikos ir trečdalis pasirinkusiųjų neišlaiko. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius tikina, kad moksleiviams trūksta motyvacijos, mokytojams – kompetencijos, o galiausiai – didžiulis trūkumas ir tiksliųjų dalykų mokytojų.

Matematikos valstybinio brandos egzamino Lietuvoje neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia.