REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

REKLAMA

Iki rugsėjo įrengti hibridines klases Lietuvos mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) per 2021 m. skiria 3,9 mln. eurų. Numatoma, kad iš viso bus įrengta apie 2 tūkst. klasių, o prioritetas teikiamas toms mokykloms, kur mokosi per 200 mokinių.

Dar 5,1 mln. eurų skirta Geros savijautos programos priemonėms mokyklose įgyvendinti.

Mišrus ir hibridinis mokymas – ne tas pats

Tačiau mokytojai stebisi, kodėl ėmus dalinti pinigus neatsižvelgta į jų poreikius. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas prieš kelias savaites raštu kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingrida Šimonytę bei švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę ir sužinojo, kad lėšų mokytojų priedams ministerija nenumato.

REKLAMA
REKLAMA

Anot E. Milešino, ŠMSM įsivaizduoja, kad mokytojų krūvis neišaugs, nes nuo rugsėjo planuojamas taikyti hibridinis mokymas esą yra analogiškas mišriam mokymui. Tačiau profsąjungos pirmininkas, pedagogas E. Milešinas tarp dviejų mokymo būdų brėžia aiškią ribą.

REKLAMA

„Mišrus mokymas ir dabar vyksta. Tai reiškia, kad moksleiviai keičiasi – vieną savaitę kontaktinis, vieną nuotolinis mokymas. Tarkim, šeštokai dvi savaites į eina į mokyklą, penktokai dvi savaites mokosi per nuotolį, po to pasikeičia. Tai čia yra mišrus.

O hibridinis mokymas yra, kai pusė klasės yra pamokoje, mokytojas dirba mokykloje su puse klasės ir tuo pačiu metu mokytojas per nuotolį dėsto pamoką kitai pusei klasės. Tai du skirtingi dalykai. Ir tai papildomos darbo sąnaudos, išaugo darbo krūviai mokytojams“, – tv3.lt kalbėjo E. Milešinas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis vardija, kokio papildomo pasirengimo reikia mokytojams, norintiems dirbti hibridiniu būdu.

„Mokytojas turi du kartus pasiruošti, nes reikia ruoštis dirbti ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu, ir užduotis reikia skirtingas paruošti, išsiųsti. Pamokoje mokytojas turi lakstyti ir žiūrėti ir į kompiuterį, kaip viskas vyksta, ir į klasę. 

Kai baigiasi pamoka, visi vertinimai – sąsiuvinių taisymai ir panašiai, – reikia taisyti ir darbus mokinių, kurie dirba klasėje, ir po to taisyti tai, ką atliko mokiniai namuose, jiems nusiųsti atsakymus, pastabas ir pan.“, – akcentavo E. Milešinas.

Pasigenda aiškios tvarkos

Mokytojus, anot profsąjungos pirmininko, trikdo ir tai, kad hibridinis mokymas, skirtingai nei nuotolinis, vis dar nėra niekaip reglamentuotas. Taip pat, kadangi ministerija planuoja hibridiniam mokymui pritaikyti 2000 klasių, profsąjunga atkreipia dėmesį, kad to nepakanka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tarkime, mes turime 1000 mokyklų. Tai vidutiniškai išeina po dvi klases mokykloje. Tai kas tai yra? Kaip tai bus organizuojama?“ – klausė E. Milešinas.

Tiesa, pedagogas pažymi, kad mokytojų bendruomenė palaiko hibridinį mokymą ir pripažįsta, kad švietime naudingos inovacijos, tačiau toks mokymo būdas, pasak E. Milešino, turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais.

„Turi būti aiškus planas, kaip viskas vyks nuo rugsėjo – arba vien tik kontaktinis be jokių nori nenori, arba vien tik nuotolinis mokymas“, – sakė E. Milešinas.

Neatmeta streiko galimybės

Be papildomų priedų, panašu, liksiantys mokytojai neketina taikstytis su tokia situacija. Birželio pabaigoje profsąjungos taryba planuoja posėdį, kuriame ketina apsitarti dėl tolimesnių veiksmų plano. Jie neatmeta ir galimybės streikuoti, tiesa, tai vadina kraštutine priemone.

REKLAMA

„Jeigu bus taip, kaip premjerė šnekėjo, kad padarys taip nuo rugsėjo, kad pusė vaikų eina, pusė neina ir mokytojas turi persiplėšti, organizuoti viską ir dar papildomai už tai jam nebus mokama, tai tikrai mes su tuo nesitaikstysime. <...>

Pati radikaliausia priemonė yra streikas. Bet be to streiko profsąjunga turi ir patirties, ir žmonių, ir resursų, ir protesto akcijų. Dėl šito dalyko mes turėsime birželio mėnesį tarybos posėdį ir susidėliosime, kaip mes elgsimės, jeigu Vyriausybė neprisiims įsipareigojimų ir nevaldys situacijos. Nes dabar situacija švietime yra nevaldoma“, – teigė E. Milešinas.

Pasak profsąjungos pirmininko, kad pedagogai nepatenkinti esama situacija, švietimo ministrei jis pasakė praėjusią savaitę.

REKLAMA

„Ministerija apie tai, kad mes imsimės kažkokių sankcijų, žino. Aš praeitą savaitę buvau susitikęs su ministre ir tiesiai šviesiai pasakiau. Tai jie šitą visą situaciją žino. Jeigu papildomų lėšų jie tam neturi, tai paprasčiausiai turi padaryti tvarką. Neturi būti tokio balagano, turėtų būti nuspręsta, kad hibridinis mokymas taikomas tik išskirtinais atvejais“, – pažymėjo E. Milešinas.

Tai nebus masinis reiškinys

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie didesnes išmokas mokytojams neužsimena, nes, ministerijos teigimu, hibridinis mokymas nebus masinis reiškinys.

„Aiškiai apibrėšime hibridinio mokymo atvejus ir tvarką, derindami ją su socialiniais partneriais. Manome, kad hibridinis mokymas būtų taikomas tuomet, jei vienas ar keli mokiniai yra izoliacijoje, tai nebus masinis ir nuolatinis reiškinys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujiems mokslo metams jau rengiamės, tariamės su švietimo bendruomenės atstovais, planuojame keletą scenarijų – nuo optimistiškiausio, kai visi lanko mokyklas be jokių apribojimų, iki pesimistinio, kai dirbama nuotoliniu būdu. Tačiau tikimės, kad šio scenarijaus neprireiks, iki naujų mokslo metų dauguma visuomenės pasiskiepys, ir turėsime kolektyvinį imunitetą ligai“, – atsakyme tv3.lt rašė ministerija.

Beveik 4 mln. eurų hibridinėms klasėms

Hibridinės klasės – tai klasės, kuriose mokomasi mišriu būdu: dalis mokinių mokosi klasėse, kiti mokiniai, pvz., dėl sveikatos, nesutinkantys testuotis ar dėl kitų priežasčių, tuo pačiu metu – nuotoliniu būdu. Tokioms klasėms įrengti ir užtikrinti kokybišką ugdymą reikalinga ir speciali įranga. 

REKLAMA

„Galimybė organizuoti kokybišką ugdymo procesą, kai dalis mokinių sėdi klasėse, o kiti mokiniai – namuose prie ekranų, mums labai svarbi pandemijos laikotarpiu ir jam pasibaigus. Šiam tikslui labai padės klasės, aprūpintos vaizdo konferencinė kamera, specialiais mikrofonais, kita įranga“, – teigia švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pačios mokyklos nuspręs, kurią klasę ji nori įrengti kaip hibridinę, pvz., pradinio ugdymo, penktokų-vienuoliktokų ar abiturientų. Vienos klasės įrengimas kainuoja apie 2000 eurų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų