Vilnius kelia aliarmą dėl mokyklų: vietų tragiškai trūksta, kai kur mokyklos perpildytos dvigubai Statys 10 naujų mokyklų

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas.

Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Vietomis mokyklos perpildytos dvigubai

„Kuo žymi Martyno Mažvydo progimnazija Vilniuje?“ – klausimu savo kreipimąsi į Seimo narius pradėjo Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas.

Jis pripažino, kad Vilniuje švietimo įstaigų situacija specifinė, nes moksleiviai tiesiog fiziškai nebetelpa į mokyklas. Tai iliustruoja būtent minėtos mokyklos pavyzdys.

„Tai štai Martyno Mažvydo progimnazija Pilaitėje yra didžiausia mokykla valstybėje – 1814 mokinių“, – sakė T. Gulbinas.

Šiuo metu priešais šią mokyklą Vilniaus miesto savivaldybė pradeda naujos mokyklos statybas, kurias ketina baigti iki kitų metų rugsėjo 1-osios. Taip stengiamasi išvengti, kad Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviams netektų mokytis dviem pamainomis.

„Natūralus klausimas, kodėl statoma nauja mokykla nuo kitoje gatvės pusėje esančios, tai statoma todėl, kad projektinis pajėgumas dabartinės gimnazijos yra 900, o mokinių yra dvigubai daugiau. 

Jeigu kita mokykla Pilaitėje nebūti paskolinusi patalpų, nebūtų dalis klasių perkelta į Karoliniškes, nebūtų pristatytų modulių, tai vaikai būtų priversti dviem pamainomis Pilaitėje mokytis. Be abejo, su atitinkamomis pasekmėmis ugdymo kokybei ir apskritai tų vaikų savijautai, gyvenimo kokybei“, – kalbėjo vicemeras.

Jau netrukus – plius 14 tūkst. moksleivių

Vilniaus miesto savivaldybė apskaičiavo, kad iki 2025-ųjų moksleivių skaičius Pilaitėje kasmet augs po 10 proc. Savivaldybės skaičiavimais, tokių „karštų vietų“ Vilniuje iš viso yra aštuonios.

REKLAMA

„Vadinasi, per ateinančius penkerius metus 50 proc. daugiau mokinių bus, nei yra šiais mokslo metais“, – nuogąstauja T. Gulbinas.

Maža to, savivaldybės skaičiavimais, iki 2025-ųjų moksleivių skaičius mieste padidės 14 tūkst. Anot Vilniaus administracijos direktoriaus pavaduotojos Marijos Vyšniauskaitės, augimas gali būti ir dar didesnis.

„Kalbame apie 14 tūkst. vaikų, kurie potencialiai ateis į mūsų darželius ir mokyklas. <...> Šiandien, kadangi vaikai netelpa į mokyklas, turime perpildytų klasių problemą, mokytojai yra persidirbę. Vadinasi, vienas vaikas negali gauti tiek individualaus dėmesio, kiek jis norėtų gauti“, – posėdyje kalbėjo M. Vyšniauskaitė.

Statys 10 naujų mokyklų ir penkis darželius

Artimiausiuose Vilniaus planuose – 15 naujų ugdymo staigų – 10 mokyklų ir penki darželiai. Anot M. Vyšniauskaitės, svarstoma, kad mokyklos galėtų būti profiliuojamos.

„Svarbu, kad kiekviena mokykla turėtų savo identitetą. Mes dabar mąstome apie žaliąsias, ekologiškas mokyklas, mąstome apie mokyklas, kuriose būtų sustiprintas STEAM (tiksliųjų ir technologinių mokslų) ugdymas, kitose mokyklose galbūt socialinio ugdymo pakraipa“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Tiesa, planuojama, kad ne visoms naujoms ugdymo įstaigoms prireiks atskirų pastatų. Dalį jų planuojama įkurti jau egzistuojančiose aukštojo mokslo ar neformaliojo ugdymo įstaigose.

„Mykolo Romerio universiteto patalpose įkursime naują progimnaziją, tas patalpas restauruodami, renovuodami, pristatydami reikalingus priestatus.

Planuojame pradinę mokyklą Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, kur mums pakaks patalpas pritaikyti, ten galėsime įkurti nedidelį 200 vietų pradinės mokyklos filialą“, – pažymėjo M. Vyšniauskaitė.

Trūksta lėšų

Tiesa, savivaldybės atstovai pažymi, kad naujų ugdymo įstaigų statybų tempai sostinės biudžetui tampa nebepakeliami.

„106 mln. eurų reikia vien mokyklų statyboms iki 2025 m., nekalbu apie kitas ugdymo įstaigas“, – sakė T. Gulbinas.

REKLAMA

„Vien šiemet mums trūksta 16 mln. eurų. Kitais metais mums reikės 45,5 mln. eurų. Iki 2025 m. turėsime šitai programai skirti 157 mln. eurų. Tai tikrai nėra įkandama vien tiktai savivaldybės biudžetui. 

Skaičiuojame ir manome, kad būtų teisinga bent pusę biudžeto padengti iš savivaldybės, bet labai tikimės ir centrinės valdžios paramos“, – pridūrė M. Vyšniauskaitė.

T. Gulbinas patikino, kad savivaldybė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), ši savo ruožtu įvertino galimybes prisidėti prie finansinės paramos Vilniui.

„Tačiau iš to atsakymo matome, kad tos galimybės yra akivaizdžiai nepakankamos. Todėl prašome komiteto atsižvelgti į šitą situaciją, taip pat ir atsižvelgti į specifinius Vilniaus poreikius svarstant tiek šių metų biudžetų perskirstymą, tiek artimiausių kelerių metų biudžeto asignavimus švietimui“, – sakė T. Gulbinas.

Švietimo ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė patvirtino, kad ministerijai žinoma savivaldybės problema ir teigė, kad kartu tam bus ieškoma sprendimų.

„Mes žinome Vilniaus situaciją. Vilniuje turime beveik 80 tūkst. mokinių, mokiniai tiesiog fiziškai nebetelpa į mokyklas. Tai yra didžiulė problema ir ją reikėtų spręsti. Kalbėsimės su Vilniaus miesto savivaldybe ir ieškosime priimtiniausių sprendimų“, – teigė A. Andriuškevičienė.

Mokyklas užpildo savivaldybės kaimynai

Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis pastebėjo, kad dalis Vilniuje besimokančių moksleivių, tikėtina, gyvena kitose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus rajone. Todėl parlamentaras švietimo vietų trūkumą siūlo spręsti kartu su kitomis savivaldybėmis.

„Suprantu, kad politiškai nepopuliaru ir skaudu, bet vaikai suvažiuoja į Vilnių todėl, kad tėvai registruoti čia. Nemanote, kad reikia tą klausimą panagrinėti? Tie patys vaikai vežiojami užkemša vietas“, – sakė E. Pupinis.

Vicemeras T. Gulbinas patvirtino, kad savivaldybė mato tokį reiškinį, tačiau yra nepajėgi ką nors keisti, nes žmonės laisvi deklaruoti savo gyvenamąją vietą sostinėje.

REKLAMA

„Dalis greta esančių rajonų tėvų turbūt yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ir tokiu būdu Vilniaus miestas gauna papildomą mokinių krūvį. Užkirsti kelią tokioms deklaracijoms, turbūt net neverta ieškoti būdų. 

Bet „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto kontekste yra mūsų nuogąstavimas, kad, jeigu aplinkiniuose rajonuose sumažėtų galimybės vaikams, tai tikėtina, kad dar daugiau krūvio persikeltų į Vilniaus miesto tinklą“, – nuogąstavo T. Gulbinas.

„Mes keliame aliarmą, kad greičiausiai, jeigu tos mokyklos nebus finansuojamos aplinkiniuose rajonuose, tie vaikai sugūžės į Vilniaus miesto mokyklas. Vilnius aptarnauja tikrai dalį aplinkinių savivaldybių vaikų“, – patvirtindama pridūrė M. Vyšniauskaitė.

Pasigenda dėmesio renovacijai

Tuo metu Seimo narė, darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, anksčiau pati dirbusi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, piktinosi centrinės valdžios dėmesio stoka sostinės mokykloms.

„Mes turime griūnančių mokyklų ir darželių, kurie nematė renovacijos nuo 2013–2014 metų. Žadama, vis tempiasi kasmet, ŠMSM žada, kad turėtų būti įtraukta į investicines programas. Bet Vilnius, kartais susidaro įspūdis, specialiai likdavo už brūkšnio.

Iš valstybės to palaikymo, žiūrint į tą skaičių, kokį mes turime mokinių ir vaikų Vilniaus mieste, na, kartais turime ne tik per mažą, bet minusinį palaikymą“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

T. Gulbinas patvirtino metiniuose pokalbiuose su mokyklų vadovais dažnai girdintis jų skundų dėl mokyklų būklės.

„Kai išgirsti susitikimuose, kaip kitų rajonų merai pasako, kad 100 proc. mokyklų yra renovuotos, tai labai skauda. Nes mes turime dar keliasdešimt mokyklų, kurios išvis nematė renovacijos, yra paremontuotos dekoratyviai. Direktoriai užsiiminėja tuo, kad sporto salėje nevarvėtų per stogą vanduo“, – sakė vicemeras.

Vilniuje mokosi 24 proc. visų Lietuvos moksleivių. Šiuo metu Vilniaus progimnazijose trūksta daugiau nei 1,6 tūkst., pradinėse mokyklose – 500, darželiuose – 1,5 tūkst. vietų.


Rašyti komentarą...
M
Mokytoja
2021-05-22 13:34:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiek mokyklų pastatė nepriklausomybės metais? Gal kelias. Visos mokyklos dar sovietų. Nepriklausomai Lietuvai mokyklų nereikia. Valdžia turi kur padėti pinigus
Atsakyti
-1

M
Mokytoja
2021-05-22 13:34:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiek mokyklų pastatė nepriklausomybės metais? Gal kelias. Visos mokyklos dar sovietų. Nepriklausomai Lietuvai mokyklų nereikia. Valdžia turi kur padėti pinigus
Atsakyti
-1

J
Juna
2021-05-22 15:43:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kad į mokyklas niekas neina
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų