moksleiviai

Daugelyje pasaulio šalių penkiolikmečių gebėjimai silpnėja. Naujausias EBPO PISA 2025 tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ypač smuko skaitymo ir matematikos rezultatai, o jau kas penktas penkiolikmetis EBPO šalyse nepasiekia bazinio lygio nė vienoje iš trijų pagrindinių sričių. Tačiau net ir šiame bendrame nuosmukio fone yra švietimo sistemų, kurios ne vieną PISA ciklą išlieka tarp stipriausių pasaulyje.

Naujų mokslo metų pirmosios savaitės moksleiviams reiškia ne tik sugrįžimą pas pasiilgtus draugus. Po vasaros vėl keičiasi dienos ritmas, tenka pratintis prie naujo tvarkaraščio ir mokytojų, o pirmokams ar mokyklą pakeitusiems vaikams – ir prie naujos aplinkos. Pirmosiomis rugsėjo dienomis tėvams taip pat paaiškėja, kokių mokyklinių priemonių dar trūksta.

Pernai atlikto tarptautinio PISA tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo, skaitymo gebėjimų, informatinio problemų sprendimo pasiekimai yra aukštesni už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių.  PISA (angl. Programme for International Student Assessment) – tai tarptautinė moksleivių vertinimo programa.

Kas sieja nedidelį miestelį Šiaulių rajone ir daugiau kaip tūkstantį kilometrų nutolusį Miuncheną? Vaikų miestas. Bubiuose pradėta iniciatyva per kelerius metus išaugo į Mini Dubysą, o šiandien jos dalyviai patirtimi keičiasi su vienu žinomiausių tokio pobūdžio projektų Europoje – Mini Miunchenu. Pernai jo komanda lankėsi Lietuvoje, o šią vasarą atsakomojo vizito į Miuncheną išvyko Dubysos aukštupio mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas sako, kad naujus mokslo metus sostinės švietimo įstaigose šiemet pradės 1 tūkst. daugiau mokinių nei pernai. Be to, anot vicemero, nors pedagogų trūkumas dar jaučiamas, jis sumažėjo daugiau kaip 10 proc.  „Vilniuje mokysis apie 1 tūkst.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbų priminimą vaikams, tėvams ir pedagogams apie saugų elgesį internete. Prasidėjus rugsėjui ir vaikams sugrįžtant į mokyklas, elektroninė erdvė vėl taps svarbia jų kasdienybės dalimi – internete bus ne tik mokomasi, bet ir bendraujama bei pramogaujama. Tačiau kartu su aktyvesniu naudojimusi internetu svarbu nepamiršti ir pagrindinių saugumo taisyklių.

Norinčiųjų rinktis pedagogo kelią Lietuvoje daugėja antrus metus iš eilės. Antradienį LAMA BPO paskelbtais galutiniais 2026 m. priėmimo duomenimis, pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose studijas pradės 1578 pirmakursiai – 11,2 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 1419, rašoma pranešime žiniasklaidai. Augo ir valstybės finansuojamose vietose būsimų pedagogų skaičius. Šiemet studijuojančių bus 838 – 9,1 proc.

Valstybės saugumą lemia ne tik karinė parengtis, gynybos finansavimas ar strateginės infrastruktūros apsauga. Ne mažiau svarbu, ar visuomenė geba suprasti sudėtingą informaciją, įvertinti jos patikimumą ir atsispirti manipuliacijoms.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar iš esmės pritarti siūlymams Kultūros pasą reglamentuoti įstatymu ir palaipsniui išplėsti jo gavėjų ratą, įtraukiant ikimokyklinio ugdymo programas lankančius vaikus bei lituanistinių mokyklų užsienyje mokinius. Kultūros ministerijos parengtoje Vyriausybės išvadoje siūloma pritarti Seime registruotų projektų tikslui, tačiau pasiūlyti parlamentarams juos tobulinti. Pagal siūlymą, nuo 2028 metų Kultūros pasu galėtų naudotis ir apie 100 tūkst.

Po šalį sukrėtusio nepilnamečių smurto protrūkio Marijampolėje, prezidentui Gitanui Nausėdai matant būtinybę grįžti prie diskusijų dėl mobiliųjų telefonų reguliavimo ugdymo įstaigose, premjeras Mindaugas Sinkevičius neatsako, ar pritartų tokio draudimo įtvirtinimui. Tiesa, politikas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra tiriamos užsienio praktikos dėl socialinių tinklų ribojimų, kurie, pasak jo, galėtų būti svarstomi ateityje.

Dar 2015 m. Lietuvos jaunimas pagal skaitymo ir skaičiavimo gebėjimus lenkė išsivysčiusių šalių vidurkį. Tačiau praėjus mažiau nei dešimtmečiui, pagal šį rodiklį atsidūrėme lentelės gale, o tik žemus skaitymo ir matematikos įgūdžius turi net kas trečias jaunuolis, rodo nauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita.  Liepos mėnesį pasirodžiusi išsamesnė 2023 m. tirtų suaugusiųjų įgūdžių EBPO ataskaita atskleidė, kad žemus įgūdžius turi 33 proc.

Lietuvos moksleiviai Tarptautinėje fizikos olimpiadoje Kolumbijoje iškovojo aukso ir bronzos medalius, pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Liepos 4–12 d. Bukaramangos mieste vykusioje prestižinėje olimpiadoje aukso medalį pelnė Kauno technologijos universiteto gimnazijos IV klasės mokinys Robertas Juknevičius.  „Tai yra tik trečias aukso medalis, kurį Lietuvai pavyko iškovoti per visą dalyvavimo tarptautinėse fizikos olimpiadose laikotarpį.

Lietuvoje gresiant beveik 6000 mokytojų trūkumui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pirmadienį pristatė naują pedagogų pritraukimo ir išlaikymo planą. Vis dėlto mokytojų stygius šiandien yra ne vien Lietuvos problema – dėl pedagogų konkuruoja daugelis išsivysčiusių valstybių. Kai kurios jų jau atrado netikėtų būdų, kaip mokytojo profesiją paversti patrauklesne.

Priešpaskutinę pagrindinės valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos dieną vienuoliktokai atliks pirmųjų filosofijos ir inžinerinių technologijų egzaminų dalių užduotis, o abiturientai laikys fizikos egzaminą.  Kaip nurodo Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), vienuoliktokų laikomą pirmąją filososfijos egzamino dalį sudaro 15 pavienių klausimų, kurių vertė – 15 taškų, bei 3–5 struktūriniai klausimai, į kuriuos teisingai atsakius daugiausiai galima surinkti 25 taškus.

Šalyje paskelbtas oro pavojus mokyklose truko neilgai, bet jo užteko pamatyti sisteminei prarajai. Vienur viskas vyko ramiai ir saugiai, kitur kilo sumaištis: mokiniai buvo vedami į lauką ar sporto sales su milžiniškais langais, o tėvai raginti skubiai pasiimti vaikus. Tas pats signalas. Visiškai skirtinga reakcija. Lauros Masiliauskaitės, organizacijos „Švietimas #1“ vadovės, komentaras.

Šalyje paskelbtas oro pavojus mokyklose truko neilgai, bet jo užteko pamatyti sisteminei prarajai. Vienur viskas vyko ramiai ir saugiai, kitur kilo sumaištis: mokiniai buvo vedami į lauką ar sporto sales su milžiniškais langais, o tėvai raginti skubiai pasiimti vaikus. Tas pats signalas. Visiškai skirtinga reakcija. Ši situacija apnuogino tai, apie ką švietime kalbame per mažai: mokyklos kokybė priklauso ne tik nuo programų ar mokytojų pastangų. Ji priklauso nuo vadybos.

Pirmadienį paaiškėjo lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pirmosios  dalies rezultatai. Juos moksleiviai jau gali pasitikrinti savo mokyklose, o nuo 15 val. – prisijungus prie Valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemos, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pasak NŠA vadovo Simono Šabanovo, išplėstiniu (A) kursu egzaminą laikiusių mokinių rezultatų vidurkis siekia 15,4 taško iš 20 galimų.

Kaip parodė moterų verslininkių asociacijos tyrimas, moksleivių vadovėliuose gausu stereotipinių apraiškų – tarkime, dominuoja vyrai. Kad stereotipinis žmonių grupių vaizdavimas moksleivių vadovėliuose yra sisteminė problema, pastebi ir lygių galimybių kontrolierė. Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tai nėra atsitiktinumas. „Tai yra sisteminė problema, nes tiesiog nėra suprantama iki galo, kad mes visi turime tam tikrą neįsisąmonintą šališkumą“, – Eltai kalbėjo ji.

Pastaruoju metu Lietuvos švietime matome pozityvią kryptį: sprendimų galia vis dažniau perduodama į tų žmonių rankas, kurie geriausiai pažįsta mokinį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuosekliau renkasi pasitikėjimo kelią, pripažindama, kad viena universali taisyklė devyniems šimtams šalies mokyklų ir 60 savivaldybių negali veikti vienodai gerai. Ryčio Laurinavičiaus, „Švietimas #1“ valdybos pirmininko ir „Omnisend“ vadovo bei bendraįkūrėjo, komentaras.

Per aštuonis mėnesius nemokamoje teisės klinikoje mokyklų vadovams suteikta beveik 50 konsultacijų. Šios atskleidė mokyklų direktoriams aktualiausius klausimus ir platesnes švietimo sistemos spragas. Konsultacijų poreikiui išliekant, prie organizacijos „Švietimas #1“ ir advokatų kontoros COBALT įkurtos klinikos jungiasi dar viena advokatų kontora – AVOCAD, o COBALT didina konsultacijų kiekį.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį paragino į darbą grąžinti iš Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos atleistą etikos mokytoją Meilę Platūkienę.

Šią savaitę prasideda Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP), kurių metu bus tikrinamos dešimtokų žinios bei įgūdžiai, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).  Ketvirtadienį vyks lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimas, kitą trečiadienį bus tikrinamos dešimtokų matematikos žinios, o gegužės 19-ąją vyks tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros patikrinimas.   Pasak NŠA, visi patikrinimai bus vykdomi elektroninėje testavimo sistemoje.

Studentai dažnai derina studijas su darbu, tačiau ne visi žino, kaip tokiais atvejais veikia privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nors jie yra draudžiami valstybės lėšomis, pradėjus uždirbti atsiranda pareiga mokėti įmokas nuo pajamų.

Lietuva mėgsta ambicingos valstybės įvaizdį. Mes didžiuojamės startuoliais, ryžtu geopolitikoje, tačiau vos kalba pasisuka apie švietimą, ši drąsa išgaruoja. Atsiranda keistas nuolankumas ar net abejingumas: „užtenka būti aukščiau vidurkio“, „juk ir taip viskas gerai“. Tačiau vidutiniškumas švietime yra chroniška liga, kuri kenkia mūsų vaikų ateičiai ir visai valstybei, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniuje vyksiančios Moksleivių dainų šventės dalyvių maitinimui ketinama skirti 1,2 mln. eurų. Kad nepasikartotų ankstesnių renginių problemos, šiemet žadama sudaryti kiekvienos dienos valgio meniu, skelbti tarptautinį maitinimo paslaugų pirkimo konkursą. Artėjant liepą sostinėje vyksiančiai Moksleivių dainų šventei, organizatoriai suka galvą, kaip kokybiškai pamaitinti 24 tūkst. renginio dalyvių. Tam numatyta skirti didžiąją renginio biudžeto, sieksiančio apie 5 mln. eurų, dalį.

Lietuvoje mokytojo karjera vis dar itin priklauso nuo to, kiek metų jis dirba, ir nepakankamai nuo to, kaip gerai jis dirba. Tuo metu daugelis stipriausių švietimo sistemų jau seniai pasuko kitu keliu – jos kuria lankstesnes, mažiau biurokratiškas sistemas, kuriose svarbiausia yra mokymo kokybė.

Pastaruoju metu vis daugiau gyventojų renkasi darbą sau. Individuali ar savarankiška veikla dažnai yra patraukli tuo, kad vykdant ją daliai gyventojų mokesčiai gali būti mažesni arba kai kuriais atvejais jų iš viso nereikia mokėti. Tačiau ne visi žino, kad mokesčiai priklauso ne tik nuo to, ar žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis, bet ir nuo to, kaip jie apskaičiuojami.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad situacija Lietuvoje – nebloga – narkotikus bandžiusių moksleivių skaičiai šiek tiek mažesni nei Europos vidurkis. Tačiau ar tikrai galime jaustis ramūs? Specialistai atkreipia dėmesį į pavojingą tendenciją – vienoje srityje Lietuva išsiskiria blogąja prasme, o apie ją vis dar kalbama per mažai.

Lietuvos švietimo sistemoje vis dar veikia paradoksas, kuris kainuoja mums brangiausiai – mes patys stabdome geriausius mokytojus. Apie tai savo komentarą pateikė Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos vadovė Jūratė Lazdauskienė. Įsivaizduokime situaciją. Jauna mokytoja dirba mokykloje ketverius metus.

„Nėra blogų vaikų ar apskritai blogų žmonių – dažniausiai yra nelaimingi žmonės“, – sako Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis. Jo vadovaujamoje mokykloje daug kas prasideda būtent nuo siekio pirmiausia pamatyti žmogų ir įvertinti jo stiprybes. Kartu tai mokykla, kuri kasdien dirba beveik be popierinių dokumentų ir nuolat ieško būdų, kaip technologijas panaudoti tam, kad daugiau laiko liktų žmonėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Jeigu norime ir įtraukties, ir aukštų akademinių rezultatų, turime kalbėti apie investicijas. Švietimas yra brangus“, – sako Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė. Beveik du dešimtmečius ji aktyviai dirba su viso rajono švietimu – nuo mokytojų kvalifikacijos iki STEAM laboratorijų steigimo. Ji yra įsitikinusi, kad svarbiausias švietimo klausimas šiandien yra ne akademiniai rodikliai, o susitarimas, ką būtent laikome kokybe.

Seimui svarstant siūlymą įpareigoti mokyklas parengti savo taisykles, ribojančias mobiliųjų telefonų naudojimą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog ugdymo įstaigos nesusiduria su problemomis pačios nusistatydamos tvarkas. „Jau daugiau negu 50 proc. mokyklų yra priėmusios tvarkas ir kiek aš bendrauju, važiuoju, tai tikrai jau tų problemų beveik niekur nėra, – BNS sakė ministrė. – Yra mokyklos, kurios dar neturi pasitvirtinusios tvarkų.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Telegram“ kanale paskleistų grasinimų Lietuvos mokykloms, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įvertinus vakar ėmusius sklisti pranešimus apie „Telegram“ kanale skelbiamus grasinimus Lietuvos mokykloms, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 250-3 str.

Mėnesiu anksčiau nei įprastai prasidės elektroninė registracija į sostinės mokyklas 2026–2027 mokslo metams. Pirmieji priėmimo rezultatai tėvus ar globėjus pasieks jau gegužę, mėnesiu anksčiau nei anksčiau. Prašymo pateikimo laikas kaip ir ankstesniais metais pirmumui įtakos neturi, tad tėvams svarbiausia ne skubėti, o ramiai apsvarstyti savo pasirinkimus, rašoma pranešime žiniasklaida.

Mokytojos pasakojimas apie vaikų vardus, kurie jai per daugelį metų tapo tikru išbandymu, sukėlė diskusijas socialiniuose tinkluose. Pedagogė atvirai pripažino, kad vien išvydusi kai kuriuos vardus mokinių sąraše jau iš anksto nujaučia, jog laukia nelengvi metai.

Švietimo ir mokslo ministrės sprendimas laikinai nuleisti valstybinių brandos egzaminų kartelę nuo 35 iki 25 balų ir leisti tais pačiais metais perlaikyti lietuvių kalbos bei matematikos egzaminus įplieskė karštas diskusijas: ar taip padedama silpnesniems abiturientams, ar tik toliau žaidžiama su švietimo kokybe? Apie tai, ko sulauksime šiais metais bei kokie yra pagrindiniai ministerijos tikslai ir siekiai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lietuvos švietimo, mok...

Moksleiviai griauną mitą, kad lietuviai neverslūs žmonės – kone tūkstantis mokinių iš visos Lietuvos „Litexpo“​​​​​ rūmuose Vilniuje pristatė savo dar mokykloje įkurtas įmones. Jaunuolių išradingumas stebina net verslo ryklius, kurie patikėję jaunųjų verslininkų idėjomis planuoja į jas investuoti. O verslų mokiniai susigalvoję įvairių, nuo prekybos papuošalais iš šaukštų iki automobilių aerodinamikos tyrimų, kuriems savo automobilio modelį patikėjo net „Formulės-1“ atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo įpareigoti mokyklas iki kitų metų rugsėjo parengti mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarkas. Tai numatančioms ir Seimui teikiamoms įstatymo pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė. Jeigu parlamentas pritartų pokyčiams, ugdymo įstaigos iki 2026 m. rugsėjo 1 d. turėtų nusistatyti atitinkamas mobiliųjų įrenginių naudojimo taisykles.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vilnietis Darius dalinasi, kad trečiadienio ryte jis tapo vienos Vilniaus mokyklų moksleivių patyčių liudininku.  Pasak vyro, sukonfliktavus paaugliams, vienas iš jų, stebint būriui kitų mokinių, specialiai apipylė kitą moksleivę pienu, o vėliau užpylė ir pakelį miltų.  „Daugumai tai pasirodė labai juokinga, kai kas filmavo“, – teigė vyras.

Ketvirtadienį Vokietijoje buvo sulaikytas penkiolikmetis, plaktuku sužeidęs du mokinius savo buvusioje mokykloje.  Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad du nesunkiai sužeisti keturiolikmečiai buvo nuvežti į ligoninę po išpuolio Friedberge, maždaug 30 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje netoli Vokietijos pietuose esančio Augsburgo.  Užpuoliko motyvas vis dar neaiškus, sakė policijos atstovas. Policijos teigimu, penkiolikmetis kadaise buvo šios vidurinės mokyklos moksleivis.

Kasdien į „Jaunimo liniją“ kreipiasi šimtai jaunų žmonių. Vieni dalinasi nerimu, kiti – santykių sunkumais ar vienišumu. Vis dažniau išgirstame ir apie socialinių tinklų spaudimą, baimę dėl ateities ar jausmą, kad emocijos kartais užvaldo visą kasdienybę.

Ketvirtadienį, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje, praėjus vos 11-ai dienų nuo naujųjų mokslo metų pradžios, viena 5-okų klasė sužinojo, kad jiems teks išsiskirti. Jų klasė buvo išformuota. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje bei naujienų portalui tv3.lt pasisakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, S. Daukanto progimnazijos direktorius bei Vilniaus miesto savivaldybė.

Nuo sunkios kuprinės iki miego trūkumo ir „nenoriu į mokyklą“ ašarų – rudenį vaikus slegia ne tik naujos užduotys, bet ir sveikatos iššūkiai. Kaip tėvams padėti vaikui išlikti sveikam fiziškai ir emociškai, kokių klaidų vengti ir į ką atkreipti dėmesį? Atsakymų į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ieškome kartu su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Prasidėjus mokslo metams paaiškėjo, kad trūksta kone pusės tūkstančio mokytojų, ypač matematikų ir lietuvių kalbos. Mokyklų vadovai didina krūvį esamiems pedagogams, tačiau pabrėžia, kad netrukus ši problema gali tapti išvis nevaldoma. Apie tai, kas keisis švietime ir ko galime tikėtis 2026 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Rugpjūčio pabaigoje, likus kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios, sveikatą buvo pasitikrinę beveik 69,69 proc. šalies moksleivių, rodo Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje (VSSIS) pateikiami duomenys.  Higienos instituto švieslentėje skelbiama, jog abi Mokinio sveikatos pažymėjimo dalis rugpjūčio 30 d. buvo pateikę 70,1 proc. mergaičių ir 69,29 proc. berniukų.  Kaip rodo viešai skelbiami duomenys, aktyviausiai sveikata tikrinama 7–10 metų moksleiviams.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė sako, kad tolesni veiksmai dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sprendimo pridėtų 10 taškų prie egzaminų rezultatų bus priimti gavus prokuratūros išvadas. „Taip, šitas aspektas buvo aptartas, tačiau, visų pirma, reikia palaukti tų išvadų ir tada daryti tolesnius sprendimus“, – penktadienį žurnalistams po prezidento susitikimo su R. Popoviene teigė J. Karpavičienė.

Siekiant išvengti šiais metais egzaminų sesijoje vykusių nesklandumų pasikartojimo, iki gruodžio pradžios bus peržiūrėta valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelė, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Išlaikymo kartelė buvo per aukšta, rezultatai tą labai aiškiai parodė (...) Pagal įstatymus, iki gruodžio 1 d. turėsime peržiūrėti egzaminų išlaikymo kartelę“, – po susitikimo su prezidentu teigė R. Popovienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog siekiant užtikrinti sklandų valstybinių brandos egzaminų (VBE) vykdymą bei geresnį moksleivių pasirengimą atlikti patikrinimų užduotis, su užsienio partneriais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl VBE užduočių bazės kūrimo.