REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų.

REKLAMA

Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių ir skaičiuoja, kad kiekvienas turi būti sukaupęs bent 3–6 mėnesių pajamų rezervą.

Sušelpia tėvai ir seneliai

Oficialioji statistika rodo, kad šį rugsėjį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos buvo 24 proc. didesnės nei tą patį praėjusių metų mėnesį.

Kaip ir daugelis kitų gyventojų visuotinį brangimą patirianti portalo tv3.lt skaitytoja Paulina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kad vos suduria galą su galu. 

„Gyvenu nuo algos iki algos, studijuoju ir dirbu. Darbą gavau pagal savo specialybę šiuo metu uždirbu apie 600 eurų ir mėnesiui jų vos pakanka. 

REKLAMA
REKLAMA

Dabar komunaliniai man atsieina beveik 100 eurų. Tačiau kas bus, kai ateis žiema? Laukia tik bankrotas. Jau dabar šąlu namuose, bet vien nuo minties, kad už įjungtus radiatorius turėsiu mokėti šimtus eurų, mane purto. Užpildžiau prašymą kompensacijai už šildymą gauti, bet kol man jį peržiūrės, turbūt ir pavasaris ateis“, – skundėsi mergina. 

REKLAMA

Ji pasakojo, kad kainos auga sparčiai, o jos alga nesikeičia. 

„Mano alga visai nesikeitė – kaip mokėjo centus, taip ir moka. Tik prieš karą ir infliaciją galėjau sau leisti pramogauti kaip orus žmogus, o dabar artėjant algadieniui skaičiuoju paskutinius centus. Tikrai baisus jausmas, kai atsidarau sąskaitą, o ten – 12 eurų. 

Mano santaupų juodai dienai jau seniai nebeliko. Gerai, kad tėvai ir seneliai kartais sušelpia pinigų, nes, nemeluosiu, kartais jaučiuosi kaip visiška elgeta“, – skundėsi Paulina. 

Pasak jos, tokios pramogos, kaip kavinės jai tapo nebeįkandamos. 

Paskutiniu metu supratau, kad nebegaliu sau leisti valgyti kavinėse. Baigėsi seni geri laikai, kai galėdavau papietauti mieste. Neseniai pakviečiau draugą kavos ir spurgų, užsukome į spurginę ir pasibaisėjau kainomis, kai už 2 spurgas ir 2 kavos puodelius teko pakloti 15 eurų. Ranka sudrebėjo, kai reikėjo traukti banko kortelę ir susimokėti.  

REKLAMA
REKLAMA

Taupymo kelią matau tik vieną – apribosiu savo poreikius kiek tik galėsiu. Nevalgysiu kavinėse, nepirksiu kosmetikos, naujų drabužių. Prieš pirkdama daiktą galvosiu, ar be jo galiu gyventi. Jeigu galiu, vadinasi, jis nėra pirmo būtinumo. Baigėsi laikai, kai galėdavau save palepinti, dabar gyvensiu asketiškai“, – apie taupymą kalbėjo mergina.

Ketina atsisakyti pramogų, susirasti papildomą darbą

Kita portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Jurgita (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad uždirba kur kas daugiau nei minimumą, tačiau susitaupyti nepavyksta. 

„Dirbu administratore, mano atlyginimas siekia beveik 900 eurų, gyvenu viena, tačiau vis tiek nepavyksta susitaupyti. Galima sakyti gyvenu nuo algos iki algos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, kartais nueinu papietauti, vakare susitinku su draugais restorane, lankau sporto klubą ir mokausi vokiečių kalbos kursuose. Niekada nepagalvojau, kad šie dalykai prabanga. Tačiau dabar matau, kad būtent taip ir yra, mėnesio gale man lieka vos 100 eurų, o kartais dar mažiau,“ – skaičiavo moteris. 

Anot jos, išeitys tik dvi – reikia sumažinti poreikius arba ieškoti naujo darbo. 

„Vis tik pokyčiai gąsdina, ypač šiuo metu. tikriausiai neturint pakankamai santaupų dabar būtų neprotinga keisti darbą. Be to, įmonės taupo, todėl ne visoms reikia naujų darbuotojų. 

Matyt, teks sumažinti savo poreikius, dažniau valgyti ir sportuoti namuose. Atsisakyti kalbos kursų,“ – pasakojo Jurgita. 

REKLAMA

Anot jos, ypač gąsdina šildymo sezonas. 

„Gyvenu senos statybos daugiabutyje, Jau pernai už šildymą mokėjau 100–120 eurų. Dabar girdžiu kalbas, kad už šildymą teks mokėti dvigubai daugiau. Niekada negalvojau, kad kada nors reikės prašyti kokių nors kompensacijų. Tačiau šiemet žadu užpildyti prašymą šildymo kompensacijai gauti. 

Kyla minčių netgi keisti profesiją ar įsidarbinti savaitgaliais papildomai. Jau nebežinau, ar vien tik taupymas padės sukaupti kažkiek pinigų,“ – skundėsi moteris.

Pataria taupyti po truputį

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistė Justina Bagdanavičiūtė atkreipė dėmesį, kad žmonių elgesys su pinigais priklauso nuo kelių dalykų – turimų žinių, nuostatų bei įgūdžių. 

REKLAMA

„Kai kuriems nesiseka taupyti, nes turimos tam tikros nuostatos apie taupymą, atsineštos pavyzdžiui iš šeimos. Pavyzdžiui, jei taupysiu, nieko negalėsiu sau leisti, per mažai uždirbu, nelieka ką taupyti ir pan. 

Kiti žmonės žino, kad taupumas yra viena iš finansiškai raštingo  žmogaus savybių, jie supranta taupymo naudą, tačiau jiems trūksta žinių, kaip tą daryti. Tokie žmonės ieško įvairių kursų, seminarų, jų dėmesį patraukia paveikios reklamos, žadančios, kad išklausius kursą, taupyti taps paprasta ir pan.“ – pastebėjo ekonomistė. 

Tačiau, pasak jos, neužtenka tik pasiklausyti kursų, sudalyvauti seminare, perskaityti straipsnį, kad pakeistum savo finansinę elgseną ir pavyzdžiui pradėtumei sėkmingai taupyti, nors iki šiol to nedarei. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Svarbu prie teorinių žinių pridėti ir praktinius įgūdžius. Pirmą mėnesį tikrai gali būti sudėtinga susitaupyti kokią nors dalį pinigų, nes tiesiog nėra susiformavęs toks įgūdis. Norint suformuoti įgūdį, svarbu tą daryti po truputį – neužsibrėžti nerealistiškų tikslų (susitaupyti 40 proc. atlyginimo), nesiimti drastiškų veiksmų (atsisakyti visų nebūtinųjų prekių/paslaugų), nes tai atneš tik nusivylimą. 

Verčiau pradėti po truputį, pirmiausiai suprantant, kiek, kam bei kur per mėnesį išleidžiami pinigai: vesti savo biudžetą, išskirti būtinąsias ir nebūtinąsias prekes/paslaugas. Įsivertinti ar tikrai gyvenama pagal kišenę, gal yra pigesnių alternatyvų, pasitelkti išmanius įrankius, kurie padėtų taupyti net nejaučiant didelio skirtumo (e. taupyklė, kuomet suapvalinama apsipirkimo suma pervedama į taupymo sąskaitą), išsikelti realistiškus taupymo tikslus (kelių mėnesių finansinė pagalvė per kelis metus, o ne per du/tris mėnesius), pradžioje bandyti susitaupyti bent kelis procentus nuo atlyginimo ir po truputį tą procentą didinti ir palaipsniui pereiti prie rekomenduojamų 10–20 proc. nuo gaunamų pajamų atsidėti taupymui,“ – vardijo J. Bagdanavičiūtė.

REKLAMA

Gyventojai neturi pajamų rezervo 

Lietuvos banko apklausa rodo, kad gyventojams nerimą kelia išaugusios išlaidos būtiniausioms reikmėms ir turimų įsipareigojimų našta. 

Kas antras namų ūkis nurodo galimą finansinės padėties pablogėjimą kaip priežastį taupyti – dauguma namų ūkių vis dar nėra sukaupę rekomenduojamo 3–6 mėn. pajamų rezervo, rodo apklausa. 

„Gyventojų finansiniai lūkesčiai pastebimai atvėso – siekis apsidrausti nenumatytų išlaidų atveju bei nerimas dėl toliau galinčių kilti maisto produktų kainų ir komunalinių mokesčių gali paskatinti mažinti nebūtinąsias išlaidas bei vartojimą ir daugiau taupyti“, – sako Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas. 

REKLAMA

Vis dėlto energijos ir kitų būtinųjų pragyvenimo išlaidų šuolis ir brangęs skolinimasis turėjo itin reikšmingą įtaką namų ūkių turimų įsipareigojimų vertinimui. Šeši iš dešimties – daugiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį – teigia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra našta. 

Palyginti su ankstesniais metais, finansinius įsipareigojimus vertinančių kaip naštą dalis padidėjo pustrečio karto. Atsargiai vertinamos ir ateities perspektyvos. Numatomas tolesnis paskolų brangimas bei lūkesčiai dėl augančios komunalinių mokesčių naštos artimiausią žiemą lėmė, kad beveik pusė respondentų ir ateinančiais 12 mėn. turimus įsipareigojimus įvardija kaip naštą. Vis dėlto dauguma turinčiųjų finansinių įsipareigojimų vykdo juos laiku. Dalis namų ūkių, kurie per paskutinius 12 mėn. turėjo sunkumų vykdant paskolų įsipareigojimus, per metus netgi sumažėjo 2 proc. punktais ir sudarė 11 proc. 

Daugiau nei pusė namų ūkių (56 proc.) teigia nors šiek tiek susitaupantys – ši dalis pastaruosius trejus metus vis dar yra panaši. Tačiau rekomenduojamą 3–6 mėn. pajamų santaupų rezervą turi sukaupę tik ketvirtadalis apklaustųjų, t. y. trys iš keturių apklaustųjų iš turimų santaupų negalėtų išgyventi ilgiau nei 3 mėn. Namų ūkiams svarbiausia taupymo priežastis tebebuvo nenumatytos išlaidos ateityje (62 proc.). Galimą finansinės būklės pablogėjimą ateityje kaip priežastį taupyti, įvardija 45 proc. namų ūkių, taip pat svarbios taupymo priežastys buvo siekis įsigyti smulkius pirkinius (40 proc.) ir ilgalaikiai taupymo tikslai (39 proc.). 

POFIK man toskavines, restoranai. As puikiai pats pasigaminu.!!!
Vakar buvau parduotuvėj. Sakau bus mažiau žmonių. Aš pensijos,bet kada gerai. Netrukdysiu jauniems. Pirmadienio rytas,pilna žmonių. Krepšiai pilni mėsos, daržovių,kiaušinių. Vieną užkalbino. Tuoj skųstis,kaip sunku,kaip brangu. Žvilgt į krepšį. Lašišos pjausnių įsidėjusi, vištą, sūrį. Tai va kaip. Nėra gal lengva,bet ir verkt nėra ko. Gyvent ir gan laisvai galima
Pagaliau žurnalistai praregejo
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų