darbas

Vyriausybėje kilo įtampa dėl neįgaliųjų įdarbinimo ateities – paaiškėjo, kad biudžete buvo pamiršta numatyti apie 19,9 mln. eurų subsidijoms, kurios užtikrina darbo vietas daugiau nei tūkstančiui žmonių su negalia. Kol ministerijos bando rasti kompromisą, žmonių su negalia ir verslo atstovai perspėja – sustabdžius šią programą, nukentėtų tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, o valstybė rizikuotų sugriauti dešimtmečius kurtą socialinės įtraukties sistemą.

Klaipėdos keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“ ketina atleisti 48 darbuotojus – didžiąją dalį bendrovėje dirbančių žmonių.  Užimtumo tarnyba pranešė gavusi 27 metus veikiančios įmonės pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Kaip BNS pranešė tarnyba, bendrovė įspėjo 48 iš 59 darbuotojų, kuriuos atleis nuo lapkričio 7-osios iki metų pabaigos. 45 jų yra autobusų vairuotojai. Pasak tarnybos, darbuotojus įmonė atleis šalių susitarimu.

Vos prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) rinkodaroje buvo laikomas pagalbiniu įrankiu, skirtu greičiau sugeneruoti ataskaitas ar tekstus. Šiandien jis tampa pačiu kampanijų varikliu, gebančiu valdyti milijoninius biudžetus, prognozuoti vartotojų elgesį ir net priimti sprendimus greičiau nei žmogus. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų daugiau nei pusė pasaulio reklamos kampanijų bus valdoma DI.

Graikijos parlamentas ketvirtadienį priėmė prieštaringai vertinamą reformą, pagal kurią išskirtinėmis aplinkybėmis būtų leidžiama dirbti 13 valandų per dieną. Konservatyvios vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą parlamentarai svarstė dvi dienas, o profesinės sąjungos ir opozicinės partijos jį griežtai kritikavo. Šį mėnesį tūkstančiai darbuotojų nekart buvo išėję į kelių Graikijos miestų gatves protestuoti prieš vyriausybės planus įvesti neprivalomą 13 valandų darbo dieną.

Seime brandinami nauji įstatymų pakeitimai, kuriais norima sumažinti piktnaudžiaujančių nedarbo išmokomis skaičių. Pasak idėjos sumanytojų, pagal naują tvarką savo noru be svarbių priežasčių darbą palikę darbuotojai išmokos iš karto negautų, nes jos mokėjimas būtų atidedamas mėnesiui. Esą tokia nuobauda sumažintų paatostogauti iš darbo išeinančių gyventojų skaičių.

43 metų Radharani Domingos gyvenimas per vieną vakarą apsivertė aukštyn kojomis. Išėjusi su draugais atšvęsti po darbo, ji nė neįtarė, kad įprastas kokteilis taps dideliu pavojumi. Kitą rytą pabudusi moteris suprato, jog nieko nebemato – ją apakino gėrimas. Ši šokiruojanti istorija tapo dar viena grandimi didžiulėje Braziliją sukrėtusioje apsinuodijimų metanoliu grandinėje. Šalyje jau užfiksuota dešimtys apsinuodijimo atvejų, keli iš jų – mirtini, rašoma mirror.co.uk.

41-erių metų gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras Rokas Šerpytis – žmogus, kurio kasdienybė kupina skubos, atsakomybės ir gyvybės bei mirties klausimų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jis dirba tiek Kardiologijos skubios pagalbos poskyryje, tiek Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje – ten, kur kiekviena minutė gali būti lemiama.

Buvusi pandemija gerokai pakoregavo žmonių darbo įpročius. Jos metu itin išpopuliarėjo darbas nuotoliniu būdu, kurio dabar darbdaviai bando pamažu atsisakyti. Visgi tai padaryti nėra lengva, nes nemažai prie darbo namuose jau pripratusių žmonių į biurus sugrįžti nebenori.  Vilniuje gyvenantis Lukas (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasakojo, kad neseniai išėjo iš darbo, nes kilo nesutarimų su darbdaviu. „Įsidarbinau pandemijos metu, tada visas darbas vyko nuotoliniu.

Lietuvoje prasidėjo ligų sezonas. Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją – būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Tai reiškia, kad jie rizikuoja prarasti teisę į išmokas, kurios jiems priklauso, rašoma pranešime spaudai.

Per daug jaunų žmonių „atprato“ nuo darbo, įspėja Jungtinės Karalystės darbo ir socialinės apsaugos sekretorius Pat McFaddenas. Jis pareiškė, kad bent metus nesiims naujų socialinės paramos reformų – pagrindinis jo tikslas bus grąžinti jaunimą į darbo rinką.

Ministrų kabinetas pritarė siūlymui su kūrybiniais darbuotojais sudaryti ilgesnės trukmės terminuotas darbo sutartis. Vyriausybei šią savaitę pritarus Kultūros ministerijos parengtam įstatymo projektui, jį patvirtinti dar turės Seimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų iš aptarnavimo srityje dirbančių užsieniečių reikalauti bazinių lietuvių kalbos įgūdžių, o aukštesnio lygio kalbos mokėjimo – gyvenant šalyje ilgiau nei dvejus metus. Toks nutarimo projektas, kuriuo siekiama pakeisti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašą, registruotas šios savaitės pradžioje.

Visame pasaulyje veikianti technologijų ir paslaugų bendrovė „Concentrix Corporation“ per artimiausius kelerius metus Lietuvoje ketina įdarbinti dar 200 darbuotojų, kurie aptarnaus Šiaurės šalių, Vokietijos ir Lenkijos rinkas, pranešė „Investuok Lietuvoje“ „Concentrix“ vadovas Baltijos šalims ir Suomijai Janis Misanas sako, kad plėtrą Lietuvoje nulėmė gera daugiakalbių specialistų pasiūla, bendrovės patirtis Lietuvos rinkoje.

Nepaisant to, kad dažniausiai amžius negali būti priežastis atleisti darbuotojo iš darbo, tačiau praktikoje darbdaviai neretai bando su dirbančiais senjorais atsisveikinti apeidami įstatymus. Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai susiduria su spaudimu darbe, nes darbdaviai nori juos pakeisti jaunesniais darbuotojais.  Todėl dirbantys pensininkai dažnai yra spaudžiami išeiti „savo noru“, o darbdaviai dar ir vengia išmokėti jiems priklausančias išmokas.

Atostogų sezonas vasarą dažniausiai nesibaigia. Žmonės dažnai renkasi atostogauti rudenį, nes geri orai šiltuose kraštuose vis dar lepina, tačiau sumažėja turistų ir galima poilsiauti ramiau. Kadangi ir rudenį nemažai darbuotojų išvyksta atostogų, kaip ir visada, likusiems tenka juos pavaduoti. Tačiau ne visi žino, kaip už tokį papildomą krūvį turėtų būti atlyginama. Neretai kolegai išvykus atostogauti kažkam tenka perimti jo darbus.

Darbo, kaip ir bet kokie kiti santykiai retai kada būna tobuli. Dažnai tarp darbdavių ir darbuotojų kyla įvairių konfliktų, o kartais pasigirsta istorijų ir apie įtemptas darbo sąlygas, priverstinį viršvalandinį darbą ar net baimę naudotis įstatymų garantuotomis teisėmis. Visai neseniai portalas tv3.lt pasidalijo Vilniaus oro uosto darbuotojų laišku, kuriame jie pasakojo apie pasikeitusią darbo tvarką ir galimus pažeidimus.

Triūsiantieji fabrikuose, gamybos cechuose, paslaugų sektoriuje – restoranuose, kavinėse, ar dirbantys biuruose apie keturių darbo dienų savaitę ir trijų dienų išeigines gali tik pasvajoti. Nors taip dirbančių įmonių Lietuvoje jau yra, o medikai pabrėžia to naudą – sumažėja perdegimų bei ligų skaičius.

Atostogos – vienas iš labiausiai laukiamų dalykų, nes jų metu galima atsikvėpti nuo kasdienio darbo ir pailsėti. Tačiau atostogų trukmė ir sąlygos labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Kiekviena valstybė turi savo nustatytas atostogų normas, o tai, kaip ir kiek ilsisi įvairių šalių gyventojai, gali turėti įtakos ne tik darbo rinkai, bet ir bendram ekonomikos stabilumui.

Praėjusią savaitę „TikTok“ platformoje pasirodė netikėtas užsienietės įrašas – ji pradėjo dalintis vaizdo įrašais, kuriuose kviečia žmones dirbti mėsos fabrike Utenoje. Paskelbtame vaizdo įraše užsienietė pranešė, jog mėsos fabrikas Utenoje ieško naujų darbuotojų, kvietė žmones atvykti čia dirbti, taip pat pasidalijo informacija apie gyvenimo sąlygas Lietuvoje ir siūlomą atlyginimą.

Mažiausiai uždirbančiųjų piniginė netrukus gali papilnėti – klausimas tik, kiek. Nuo 2026 m. Lietuvoje vėl bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovams nepavyko sutarti, kokio dydžio bus šis augimas. Taigi, dėl šio dydžio vienašalį sprendimą priims Vyriausybė. Minimumo dydis tvirtinamas „popieriuje“, t.y. neatskaičius mokesčių. Suprantama, kad juos atskaičius nuo didesnės sumos, į dalis žmonių gaus daugiau pinigų.

Kaip rodo naujausi Pietų Korėjoje atlikti tyrimai, neatlikti namų ruošos darbai dažnai tampa psichinės sveikatos problemų šaltiniu. Tyrimo rezultatai parodė, kad kai korėjiečiai vyrai padeda namuose, jų žmonos žymiai rečiau patiria depresijos simptomus, praneša portalas „The Korea Herald“. Tyrimas, vykdytas 2014–2022 m., apėmė daugiau nei 7 tūkst. ištekėjusių moterų iš visos Pietų Korėjos.

Šių metų rugpjūtį daugiausia darbo ieškojusių gyventojų įsidarbino švietimo įstaigose ir gamybos įmonėse, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, rugpjūtį padėta įsidarbinti iš viso 17,3 tūkst. klientų. Daugiausiai jų – beveik tūkstantis – pradėjo dirbti švietimo įstaigose. Taip pat daugiau įsidarbino gamybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse.

Jauni darbuotojai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau jų atlyginimai labai skiriasi priklausomai nuo srities – vieni gauna tik minimalią algą, kiti peržengia ir 3 tūkst. eurų ribą. Tuo metu specialistai vis daugiau kalba apie didėjantį specialistų trūkumą – nuo programuotojų ir inžinierių iki mokytojų bei medicinos darbuotojų.

Kaip reaguotumėte, jei darbdavys darbo metu neleistų net pasinaudoti tualetu? O jeigu skaičiuotų kiekvieną minutę, kada nedirbate, ar lieptų dirbti 10 valandų be pertraukos? Atrodytų, kad tokios praktikos – sena praeitis. Tačiau ir dabar darbuotojai dalijasi patirtimi, kaip juos engia darbdaviai. Socialiniuose tinkluose gyventojai pasidalijo savo patirtimis, kaip kai kurie darbdaviai riboja net pačias elementariausias žmogaus teises – pailsėti, papietauti ar nueiti į tualetą.

Su žiauriu elgesiu darbe vis dar susiduria nemažai lietuvių. Vienos įmonės šią problemą stengiasi spręsti, o kitoms darbuotojai nelabai rūpi. Su tuo susidūrė vilnietė Neda (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri kentė nepavydėtiną vadovės elgesį, kol galiausiai vadovė buvo atleista už mobingą. „Na, ir ką jūs galvojate? Netrukus mūsų įmonę perpirko, pasikeitė savininkai, keitėsi valdžia. Ir tą pačią vadovę vėl priemė. Ir dar į tą pačią poziciją.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė vėl plieskia diskusijas dėl trumpesnės – 4 darbo dienų savaitės. Esą sparčiai tobulėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas, jau dabar kai kuriose srityse išstumiantis žmones, turi padėti atsisakyti dabartinės penkių darbo dienų savaitės. Paskirtoji premjerė sako, kad darbdaviai dėl to turi susiprasti patys, o jei ne – ilgainiui įsikiš valstybė.

Stiklo gaminių, butelių bendrovė „Kauno stiklas“ dėl gamybos reorganizacijos atleidžia 46 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, daugiausiai atleidžiama stiklo duženų rūšiuotojų – 11, taip pat atleidžiami 8 gamybos cecho kontrolieriai, 6 šaltkalviai-remontininkai ir 4 stiklo duženų rūšiavimo linijos operatoriai.  „Kauno stiklas“ iki šiol turi 180 darbuotojų.

Darbo santykiai neretai tampa ginčų priežastimi – ypač tada, kai darbdaviai bando efektyviau organizuoti darbo laiką, o darbuotojai jaučiasi prarandantys teisę į poilsį. Specialistų teigimu, tokiose situacijose itin svarbi tampa pusiausvyra tarp darbdavio norų ir darbuotojo teisės į sąžiningas darbo sąlygas. Kai ši pusiausvyra sutrinka, kyla klausimų dėl teisėtumo ir darbuotojų gerovės. Tokių klausimų kilo ir Vilniaus oro uosto darbuotojams.

Vis daugiau lietuvių sugrįžta į darbovietes, kuriose jau dirbo anksčiau – nors seniau į tas pačias įmones darbuotojai grįždavo per 10 metų laikotarpį, dabar šis terminas sutrumpėjo iki dviejų metų.  Įmonės „Manpower“ verslo operacijų vadovė Evelina Latyšova sako, kad dažniausiai dirbti tose pačiose įmonėse pasirenka informacinių technologijų specialistai.  „Rinkoje vis daugiau atsiranda grįžtančių darbuotojų į prieš tai buvusias darbo vietas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbo santykiai prasideda dar iki sutarties pasirašymo. Aiškus darbo skelbimas, sąžiningas bendravimas ir tinkamas esminių sąlygų aptarimas yra pirmasis žingsnis į tvarius, abipusiu pasitikėjimu grįstus darbo santykius rašoma pranešime žiniasklaidai. Aiškus darbo skelbimas – skaidrumo pradžia Darbdavys, skelbdamas apie laisvą darbo vietą, privalo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą.

Nepaisant milijonų bedarbių, Europoje vis dar trūksta darbuotojų. „Eurostat“ duomenys atskleidė paradoksą: milijonai žmonių ieško darbo, tačiau šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų lieka neužimtos. Tai atskleidžia ir dar vieną žemyne ryškėjančią problemą – darbuotojų įgūdžių trūkumą. Nedarbas ir darbo jėgos trūkumas yra rimtos problemos visoje Europoje. „Eurostat“ skaičiavimais, šių metų gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo apie 13,1 mln. bedarbių.

Hannah Allen persikraustė į Maljorką dirbti aukle turtingoje šeimoje, tačiau ji niekada nesitikėjo, kad įsimylės vieną iš šeimos sūnų. Atvykusi į Ispaniją, į Viduržemio jūros regiono salą, turinio kūrėja pradėjo dirbti aukle vienoje šeimoje. Laikui bėgant, Hannah suprato, kad jaučia simpatiją vienam iš sūnų, nors ją nuolat lydėjo baimė, jog santykiams išaiškėjus ji praras darbą, rašoma dailystar.co.uk. Hannah – populiari turinio kūrėja, turinti daugiau nei 50 tūkst.

Lietuvoje vis dar sunku pabėgti nuo stereotipo, kad motinystės pertrauka darbo rinkoje yra praradimas – CV tai tampa spraga, o ne privalumu. Nepaisant to, kad realybė priešinga: mamos, ypač vienišos, lieka nematomos darbo rinkoje, nors kasdien žongliruoja dešimtimis atsakomybių. Oficialūs duomenys rodo – daugiau nei 40 tūkst. moterų Lietuvoje tenka pagrindinė atsakomybė auginti vaikus, o šešios iš dešimties pripažįsta nuolat gyvenančios finansiniame strese.

Veidas – tai ne tik mūsų išvaizda ar emocijų atspindys, bet ir sudėtinga chirurgijos sritis, kurioje sprendžiama ne tik apie grožį, bet ir apie gyvybę. Veido, žandikaulio ir burnos chirurgai kasdien dirba milimetro tikslumu – jų rankose ne tik paciento sveikata, bet ir gyvenimo kokybė. Vienas iš tokių gydytojų – 39-erių chirurgas, Veido ir žandikaulio chirurgijos centro vadovas Dalius Matkevičius, dirbantis dar ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Kol dalis verslo atstovų kalba apie dirbtinio intelekto proveržį, dėl kurio sumažės darbuotojų paklausa, viena valstybė nusprendė didinti išdirbtų valandų skaičių. Ar darbo valandų skaičių reikėtų didinti ir Lietuvoje? Graikija rugsėjį ruošiasi priimti teisės aktą, leidžiantį darbuotojams dirbti iki 13 valandų per dieną. Kaip rašo portalas „RadioZet.

Scena – gali apimti ne vieną vaidmenį. Scenoje galima atsiskleisti ne tik kaip dainininkui, bet ir kaip aktoriui bei vedėjui. Visas šias sritis jungia žinomas scenos žmogus – Marius Jampolskis, kuris dainuoja, veda laidas ir renginius. Marius rugpjūčio 18 dieną švenčia 47-ąjį gimtadienį ir atskleidė, kokių planų turi šiai progai, papasakojo apie darbus ir dukrą, sekančią jo pėdomis. Nors Mariaus Jampolskio energijos pilna visur, už scenos – gana ramus žmogus.

Rugpjūčio 13 dieną Pakruojo rajono savivaldybėje vyko Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Jis buvo įrašytas ir vėliau paskelbtas socialiniuose tinkluose. Vaizdo įraše matyti, kad dalis dalyvių posėdyje dalyvavo gyvai savivaldybės kabinete, o kiti – nuotoliniu būdu. Vienas prisijungęs dalyvis išsiskyrė iš kitų – socialdemokratas, tarybos narys Saulius Skikas posėdyje dalyvavo iš sunkvežimio kabinos.

Vis garsiau ir garsiau kalbama apie bręstančius pokyčius darbo rinkoje, kurie palies daugelį darbuotojų, tad jau dabar drąsiai sakoma, kad kai kurios profesijos netgi gali išnykti. Tiesa, žadama, kad atsiras ir naujų sričių specialistų. Kas laukia esamų ir būsimų darbuotojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir dirbtinio intelekto agentūros „Why AI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis.

Daugelis girdėję, kad Lietuvos jaunimas yra laikomas laimingiausiu pasaulyje. Tačiau per pastaruosius metus ji ėmė vis mažiau dirbti – po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl taip nutiko ir iš ko pragyvena jaunesni gyventojai? Dabar ir ateityje įvairių pensijų ir išmokų dydis priklausys nuo to, kiek gyventojų dirbs ir kiek jie uždirbs. Jeigu jų bus mažiau, tai iš jų surenkamų ir išmokamų pinigų bus mažiau.

40-metė Toma Martinaitienė iš Gulbinėnų kaimo, Pasvalio rajono, šiandien yra gerai žinoma žaislų nėrėja – jos rankomis nerti žaislai, pasirašyti vardu „ToToys“, iškeliavo į daugelio šeimų namus ir vaikų širdis. Išskirtinumas, kruopštus darbas ir emocinis ryšys su kiekvienu žaislu – visa tai slypi už šios veiklos, prasidėjusios iš paprasto noro pradžiuginti krikšto dukrą.

Kaunietė Greta Šutovaitė – vienintelė moteris Lietuvoje, kuri dirba šuolio su tandemu instruktore. Ji savo kasdieniniame darbe susiduria ne tik su tais, kurie pirmą kartą ryžtasi išbandyti išskirtinę adrenalino kupiną pramogą, tačiau taip pat su tais, kurie skina šuolių su parašiutu rekordus.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose liepą pakilo 4,2 proc. nuo 4,1 proc. birželį, penktadienį skelbia Darbo departamentas. Rezultatas sutapo su Volstrito analitikų prognozėmis. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 221 tūkst. iki 7,236 mln., o dirbančiųjų sumažėjo 260 tūkst. iki 163,106 milijono. Didžiausia pasaulio ekonomika praėjusį mėnesį sukūrė 73 tūkst. naujų darbo vietų – apytikriai trečdaliu mažiau nei pranašavo analitikai. Privačiame sektoriuje jų padaugėjo 83 tūkst.

„Facebook“ savininkė „Meta“ pranešė, kad uždarys verslui skirtą programėlę „Workplace“, kad galėtų sutelkti dėmesį į dirbtinį intelektą ir skirti savo išteklius kitoms sistemoms tobulinti. Bendrovė teigia, kad jos kuriamos dirbtinio intelekto technologijos „iš esmės pakeis mūsų darbo būdą“, todėl ji nutraukia „Workplace“, kuris yra verslo klientams skirtas bendradarbiavimo internete įrankis, veiklą, rašoma cbsnews.com. Esami klientai galės naudotis „Workplace“ iki 2025 m. rugpjūčio 31 dienos.

Prancūzijos klientų techninio aptarnavimo bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė „Teleperformance LT“ atleidžia dar septintadalį darbuotojų – 34, beveik visi jie yra agentai. Apie darbuotojų atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenys rodo, jog bendrovėje dirba 245 darbuotojai. Tarnyba BNS pranešė, kad bendrovė žmones atleidžia dėl geopolitinės situacijos, lėmusios jos pagrindinio kliento darbo jėgos ir apimčių sumažėjimą.

Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais. O kaip yra Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Pilotės darbas – tai ne tik uniforma, plojimai po sėkmingo nusileidimo ar nuostabūs vaizdai iš kabinos lango. Tai ir nuolatinė įtampa, atsakomybė už šimtus gyvybių, bemiegės naktys. Rygoje pilote dirbusi 42-ejų klaipėdietė Lina Malakauskaitė pasidalijo savo darbo patirtimi, iššūkiais ir papasakojo, kodėl nusprendė keisti sritį bei tapti kvėpavimo instruktore. Skraidyti Lina panoro būdama paauglė – 14-15 metų.

Tiek įsidarbinus naujoje vietoje, tiek dirbant sename darbe gali tekti dalyvauti mokymuose, pagilinti jau esamas arba įgauti naujų žinių, reikalingų konkrečiam darbui. Vis tik ar už laiką, skirtą mokymuisi, turi būti mokamas atlyginimas? Vilnietė Izabelė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad įsidarbino naujame darbe, tačiau pirmą savaitę jai vyksta apmokymai, tad dirbti nereikia.

Reaguodama į pastarųjų mėnesių nelaimes, pasibaigusias darbuotojų sužalojimais ar net mirtimi kritus iš aukščio, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešė stiprinsianti kontrolę įmonėse, kuriose kyla tokia rizika. Nurodoma, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas statybvietėms. Nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, nebus apsiribojama tik rekomendacijomis – darbdaviams ir atsakingiems asmenims bus taikomos griežčiausios administracinės sankcijos.

Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais, pranešė Lenkijos televizija.