darbas

Seimui ketinama pristatyti Darbo kodekso pataisas, kurios, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, leis gerinti darbo interneto platformose sąlygas. Per skaitmenines platformas daugiausia dirba pavežėjai, maisto, siuntinių kurjeriai. Pakeitimais siekiama teisingai nustatyti, ar platformoje dirbantys žmonės yra jos darbuotojai, ar dirbantys savarankiškai – pirmiausia būtų vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką sutartyje nurodytų šalys.

Šakių rajone sekmadienį kombainas prispaudė ir sužalojo vyrą, pranešė policija. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 17.36 val. Jokūbonių kaime, Jokūbonių gatvėje, laukuose, kombainas prispaudė vyrą (gim. 1977 m.), kuris dėl patirtų sužalojimų pristatytas į Kauno ligoninę. Aplinkybės nustatinėjamos.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Povandeninė operatorė – reta ir išskirtinė profesija, kurioje filmavimo aikštele tampa vandenynas ar jūros dugnas. Čia neužtenka išmanyti filmavimą – reikia gerai nardyti, dėvėti sudėtingą įrangą ir mokėti dirbti nenuspėjamomis sąlygomis. Vilnietę kino prodiuserę Veroniką Tamulionytę į šią profesiją atvedė ne ilgai planuotas karjeros kelias, o paprastas smalsumas – noras savo akimis pamatyti povandeninį pasaulį.

Rugsėjį apie didelius grupinius atleidimus pranešė dvi informacijos ir ryšių sektoriaus įmonės. Vokietijos bankininkystės debesijos platformos „Mambu“ filialas Lietuvoje planuoja atleisti 35 darbuotojus – 43 proc. visos komandos. Tuo metu Švedijos „Intrum Holding“ valdoma bendrovė „Intrum Global Business Services“ atsisveikins su 76 darbuotojais, arba 57 proc. joje dirbančių žmonių. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad grupinių atleidimų informacijos ir ryšių sektoriuje tik daugėja.

Pasibaigus kadencijai asociacijos „Lyderė“ valdyboje darbą baigė trys valdybos nariai. Tai banko „OP Corporate Bank“ vadovė Lietuvoje Leda Iržikevičienė, „BIOK laboratorijos“ savininkė ir verslo plėtros vadovė Romualda Stragienė bei „TMD partners“ vadovaujantis partneris Deividas Rafanavičius. Asociacijos valdyboje jie dirbo nuo ketverių iki šešerių metų.

Vilniaus oro uosto darbuotojai nusprendė prabilti ir pasisakyti viešai. Jie skundžiasi darbo sąlygomis ir kelia klausimą, ar nuolatinis žmonių trūkumas ir didelis nuovargis nekelia papildomos rizikos aviacijos saugumui. Tuo metu Lietuvos oro uostai (LTOU) darbuotojų išsakytą situaciją vertina kitaip. Organizacija tikina, kad darbo organizavimo principai nesikeitė, grafikai sudaromi pagal skrydžių ir keleivių srautus bei laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Viešojoje diskusijoje apie darbo migraciją pastaruoju metu vis dažniau girdime teiginius, kad iš trečiųjų šalių atvykstantys darbuotojai yra nekvalifikuota darbo jėga, mažina atlyginimus, atima darbo vietas iš Lietuvos gyventojų, o jų įdarbinimas skatina socialinį dempingą. Tokie apibendrinimai formuoja visuomenės nuomonę ir daro įtaką politiniams sprendimams. Tačiau kiek jie pagrįsti faktais? Pažvelkime į oficialius Užimtumo tarnybos duomenis. 2026 m. pradžioje Lietuvoje dirbo 158,1 tūkst.

Daugiau laiko darbe – didesnis atlyginimas? Lietuviai dirba ilgiau nei daugelio kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojai. Tačiau vien darbo valandų skaičius neparodo, kiek žmogus gali uždirbti. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Lietuvos gyventojų vidutinė faktinė darbo savaitė siekė 38,4 valandos, kai ES vidurkis buvo 35,9 valandos.

Visuotinė gynyba ir atsparumas krizėms nėra tik institucijų ar kariuomenės reikalas. Tai bendra visuomenės atsakomybė, kurią nešame kiekvienas iš mūsų.

Darbe neretai galima išgirsti pasiūlymą – padirbėk papildomai, pavaduok kolegą ar pagelbėk kitoje vietoje. Bet kada tokiu atveju priklauso papildomas atlyginimas? Darbdaviai gali suteikti darbuotojams papildomo apmokamo poilsio, tačiau ne visais atvejais papildomai dirbtą laiką galima tiesiog iškeisti į laisvą dieną. Svarbu ir tai, kaip toks laisvadienis įforminamas, kas tuo metu žymima darbo laiko apskaitoje bei ar darbuotojui nepriklauso apmokėjimas už viršvalandžius.

Darbas baigtas, tačiau uždirbtų pinigų vis dar nėra, o būsto nuomą mokėti reikia. Su tokia situacija susidūręs Vilniaus veganiškas bistro „Rosehip“ padavėju dirbęs Klaudijus sako turėjęs skolintis. Apie užsitęsusį atsiskaitymą jis papasakojo socialiniuose tinkluose, o savo istorija sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt. Rugsėjo 23-iąją Klaudijui reikėjo sumokėti būsto nuomą. Darbo santykiai jau buvo pasibaigę, tačiau atlyginimo jis vis dar laukė.

Negebėjimas pasakyti „ne“, praleistos šeimos šventės, emocinis valgymas ir nuolatinis kaltės jausmas net ilsintis – kaina už priklausomybę nuo darbo, o stengiantis pateisinti visų lūkesčius, pavojaus signalus signalus pastebėti galima ne tik kūne, bet ir santykiuose.

Gimus vaikui šeimos biudžetas nebūtinai iš karto smarkiai sumažėja – dalį prarasto atlyginimo pakeičia išmokos. Tačiau tai nereiškia, kad moteris finansiškai nieko nepraranda. Kiek sumažėja jos darbo pajamos ir kodėl tai gali atsiliepti net po kelių dešimtmečių? Diskusiją apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus socialiniame tinkle „Facebook“ pakurstė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Vyrų/moterų algų skirtumus reikia matuoti: a) tame pačiame sektoriuje, b) tose pačiose pareigose.

Europos darbo rinkos situacija rugsėjį išliko stabili, tačiau dėl spaudimo prekybos ir energetikos sektoriuose reikšmingesnio pagerėjimo kol kas nematyti, skelbia Užimtumo tarnyba. Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis darbo rinkos rodiklis – Europos darbo rinkos barometras – rugsėjį nepakito ir siekė 99,9 balo.

Kai kurie žmonės drabužius renkasi vadovaudamiesi ne tuo, kas įprasta, o tuo, su kuo patys jaučiasi geriausiai. Vienas jų – Vokietijoje gyvenantis amerikietis Markas Bryanas, kurio kasdienybėje jau ne vienerius metus dominuoja sijonai ir aukštakulniai. Vedęs trijų vaikų tėvas pasakoja, kad tokį pasirinkimą priėmė sąmoningai ir neketina grįžti prie įprastesnės vyriškos aprangos. Markas savo išvaizda siekia kvestionuoti visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus apie tai, ką turėtų dėvėti vyrai.

Europos Sąjungos (ES) visuomenė sensta, o darbingo amžiaus žmonių dalis mažėja. Tai reiškia ne tik mažesnį darbuotojų skaičių, bet ir galimą spaudimą atlyginimams, ekonomikos augimui bei socialinės apsaugos sistemai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) naujausioje savo ataskaitoje pastebėjo, kad gyventojų senėjimas ateityje sumažins bendrą dirbtų valandų skaičių.

Valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje priklauso kiekvienam dirbančiam ir socialinio draudimo įmokas mokančiam gyventojui. Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį kaupia būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus nuo kurių ir priklauso galutinis pensijos dydis. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė 47-erių vilnietis, kuris pasidalijo, kaip „Sodros“ paskyroje jam netikėtai sumažėjo apskaitos vienetų skaičius.

Grįžus po ligos darbuotojo gali laukti ne tik susikaupę darbai, bet ir darbdavio pareiškimas, kad dėl nedarbingumo susidarė neišdirbtų valandų skola. Kai kuriais atvejais darbuotojams siūloma ją atidirbti papildomomis pamainomis ar net padengti sukauptomis atostogomis.

Netekus darbo ar staiga sumažėjus šeimos pajamoms pinigų gali pradėti trūkti labai greitai. Tačiau dalis žmonių gali nežinoti net nuo ko pradėti ir kokia pagalba jiems apskritai priklauso. SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ įvardija, kur pirmiausia kreiptis patekus į sudėtingą finansinę situaciją.  Naujienų portalas tv3.lt papildomai patikrino, kokios išmokos bei kompensacijos gyventojams priklauso 2026 metais.

Tūkstančiai darbo vietų, bet norinčių jas užimti vos keli šimtai. Sunkvežimių vairuotojams darbdaviai siūlo apie 2–2,5 tūkst. eurų per mėnesį, o tarptautinių reisų vairuotojų pajamos gali siekti ir 3,8 tūkst. eurų į rankas. Tačiau net tokios sumos nepritraukia vietinių darbuotojų. Kas žmones atbaido nuo šio darbo? 2026 m. pirmąjį pusmetį 188 darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams.

Sprendimą keisti darbą gali paskatinti įvairios priežastys – nepalankios darbo sąlygos, per didelis krūvis ar prastas santykis su tiesioginiu vadovu. Vis dėlto tyrimai rodo, jog viena dažniausių priežasčių, dėl kurių darbuotojai nusprendžia išeiti, yra būtent vadovavimas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo kiek daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto daugiau nei vidutiniškai ES (2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2025 metais – šis rodiklis Lietuvoje nepakito, per ketvirtį augo 0,1 punkto.

Nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi komandiruočių dienpinigių mokėjimo tvarka. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių dėmesį, kad iki šios datos verta peržiūrėti komandiruočių tvarką, darbo apmokėjimo sistemą ir kitus susijusius vidaus teisės aktus. Naujosios taisyklės keičia galimybes mažinti dienpinigius, nustato papildomas darbuotojų informavimo garantijas ir naują dienpinigių apskaičiavimo tvarką tam tikrais komandiruočių atvejais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rugsėjis neretai yra vadinamas antrais naujaisiais metais, nes jam prasidėjus nemažai žmonių imasi naujų projektų, mokslų ar net ieško naujo darbo. Darbdaviai taip pat po vasaros ima aktyviau ieškoti naujų darbuotojų. Todėl prasidėjus rugsėjui darbo rinkos specialistai dalijasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį einant į darbo pokalbį. Personalo specialistai jau seniai pabrėžia, kad darbo paieška, tai ne tik gyvenimo aprašymo išsiuntimas.

Darbo ieškančiai moteriai pokalbio metu buvo užduoti klausimai apie tai, ar ji turi vaikų ir ar planuoja šeimą. Specialistai pabrėžia, kad tokie klausimai gali būti diskriminaciniai, o sprendimas priimti žmogų į darbą negali būti grindžiamas jo šeimine padėtimi ar ketinimu turėti vaikų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai neslepia susirūpinimo dėl darbo rinkos Lietuvoje. Anot jų, darbuotojų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių skirtumai Lietuvoje yra vieni didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Paprastai tariant, Lietuvoje yra žmonių, kurie ieško darbo, ir įmonių, kurios ieško darbuotojų, tačiau norintys dirbti neretai neturi konkrečiai darbo vietai reikalingų žinių ar įgūdžių. Dėl to vienose srityse darbuotojų trūksta, o kitose žmonėms rasti darbą tampa sunkiau.

Kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam sumokama išeitinė, o kartais ir ilgalaikio darbo išmoka. Tačiau kartais darbuotojai iš darbo išeiti nusprendžia ir savo noru, pavyzdžiui, sulaukia senatvės pensijos amžiaus bei nori pasidžiaugti užtarnautu poilsiu. Taigi ar tokiais atvejais gyventojui priklauso išmokos? Vilnietė Barbora (tikras vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad jau 9 metus dirba savo mėgstamą darbą, tačiau neseniai sulaukė pensinio amžiaus.

Kasdien tūkstančiai žmonių savo laiką ir energiją skiria kitiems nieko neprašydami atgal. Vis dėlto ribos tarp savanoriškos veiklos ir neapmokamo darbo kartais tampa labai slidžios, o kai kurių organizacijų elgesys kelia pagrįstų klausimų: ar savanoriai dažnai netampa pigia darbo jėga? TV3.lt laidoje „Verta žinoti“ savanorystės platformos „Sava“ vadovė ir bendraįkūrėja Kristina Balčiauskaitė paaiškino, kaip atskirti tikrąją savanorystę nuo neapmokamo darbo ir kokie ženklai išduoda, kad organiza...

Vokiečių automobilių gamintojas „Volkswagen“ paskelbė apie planus iki 2030 metų atleisti dar 50 tūkst. darbuotojų. Tai reiškia, kad per ateinančius kelerius metus bendrovė ketina panaikinti iš viso apie 100 tūkst. darbo vietų. Į „Volkswagen“ grupę, be pagrindinio VW prekės ženklo, įeina ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“ bei kiti prekių ženklai. Dar kovą bendrovė paskelbė, kad iki dešimtmečio pabaigos planuoja atsisakyti 50 tūkst. darbo vietų.

Lazerių gamintoja „Litilit“ spalio viduryje planuoja baigti įrengti naują gamyklą Vilniuje, į kurią investuoja apie 6 mln. eurų. Išplėtus gamybos pajėgumus, bendrovėje ilgainiui galėtų dirbti iki 150 darbuotojų, skelbia „Verslo žinios“. „Litilit“ įkūrėjo ir vadovo Nikolajaus Gavrilino teigimu, naujoje gamykloje per kelerius metus gamybos pajėgumai galėtų pasiekti 3 tūkst. femtosekundinių lazerių per metus. „Kai pasieksime tuos 3 tūkst.

Pirmas darbas paaugliui yra puiki galimybė užsidirbti ir įgyti patirties, tačiau ne visiems ši patirtis būna sklandi. Keli Vilniaus restorane dirbę nepilnamečiai, jų atstovo tvirtinimu, liko negavę dalies uždirbto atlyginimo. Tačiau restoranas pateikia kitą situacijos pusę – tikina jau kurį laiką susiduriantis su veiksmais, kuriais esą sąmoningai siekiama pakenkti jo veiklai.

33-ejų marijampolietis Antanas Bendoraitis į Nyderlandus išvyko dirbti per lietuvišką įmonę, tačiau viena darbo diena vos nesibaigė tragedija. Sunkvežimių autoservise vyras atliko jam paskirtus darbus, kai netikėtai buvo prispaustas puspriekabės. Per nelaimingą atsitikimą Antanas patyrė itin sunkius sužalojimus – vyrui buvo sutraiškyta kaukolė, lūžo žandikauliai, skruostikauliai ir nosis. Taip pat buvo pažeistas akies nervas bei sinusas.

Į dirbtinį intelektą (DI) šiuo metu investuojami milžiniški pinigai, tačiau kol kas neaišku, kada ir ar jie atsipirks. Didžiųjų JAV technologijų bendrovių akcijos brangsta greičiau, nei auga jų pajamos. Todėl kyla klausimas – ar rinkoje nesipučia burbulas, kurio sprogimas galėtų sukelti naują finansų krizę? Europa atsidūrė dar sudėtingesnėje padėtyje, ji ne tik gali pajusti galimo akcijų nuosmukio pasekmes, bet ir jau smarkiai atsilieka DI lenktynėse.

Vasarai einant į pabaigą, galima pastebėti, kad Europos šalyse darbuotojų kasmetinių atostogų trukmė gerokai skiriasi. Remiantis skirtingų šalių darbo teisės apžvalgomis, atostogų trukmę gali lemti darbo stažas, profesija, sektorius, kolektyvinės sutartys ar darbuotojo asmeninės aplinkybės.

Dirbtinis intelektas ir automatizacija sparčiai keičia darbo rinką ir kartu kelia klausimus apie darbo našumą. Jei technologijos leidžia tą patį darbą atlikti greičiau, ar turėtume dirbti mažiau? Trumpesnė darbo savaitė dar neseniai atrodė tolima, tačiau ji pamažu tampa realių eksperimentų objektu įvairiose šalyse ir įmonėse. Vis dėlto Lietuvoje apie visuotinį darbo laiko trumpinimą kalbama gerokai atsargiau – ekonomistai perspėja, kad tam dar trūksta produktyvumo ir technologinės pažangos.

Iš vilnietės Julijos Bakkevold ne vienas galėtų pasimokyti drąsos žengiant link savos svajonės ir nesitaikstymo su tuo, kas širdžiai nemiela. Ji sugebėjo atsisakyti sėkmingo verslininkės darbo Lietuvoje ir persikėlusi į Norvegiją realizavo save vaikų darželio virtuvės šefės rolėje. Julija pasidalijo savo istorija ir nurodė, kad svarbiausia gyvenime – ne pinigai, o gera savijauta ir mylintys žmonės aplinkui.

Kaune registruota logistikos ir muitinės tarpininkavimo paslaugų bendrovė Tranzito paslaugų centras atleidžia visus 25 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė atleidimus vykdyti planuoja šių metų rugsėjo 2–4 d. Anot jos, tarp numatomų atleisti darbuotojų vyrauja muitinės tarpininkų profesijų pogrupio darbuotojai. M. Jankauskienės teigimu, darbuotojų atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.

Kauno rajono savivaldybės tarybos narė, Liberalų sąjūdžio Kauno rajono skyriaus pirmininkė Asta Ulinskaitė-Sereikienė teigia, kad ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinės Aistės Sinkevičienės įdarbinimas šioje merijoje ir jai pavaldžioje įstaigoje kelia klausimų dėl skaidrumo. „Iš tikrųjų labai keista, kai darbuotojai nežino apie joje dirbantį žmogų. Dar tuo labiau, kad kontaktai viešai neskelbiami. Tada kyla klausimų, ar tai buvo reali darbo vieta.

Pasirodžius žurnalistiniam tyrimui apie premjero Mindaugo Sinkevičiaus žmonos įdarbinimo aplinkybes Kauno rajono savivaldybėje bei jai pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvaras“, Aistė Sinkevičienė tikina, kad informacija apie jos darbovietes bei užimamas pareigas slepiami nebuvo.  „Informacija apie mano darbus ir pareigas niekada nebuvo paslaptis. Ji yra skelbiama privačių interesų deklaracijoje“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašo A. Sinkevičienė.

Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko priklauso reikalingas finansinės pagalvės dydis ir kokią klaidą žmonės daro bandydami jį apskaičiuoti.

Naujausia analizė apie Europos darbo rinkos padėtį atskleidė, kur kuriamos arba prarandamos darbo vietos, kuriose šalyse yra didžiausias darbuotojų poreikis ir kokios profesijos yra labiausiai paklausios visame žemyne.

Darbo diena baigėsi, kompiuteris išjungtas, tačiau vakare telefone pasirodo vadovo žinutė su darbiniu klausimu. Netrukus ateina dar viena. Šįkart prašoma greitai atsakyti į elektroninį laišką ar atlikti nedidelę užduotį, kuri esą užtruks vos kelias minutes. Tokios situacijos gali kartotis ir savaitgaliais ar net per atostogas, todėl kyla klausimas – ar pasibaigus darbo valandoms darbuotojas iš tiesų privalo būti pasiekiamas? Su tokiomis situacijomis susiduria nemaža dalis europiečių.

Nors sulaukęs 71-erių ne vienas jau mėgaujasi užtarnautu poilsiu, vis tik ukmergiškė Angelė Andrikonienė nė neketina sumažinti savo tempo. Šiuo metu ji vadovauja 34 parduotuvėms, restoranui ir UAB „Ukmergės duonai“, kurioje kooperatyvas yra akcijų savininkas, o savo darbo dienos neįsivaizduoja be aukštakulnių. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Angele, ji pasidalijo, kad tikroji jos gimtinė yra Kaišiadorių rajonas, tačiau nuo 1975 metų ji gyvena Ukmergėje.

Šiemet Žolinė išpuola šeštadienį, todėl įprastai pirmadieniais–penktadieniais dirbantys gyventojai papildomu laisvadieniu nepasidžiaugs. Tačiau šventės išvakarėse daugeliui priklausys viena valanda trumpesnė darbo diena. O tiems, kuriems teks dirbti per pačią Žolinę, turės būti mokama mažiausiai dvigubai, kai kuriais atvejais – ir 2,5 karto daugiau. Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje yra šventinė diena, tačiau šiemet ji sutampa su šeštadieniu.

 Bankrutuojanti Širvintų rajono Juodelių akmens apdirbimo įmonė, užsiėmusi akmens pjaustymu, tašymu ir apdaila, atleidžia visus darbuotojus – 21 žmogų. Apie tai jos nemokumo administratorius pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, darbuotojai bus atleidžiami dėl įmonės bankroto. Nuo rugpjūčio 18 dienos darbo neteks vairuotojai ir darbininkai, administracijos darbuotojai, pranešė tarnyba.

Viena Lietuvos įmonė ruošiasi atleisti visus savo darbuotojus. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūtį darbo turėtų netekti 21 žmogus. Apie grupės darbuotojų atleidimą pranešė UAB Juodelių akmens apdirbimo įmonė. Numatoma atleidimo data – rugpjūčio 18-oji, o didžiausią atleidžiamųjų dalį sudaro vairuotojai ir darbininkai. Registrų centro duomenimis, Širvintų rajone, Juodelių kaime, registruota bendrovė veikia jau 29 metus.

Šiemet Žolinė, minima rugpjūčio 15-ąją, – šeštadienį. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad švenčių dienomis paprastai nedirbama, tačiau šventei sutapus su savaitgaliu (kai tai yra poilsio diena) papildomas laisvadienis darbuotojams nesuteikiamas. Prieššventinę dieną daugumos darbuotojų darbo laikas turi būti sutrumpintas viena valanda.

Lietuvoje netrūksta darbo pasiūlymų, tačiau atlyginimų skirtumai tarp profesijų išlieka milžiniški. Vienuose darbo skelbimuose darbdaviai siūlo vos 900 eurų į rankas, o kituose – daugiau nei 11 tūkst. eurų prieš mokesčius. Tuo metu „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokių profesijų atstovai šiuo metu uždirba daugiausia. Taigi, kokie darbai Lietuvoje apmokami geriausiai? Siūlo ir 11,5 tūkst. eurų atlygį Kai kurie darbdaviai yra pateikę darbo skelbimų ir su didesniais nei 10 tūkst.

Vadovo pareigos įprastai laikomos natūraliu karjeros laipteliu aukštyn, tačiau šiandien darbo rinkoje požiūris į jas keičiasi. Jauni specialistai vis atsargiau vertina didesnę atsakomybę, o ekspertai atskleidžia, kada darbuotojai dažniausiai ryžtasi vadovauti ir kodėl dalis jų tokio kelio apskritai atsisako? Z karta – tai demografinė žmonių grupė, gimusi maždaug 1997–2012 metais, iškart po tūkstantmečio (Y) kartos.