darbas

Ekspertės teigimu ne visi darbuotojai skiria mobingą nuo elementarių nesutarimų darbovietėje.Skatina mokytis mobingą atpažinti, o atpažinus pirmiausia spręsti organizacijos lygmeniu. Laidoje apie mobingą kalbėjo psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė. Kiek apskritai mobingo tema Lietuvoje šiuo metu paplitusi? K. Levickaite: Man atrodo, kad apie tai yra kalbama.

Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Darbo kodekso pataisas. Jomis siūloma dirbantiems seneliams numatyti vadinamuosius anūkadienius.  Jei parlamentas pritartų, anūkus iki 14 metų arba su negalia iki 18 metų turintiems darbuotojams būtų suteiktos 4 apmokamas šeimos pagalbos dienos per kalendorinius metus trumpalaikei jų priežiūrai.

Ar ilgalaikį nedarbą galima mažinti ne tik padedant žmogui ieškoti darbo, bet ir kuriant naujas darbo vietas pagal vietos poreikius? Prancūzijoje toks modelis išbandomas jau dešimtmetį. Jis suteikė darbą ir žmonėms, kuriems dėl amžiaus ar sunkių gyvenimo aplinkybių įsidarbinti galėjo būti itin sunku. Kaip rašo „Euronews“, 2016 m. Prancūzijoje pradėtas projektas „Teritorijos be ilgalaikio nedarbo“ siekia kurti darbo vietas kaimiškose vietovėse, atsižvelgiant į vietos poreikius.

Užimtumo tarnybos užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas atskleidė – pusė jaunų žmonių nori uždirbti po du tūkstančius eurų per mėnesį. Tačiau kuo šis jaunimo užmojis pagrįstas? Laido įžvalgomis apie tyrimo duomenis dalinosi Užimtumo tarnybos patarėjas Liudas Dapkus, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas, Lietuvos studentų sąjungos socialinių ir akademinių reikalų koordinatorė Gabija Gradeckaitė.

Gimusi ir užaugusi pramogų pasaulio užkulisiuose, Kastyčio Kerbedžio dukra Konstancija Kerbedytė-Sabaliauskienė jau daugiau nei 12 metų pati diktuoja renginių organizavimo madas. Jos profesiniame bagaže – daugiau nei 1000 sėkmingai įgyvendintų projektų, asmeninė agentūra „VIP EVENTS“ bei autorinės edukacinės programos.

Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja didžiausi Darbo kodekso (DK) pakeitimai per pastaruosius metus. Keičiami net 38 DK straipsniai, susiję su bandomuoju laikotarpiu, pažeidimų nagrinėjimu, darbo sutarčių nutraukimu ir atsiskaitymo terminais. Ką svarbu žinoti apie šiuos pokyčius, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Darbo kodekso pakeitimai yra esminiai, visai ne kosmetiniai. Jie keičia darbdavių ir darbuotojų galimybes derėtis bei nustato naujas teisinio saugumo garantijas.

Aiškiau ir teisingiau bus reglamentuojami individualūs darbo santykiai, stiprės kolektyviniai santykiai, bus efektyviau reguliuojami streikai, daugiau garantijų streike dalyvavusiems darbuotojams – nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja tai numatančios Darbo kodekso ir jį lydinčių įstatymų pataisos. „Darbo santykiai turi būti grindžiami aiškiomis taisyklėmis, pagarba darbuotojui ir galimybe susitarti.

Seime svarstant Darbo kodekso pakeitimus dėl skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų teisių, verslo atstovai ragina nekeisti socialinių partnerių pasiekto kompromiso. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinės direktorės pavaduotojo Emilio Ruželės teigimu, dėl siūlomo reguliavimo vyko ilgos diskusijos, o atskirų nuostatų keitimas gali paveikti visą suderintą pakeitimų paketą. „Pasiektas labai trapus kompromisas.

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: už darbą lapkričio 1-ąją ir 2-ąją turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, o šių švenčių išvakarėse darbo diena trumpinama viena valanda. Šiemet svarbi ir naujovė – nuo lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso nuostata, aiškiai įtvirtinanti apmokėjimą už sutrumpintą prieššventinę darbo valandą.

Nuo ko pradėti, jei darbdavys pranešė, kad teks atsisveikinti? Atnaujinti gyvenimo aprašymą, peržiūrėti santaupas ar pirmiausia išsiaiškinti, kokia išeitinė kompensacija priklausys? Išspręsti visko tą pačią dieną nereikia, tačiau keli sprendimai dar iki paskutinės darbo dienos gali padėti ramiau ieškoti naujo darbo. Finansų ir teisės ekspertės pataria, ką verta padaryti pirmiausia. „Gavus įspėjimą apie atleidimą, svarbu suprasti, kaip atrodys artimiausių mėnesių biudžetas.

Darbo rinkoje artėjant 2027 metams gali dar labiau išryškėti darbuotojų trūkumo problema, o kai kurių profesijų atstovams tai gali reikšti ir didesnius atlyginimus. Specialistai išskiria kelias sritis, kuriose darbuotojų poreikis jau dabar auga, tačiau kartu įspėja – sunkiau gali būti ne tik rasti aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir prisivilioti ne biuro darbuotojų. Atlyginimų augimą kitąmet lems ne vien minimalios mėnesinės algos pokyčiai.

„Kaip tik spalis – taip visi sergantys savo bacilų skleisti keliauja į biurą“, – rašė naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Vitalija. Pykit nepykit, bet dabar jau pasisakysiu. Kiekvieną rudenį pradeda siausti ligos – tai peršalimas, tai gripas, tai virusas, tai dar kas, bet tada labai aiškiai gali matyti, kurie žmonės yra sąmoningi, o kuriems visiškai nusispjaut ant savo ir kitų gerovės.

Atlyginimai Lietuvoje vis dar kyla sparčiai. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas abejoja, ar tokį tempą pavyks išlaikyti ir ateityje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas šalies ūkyje be individualiųjų įmonių siekė 2628,2 euro prieš mokesčius ir 1594,9 euro „į rankas“. Per metus šios sumos padidėjo atitinkamai 10,1 ir 9,1 proc.

Paskelbus oro pavojų gyventojams gali kilti klausimų, kaip elgtis, jeigu tuo metu reikia vykti į darbą ar nuvežti vaikus į mokyklą. Ne mažiau nerimo gali kelti ir situacija, kai darbdavys nereaguoja į perspėjimus arba vis tiek reikalauja atvykti į darbo vietą. Socialiniame tinkle „Facebook“ teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė pasidalijo paaiškinimais, ką svarbu žinoti tokiais atvejais.

Dirbtinis intelektas (DI) į Lietuvos įmones veržiasi vis sparčiau. Tačiau darbuotojui bene rūpimiausias klausimas – jeigu su DI per tą patį laiką pavyks padaryti gerokai daugiau, ar nuo to pastorės ir jo piniginė? Na, o pokyčiai gali paliesti ne tik atlyginimus. Lietuvos bankas (LB) naujienų portalui tv3.lt įvardija, kad šiemet DI naudojo jau daugiau nei trečdalis Lietuvos įmonių. O dar prieš trejus metus, 2023-aisiais, tokių buvo vos apie 5 proc.

Valstybės tarnautojas Jungtinėje Karalystėje (JK) dirbo per penkis darbus, skelbia BBC. Skaičiuojama, kad jis uždirbo beveik 350 tūkst. svarų serlingų. Vyras naudojosi nedarbingumo pažymėjimais, dirbo iš namų, o tam, kad apsimestų sergantis, naudojo makiažo priemones. 55-erių Kashimas Chowdhury nuo 2020 m. vasario iki 2023 m. rugsėjo ėjo keletą valstybės tarnybos pareigų JK.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad per pastaruosius penkerius metus skurstančių žmonių Lietuvoje padaugėjo. Pasak jos, išaugo skurdas tų gyventojų, kurie turi darbą. „Per penkerius metus tikrai blogėja situacija, ypač tam tikrų grupių. Tai senjorai, žmonės su negalia, vieniši asmenys, taip pat bedarbiai.

Net ir patinkantis darbas ne visada sulaiko nuo minties išeiti. Vieniems norisi didesnio atlyginimo, kitiems – geresnių darbo sąlygų. Naujas tyrimas atskleidė, kiek žmonės tikisi uždirbti ir kas juos paskatina ieškoti kito darbo. Ketvirtadienį Užimtumo tarnyba pristatė 19–29 metų dirbančio jaunimo darbo keitimo motyvų ir lūkesčių tyrimą. Jį tarnybos užsakymu birželio 15–liepos 7 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1021 respondentą.

Aštuonios Lietuvos profesines sąjungas vienijančios organizacijos ragina politikus atsitraukti nuo Seime svarstomų prezidento Gitano Nausėdos pataisų, siūlančių ekonominiams imigrantams leisti dirbti tik ribotą laiką ir jam pasibaigus – per pusmetį išvykti iš Lietuvos.

Neseniai buvo minima diena už orų darbą. Orumas darbovietėje – visame pasaulyje aktuali problema. Lietuvoje garsiausiai skamba minimalios algos pakankamumo klausimas. Gyventojai skundžiasi, kad nebeįmanoma išgyventi iš minimalios algos, o tai kelia labai daug aršių diskusijų, nes atsirado ir kitaip manančių. Laidoje apie darbuotojų orumą diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys Raimondas Tamošauskas ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo sutarčiai pasibaigus visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos įprastai išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, išskyrus atvejus, kai šalys gali susitarti dėl vėlesnio atsiskaitymo.

Seimui ketinama pristatyti Darbo kodekso pataisas, kurios, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, leis gerinti darbo interneto platformose sąlygas. Per skaitmenines platformas daugiausia dirba pavežėjai, maisto, siuntinių kurjeriai. Pakeitimais siekiama teisingai nustatyti, ar platformoje dirbantys žmonės yra jos darbuotojai, ar dirbantys savarankiškai – pirmiausia būtų vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką sutartyje nurodytų šalys.

Šakių rajone sekmadienį kombainas prispaudė ir sužalojo vyrą, pranešė policija. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 17.36 val. Jokūbonių kaime, Jokūbonių gatvėje, laukuose, kombainas prispaudė vyrą (gim. 1977 m.), kuris dėl patirtų sužalojimų pristatytas į Kauno ligoninę. Aplinkybės nustatinėjamos.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Povandeninė operatorė – reta ir išskirtinė profesija, kurioje filmavimo aikštele tampa vandenynas ar jūros dugnas. Čia neužtenka išmanyti filmavimą – reikia gerai nardyti, dėvėti sudėtingą įrangą ir mokėti dirbti nenuspėjamomis sąlygomis. Vilnietę kino prodiuserę Veroniką Tamulionytę į šią profesiją atvedė ne ilgai planuotas karjeros kelias, o paprastas smalsumas – noras savo akimis pamatyti povandeninį pasaulį.

Rugsėjį apie didelius grupinius atleidimus pranešė dvi informacijos ir ryšių sektoriaus įmonės. Vokietijos bankininkystės debesijos platformos „Mambu“ filialas Lietuvoje planuoja atleisti 35 darbuotojus – 43 proc. visos komandos. Tuo metu Švedijos „Intrum Holding“ valdoma bendrovė „Intrum Global Business Services“ atsisveikins su 76 darbuotojais, arba 57 proc. joje dirbančių žmonių. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad grupinių atleidimų informacijos ir ryšių sektoriuje tik daugėja.

Pasibaigus kadencijai asociacijos „Lyderė“ valdyboje darbą baigė trys valdybos nariai. Tai banko „OP Corporate Bank“ vadovė Lietuvoje Leda Iržikevičienė, „BIOK laboratorijos“ savininkė ir verslo plėtros vadovė Romualda Stragienė bei „TMD partners“ vadovaujantis partneris Deividas Rafanavičius. Asociacijos valdyboje jie dirbo nuo ketverių iki šešerių metų.

Vilniaus oro uosto darbuotojai nusprendė prabilti ir pasisakyti viešai. Jie skundžiasi darbo sąlygomis ir kelia klausimą, ar nuolatinis žmonių trūkumas ir didelis nuovargis nekelia papildomos rizikos aviacijos saugumui. Tuo metu Lietuvos oro uostai (LTOU) darbuotojų išsakytą situaciją vertina kitaip. Organizacija tikina, kad darbo organizavimo principai nesikeitė, grafikai sudaromi pagal skrydžių ir keleivių srautus bei laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Viešojoje diskusijoje apie darbo migraciją pastaruoju metu vis dažniau girdime teiginius, kad iš trečiųjų šalių atvykstantys darbuotojai yra nekvalifikuota darbo jėga, mažina atlyginimus, atima darbo vietas iš Lietuvos gyventojų, o jų įdarbinimas skatina socialinį dempingą. Tokie apibendrinimai formuoja visuomenės nuomonę ir daro įtaką politiniams sprendimams. Tačiau kiek jie pagrįsti faktais? Pažvelkime į oficialius Užimtumo tarnybos duomenis. 2026 m. pradžioje Lietuvoje dirbo 158,1 tūkst.

Daugiau laiko darbe – didesnis atlyginimas? Lietuviai dirba ilgiau nei daugelio kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojai. Tačiau vien darbo valandų skaičius neparodo, kiek žmogus gali uždirbti. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Lietuvos gyventojų vidutinė faktinė darbo savaitė siekė 38,4 valandos, kai ES vidurkis buvo 35,9 valandos.

Visuotinė gynyba ir atsparumas krizėms nėra tik institucijų ar kariuomenės reikalas. Tai bendra visuomenės atsakomybė, kurią nešame kiekvienas iš mūsų.

Darbe neretai galima išgirsti pasiūlymą – padirbėk papildomai, pavaduok kolegą ar pagelbėk kitoje vietoje. Bet kada tokiu atveju priklauso papildomas atlyginimas? Darbdaviai gali suteikti darbuotojams papildomo apmokamo poilsio, tačiau ne visais atvejais papildomai dirbtą laiką galima tiesiog iškeisti į laisvą dieną. Svarbu ir tai, kaip toks laisvadienis įforminamas, kas tuo metu žymima darbo laiko apskaitoje bei ar darbuotojui nepriklauso apmokėjimas už viršvalandžius.

Darbas baigtas, tačiau uždirbtų pinigų vis dar nėra, o būsto nuomą mokėti reikia. Su tokia situacija susidūręs Vilniaus veganiškas bistro „Rosehip“ padavėju dirbęs Klaudijus sako turėjęs skolintis. Apie užsitęsusį atsiskaitymą jis papasakojo socialiniuose tinkluose, o savo istorija sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt. Rugsėjo 23-iąją Klaudijui reikėjo sumokėti būsto nuomą. Darbo santykiai jau buvo pasibaigę, tačiau atlyginimo jis vis dar laukė.

Negebėjimas pasakyti „ne“, praleistos šeimos šventės, emocinis valgymas ir nuolatinis kaltės jausmas net ilsintis – kaina už priklausomybę nuo darbo, o stengiantis pateisinti visų lūkesčius, pavojaus signalus signalus pastebėti galima ne tik kūne, bet ir santykiuose.

Gimus vaikui šeimos biudžetas nebūtinai iš karto smarkiai sumažėja – dalį prarasto atlyginimo pakeičia išmokos. Tačiau tai nereiškia, kad moteris finansiškai nieko nepraranda. Kiek sumažėja jos darbo pajamos ir kodėl tai gali atsiliepti net po kelių dešimtmečių? Diskusiją apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus socialiniame tinkle „Facebook“ pakurstė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Vyrų/moterų algų skirtumus reikia matuoti: a) tame pačiame sektoriuje, b) tose pačiose pareigose.

Europos darbo rinkos situacija rugsėjį išliko stabili, tačiau dėl spaudimo prekybos ir energetikos sektoriuose reikšmingesnio pagerėjimo kol kas nematyti, skelbia Užimtumo tarnyba. Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis darbo rinkos rodiklis – Europos darbo rinkos barometras – rugsėjį nepakito ir siekė 99,9 balo.

Kai kurie žmonės drabužius renkasi vadovaudamiesi ne tuo, kas įprasta, o tuo, su kuo patys jaučiasi geriausiai. Vienas jų – Vokietijoje gyvenantis amerikietis Markas Bryanas, kurio kasdienybėje jau ne vienerius metus dominuoja sijonai ir aukštakulniai. Vedęs trijų vaikų tėvas pasakoja, kad tokį pasirinkimą priėmė sąmoningai ir neketina grįžti prie įprastesnės vyriškos aprangos. Markas savo išvaizda siekia kvestionuoti visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus apie tai, ką turėtų dėvėti vyrai.

Europos Sąjungos (ES) visuomenė sensta, o darbingo amžiaus žmonių dalis mažėja. Tai reiškia ne tik mažesnį darbuotojų skaičių, bet ir galimą spaudimą atlyginimams, ekonomikos augimui bei socialinės apsaugos sistemai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) naujausioje savo ataskaitoje pastebėjo, kad gyventojų senėjimas ateityje sumažins bendrą dirbtų valandų skaičių.

Valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje priklauso kiekvienam dirbančiam ir socialinio draudimo įmokas mokančiam gyventojui. Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį kaupia būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus nuo kurių ir priklauso galutinis pensijos dydis. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė 47-erių vilnietis, kuris pasidalijo, kaip „Sodros“ paskyroje jam netikėtai sumažėjo apskaitos vienetų skaičius.

Grįžus po ligos darbuotojo gali laukti ne tik susikaupę darbai, bet ir darbdavio pareiškimas, kad dėl nedarbingumo susidarė neišdirbtų valandų skola. Kai kuriais atvejais darbuotojams siūloma ją atidirbti papildomomis pamainomis ar net padengti sukauptomis atostogomis.

Netekus darbo ar staiga sumažėjus šeimos pajamoms pinigų gali pradėti trūkti labai greitai. Tačiau dalis žmonių gali nežinoti net nuo ko pradėti ir kokia pagalba jiems apskritai priklauso. SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ įvardija, kur pirmiausia kreiptis patekus į sudėtingą finansinę situaciją.  Naujienų portalas tv3.lt papildomai patikrino, kokios išmokos bei kompensacijos gyventojams priklauso 2026 metais.

Tūkstančiai darbo vietų, bet norinčių jas užimti vos keli šimtai. Sunkvežimių vairuotojams darbdaviai siūlo apie 2–2,5 tūkst. eurų per mėnesį, o tarptautinių reisų vairuotojų pajamos gali siekti ir 3,8 tūkst. eurų į rankas. Tačiau net tokios sumos nepritraukia vietinių darbuotojų. Kas žmones atbaido nuo šio darbo? 2026 m. pirmąjį pusmetį 188 darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams.

Sprendimą keisti darbą gali paskatinti įvairios priežastys – nepalankios darbo sąlygos, per didelis krūvis ar prastas santykis su tiesioginiu vadovu. Vis dėlto tyrimai rodo, jog viena dažniausių priežasčių, dėl kurių darbuotojai nusprendžia išeiti, yra būtent vadovavimas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo kiek daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto daugiau nei vidutiniškai ES (2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2025 metais – šis rodiklis Lietuvoje nepakito, per ketvirtį augo 0,1 punkto.

Nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi komandiruočių dienpinigių mokėjimo tvarka. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių dėmesį, kad iki šios datos verta peržiūrėti komandiruočių tvarką, darbo apmokėjimo sistemą ir kitus susijusius vidaus teisės aktus. Naujosios taisyklės keičia galimybes mažinti dienpinigius, nustato papildomas darbuotojų informavimo garantijas ir naują dienpinigių apskaičiavimo tvarką tam tikrais komandiruočių atvejais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rugsėjis neretai yra vadinamas antrais naujaisiais metais, nes jam prasidėjus nemažai žmonių imasi naujų projektų, mokslų ar net ieško naujo darbo. Darbdaviai taip pat po vasaros ima aktyviau ieškoti naujų darbuotojų. Todėl prasidėjus rugsėjui darbo rinkos specialistai dalijasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį einant į darbo pokalbį. Personalo specialistai jau seniai pabrėžia, kad darbo paieška, tai ne tik gyvenimo aprašymo išsiuntimas.

Darbo ieškančiai moteriai pokalbio metu buvo užduoti klausimai apie tai, ar ji turi vaikų ir ar planuoja šeimą. Specialistai pabrėžia, kad tokie klausimai gali būti diskriminaciniai, o sprendimas priimti žmogų į darbą negali būti grindžiamas jo šeimine padėtimi ar ketinimu turėti vaikų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai neslepia susirūpinimo dėl darbo rinkos Lietuvoje. Anot jų, darbuotojų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių skirtumai Lietuvoje yra vieni didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Paprastai tariant, Lietuvoje yra žmonių, kurie ieško darbo, ir įmonių, kurios ieško darbuotojų, tačiau norintys dirbti neretai neturi konkrečiai darbo vietai reikalingų žinių ar įgūdžių. Dėl to vienose srityse darbuotojų trūksta, o kitose žmonėms rasti darbą tampa sunkiau.

Kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam sumokama išeitinė, o kartais ir ilgalaikio darbo išmoka. Tačiau kartais darbuotojai iš darbo išeiti nusprendžia ir savo noru, pavyzdžiui, sulaukia senatvės pensijos amžiaus bei nori pasidžiaugti užtarnautu poilsiu. Taigi ar tokiais atvejais gyventojui priklauso išmokos? Vilnietė Barbora (tikras vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad jau 9 metus dirba savo mėgstamą darbą, tačiau neseniai sulaukė pensinio amžiaus.

Kasdien tūkstančiai žmonių savo laiką ir energiją skiria kitiems nieko neprašydami atgal. Vis dėlto ribos tarp savanoriškos veiklos ir neapmokamo darbo kartais tampa labai slidžios, o kai kurių organizacijų elgesys kelia pagrįstų klausimų: ar savanoriai dažnai netampa pigia darbo jėga? TV3.lt laidoje „Verta žinoti“ savanorystės platformos „Sava“ vadovė ir bendraįkūrėja Kristina Balčiauskaitė paaiškino, kaip atskirti tikrąją savanorystę nuo neapmokamo darbo ir kokie ženklai išduoda, kad organiza...