darbas

Kai kurie žmonės drabužius renkasi vadovaudamiesi ne tuo, kas įprasta, o tuo, su kuo patys jaučiasi geriausiai. Vienas jų – Vokietijoje gyvenantis amerikietis Markas Bryanas, kurio kasdienybėje jau ne vienerius metus dominuoja sijonai ir aukštakulniai. Vedęs trijų vaikų tėvas pasakoja, kad tokį pasirinkimą priėmė sąmoningai ir neketina grįžti prie įprastesnės vyriškos aprangos. Markas savo išvaizda siekia kvestionuoti visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus apie tai, ką turėtų dėvėti vyrai.

Europos Sąjungos (ES) visuomenė sensta, o darbingo amžiaus žmonių dalis mažėja. Tai reiškia ne tik mažesnį darbuotojų skaičių, bet ir galimą spaudimą atlyginimams, ekonomikos augimui bei socialinės apsaugos sistemai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) naujausioje savo ataskaitoje pastebėjo, kad gyventojų senėjimas ateityje sumažins bendrą dirbtų valandų skaičių.

Valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje priklauso kiekvienam dirbančiam ir socialinio draudimo įmokas mokančiam gyventojui. Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį kaupia būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus nuo kurių ir priklauso galutinis pensijos dydis. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė 47-erių vilnietis, kuris pasidalijo, kaip „Sodros“ paskyroje jam netikėtai sumažėjo apskaitos vienetų skaičius.

Grįžus po ligos darbuotojo gali laukti ne tik susikaupę darbai, bet ir darbdavio pareiškimas, kad dėl nedarbingumo susidarė neišdirbtų valandų skola. Kai kuriais atvejais darbuotojams siūloma ją atidirbti papildomomis pamainomis ar net padengti sukauptomis atostogomis.

Netekus darbo ar staiga sumažėjus šeimos pajamoms pinigų gali pradėti trūkti labai greitai. Tačiau dalis žmonių gali nežinoti net nuo ko pradėti ir kokia pagalba jiems apskritai priklauso. SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ įvardija, kur pirmiausia kreiptis patekus į sudėtingą finansinę situaciją.  Naujienų portalas tv3.lt papildomai patikrino, kokios išmokos bei kompensacijos gyventojams priklauso 2026 metais.

Tūkstančiai darbo vietų, bet norinčių jas užimti vos keli šimtai. Sunkvežimių vairuotojams darbdaviai siūlo apie 2–2,5 tūkst. eurų per mėnesį, o tarptautinių reisų vairuotojų pajamos gali siekti ir 3,8 tūkst. eurų į rankas. Tačiau net tokios sumos nepritraukia vietinių darbuotojų. Kas žmones atbaido nuo šio darbo? 2026 m. pirmąjį pusmetį 188 darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams.

Sprendimą keisti darbą gali paskatinti įvairios priežastys – nepalankios darbo sąlygos, per didelis krūvis ar prastas santykis su tiesioginiu vadovu. Vis dėlto tyrimai rodo, jog viena dažniausių priežasčių, dėl kurių darbuotojai nusprendžia išeiti, yra būtent vadovavimas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo kiek daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto daugiau nei vidutiniškai ES (2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2025 metais – šis rodiklis Lietuvoje nepakito, per ketvirtį augo 0,1 punkto.

Nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi komandiruočių dienpinigių mokėjimo tvarka. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių dėmesį, kad iki šios datos verta peržiūrėti komandiruočių tvarką, darbo apmokėjimo sistemą ir kitus susijusius vidaus teisės aktus. Naujosios taisyklės keičia galimybes mažinti dienpinigius, nustato papildomas darbuotojų informavimo garantijas ir naują dienpinigių apskaičiavimo tvarką tam tikrais komandiruočių atvejais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rugsėjis neretai yra vadinamas antrais naujaisiais metais, nes jam prasidėjus nemažai žmonių imasi naujų projektų, mokslų ar net ieško naujo darbo. Darbdaviai taip pat po vasaros ima aktyviau ieškoti naujų darbuotojų. Todėl prasidėjus rugsėjui darbo rinkos specialistai dalijasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį einant į darbo pokalbį. Personalo specialistai jau seniai pabrėžia, kad darbo paieška, tai ne tik gyvenimo aprašymo išsiuntimas.

Darbo ieškančiai moteriai pokalbio metu buvo užduoti klausimai apie tai, ar ji turi vaikų ir ar planuoja šeimą. Specialistai pabrėžia, kad tokie klausimai gali būti diskriminaciniai, o sprendimas priimti žmogų į darbą negali būti grindžiamas jo šeimine padėtimi ar ketinimu turėti vaikų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai neslepia susirūpinimo dėl darbo rinkos Lietuvoje. Anot jų, darbuotojų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių skirtumai Lietuvoje yra vieni didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Paprastai tariant, Lietuvoje yra žmonių, kurie ieško darbo, ir įmonių, kurios ieško darbuotojų, tačiau norintys dirbti neretai neturi konkrečiai darbo vietai reikalingų žinių ar įgūdžių. Dėl to vienose srityse darbuotojų trūksta, o kitose žmonėms rasti darbą tampa sunkiau.

Kai darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam sumokama išeitinė, o kartais ir ilgalaikio darbo išmoka. Tačiau kartais darbuotojai iš darbo išeiti nusprendžia ir savo noru, pavyzdžiui, sulaukia senatvės pensijos amžiaus bei nori pasidžiaugti užtarnautu poilsiu. Taigi ar tokiais atvejais gyventojui priklauso išmokos? Vilnietė Barbora (tikras vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad jau 9 metus dirba savo mėgstamą darbą, tačiau neseniai sulaukė pensinio amžiaus.

Kasdien tūkstančiai žmonių savo laiką ir energiją skiria kitiems nieko neprašydami atgal. Vis dėlto ribos tarp savanoriškos veiklos ir neapmokamo darbo kartais tampa labai slidžios, o kai kurių organizacijų elgesys kelia pagrįstų klausimų: ar savanoriai dažnai netampa pigia darbo jėga? TV3.lt laidoje „Verta žinoti“ savanorystės platformos „Sava“ vadovė ir bendraįkūrėja Kristina Balčiauskaitė paaiškino, kaip atskirti tikrąją savanorystę nuo neapmokamo darbo ir kokie ženklai išduoda, kad organiza...

Vokiečių automobilių gamintojas „Volkswagen“ paskelbė apie planus iki 2030 metų atleisti dar 50 tūkst. darbuotojų. Tai reiškia, kad per ateinančius kelerius metus bendrovė ketina panaikinti iš viso apie 100 tūkst. darbo vietų. Į „Volkswagen“ grupę, be pagrindinio VW prekės ženklo, įeina ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“ bei kiti prekių ženklai. Dar kovą bendrovė paskelbė, kad iki dešimtmečio pabaigos planuoja atsisakyti 50 tūkst. darbo vietų.

Lazerių gamintoja „Litilit“ spalio viduryje planuoja baigti įrengti naują gamyklą Vilniuje, į kurią investuoja apie 6 mln. eurų. Išplėtus gamybos pajėgumus, bendrovėje ilgainiui galėtų dirbti iki 150 darbuotojų, skelbia „Verslo žinios“. „Litilit“ įkūrėjo ir vadovo Nikolajaus Gavrilino teigimu, naujoje gamykloje per kelerius metus gamybos pajėgumai galėtų pasiekti 3 tūkst. femtosekundinių lazerių per metus. „Kai pasieksime tuos 3 tūkst.

Pirmas darbas paaugliui yra puiki galimybė užsidirbti ir įgyti patirties, tačiau ne visiems ši patirtis būna sklandi. Keli Vilniaus restorane dirbę nepilnamečiai, jų atstovo tvirtinimu, liko negavę dalies uždirbto atlyginimo. Tačiau restoranas pateikia kitą situacijos pusę – tikina jau kurį laiką susiduriantis su veiksmais, kuriais esą sąmoningai siekiama pakenkti jo veiklai.

33-ejų marijampolietis Antanas Bendoraitis į Nyderlandus išvyko dirbti per lietuvišką įmonę, tačiau viena darbo diena vos nesibaigė tragedija. Sunkvežimių autoservise vyras atliko jam paskirtus darbus, kai netikėtai buvo prispaustas puspriekabės. Per nelaimingą atsitikimą Antanas patyrė itin sunkius sužalojimus – vyrui buvo sutraiškyta kaukolė, lūžo žandikauliai, skruostikauliai ir nosis. Taip pat buvo pažeistas akies nervas bei sinusas.

Į dirbtinį intelektą (DI) šiuo metu investuojami milžiniški pinigai, tačiau kol kas neaišku, kada ir ar jie atsipirks. Didžiųjų JAV technologijų bendrovių akcijos brangsta greičiau, nei auga jų pajamos. Todėl kyla klausimas – ar rinkoje nesipučia burbulas, kurio sprogimas galėtų sukelti naują finansų krizę? Europa atsidūrė dar sudėtingesnėje padėtyje, ji ne tik gali pajusti galimo akcijų nuosmukio pasekmes, bet ir jau smarkiai atsilieka DI lenktynėse.

Vasarai einant į pabaigą, galima pastebėti, kad Europos šalyse darbuotojų kasmetinių atostogų trukmė gerokai skiriasi. Remiantis skirtingų šalių darbo teisės apžvalgomis, atostogų trukmę gali lemti darbo stažas, profesija, sektorius, kolektyvinės sutartys ar darbuotojo asmeninės aplinkybės.

Dirbtinis intelektas ir automatizacija sparčiai keičia darbo rinką ir kartu kelia klausimus apie darbo našumą. Jei technologijos leidžia tą patį darbą atlikti greičiau, ar turėtume dirbti mažiau? Trumpesnė darbo savaitė dar neseniai atrodė tolima, tačiau ji pamažu tampa realių eksperimentų objektu įvairiose šalyse ir įmonėse. Vis dėlto Lietuvoje apie visuotinį darbo laiko trumpinimą kalbama gerokai atsargiau – ekonomistai perspėja, kad tam dar trūksta produktyvumo ir technologinės pažangos.

Iš vilnietės Julijos Bakkevold ne vienas galėtų pasimokyti drąsos žengiant link savos svajonės ir nesitaikstymo su tuo, kas širdžiai nemiela. Ji sugebėjo atsisakyti sėkmingo verslininkės darbo Lietuvoje ir persikėlusi į Norvegiją realizavo save vaikų darželio virtuvės šefės rolėje. Julija pasidalijo savo istorija ir nurodė, kad svarbiausia gyvenime – ne pinigai, o gera savijauta ir mylintys žmonės aplinkui.

Kaune registruota logistikos ir muitinės tarpininkavimo paslaugų bendrovė Tranzito paslaugų centras atleidžia visus 25 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė atleidimus vykdyti planuoja šių metų rugsėjo 2–4 d. Anot jos, tarp numatomų atleisti darbuotojų vyrauja muitinės tarpininkų profesijų pogrupio darbuotojai. M. Jankauskienės teigimu, darbuotojų atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.

Kauno rajono savivaldybės tarybos narė, Liberalų sąjūdžio Kauno rajono skyriaus pirmininkė Asta Ulinskaitė-Sereikienė teigia, kad ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinės Aistės Sinkevičienės įdarbinimas šioje merijoje ir jai pavaldžioje įstaigoje kelia klausimų dėl skaidrumo. „Iš tikrųjų labai keista, kai darbuotojai nežino apie joje dirbantį žmogų. Dar tuo labiau, kad kontaktai viešai neskelbiami. Tada kyla klausimų, ar tai buvo reali darbo vieta.

Pasirodžius žurnalistiniam tyrimui apie premjero Mindaugo Sinkevičiaus žmonos įdarbinimo aplinkybes Kauno rajono savivaldybėje bei jai pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvaras“, Aistė Sinkevičienė tikina, kad informacija apie jos darbovietes bei užimamas pareigas slepiami nebuvo.  „Informacija apie mano darbus ir pareigas niekada nebuvo paslaptis. Ji yra skelbiama privačių interesų deklaracijoje“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašo A. Sinkevičienė.

Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko priklauso reikalingas finansinės pagalvės dydis ir kokią klaidą žmonės daro bandydami jį apskaičiuoti.

Naujausia analizė apie Europos darbo rinkos padėtį atskleidė, kur kuriamos arba prarandamos darbo vietos, kuriose šalyse yra didžiausias darbuotojų poreikis ir kokios profesijos yra labiausiai paklausios visame žemyne.

Darbo diena baigėsi, kompiuteris išjungtas, tačiau vakare telefone pasirodo vadovo žinutė su darbiniu klausimu. Netrukus ateina dar viena. Šįkart prašoma greitai atsakyti į elektroninį laišką ar atlikti nedidelę užduotį, kuri esą užtruks vos kelias minutes. Tokios situacijos gali kartotis ir savaitgaliais ar net per atostogas, todėl kyla klausimas – ar pasibaigus darbo valandoms darbuotojas iš tiesų privalo būti pasiekiamas? Su tokiomis situacijomis susiduria nemaža dalis europiečių.

Nors sulaukęs 71-erių ne vienas jau mėgaujasi užtarnautu poilsiu, vis tik ukmergiškė Angelė Andrikonienė nė neketina sumažinti savo tempo. Šiuo metu ji vadovauja 34 parduotuvėms, restoranui ir UAB „Ukmergės duonai“, kurioje kooperatyvas yra akcijų savininkas, o savo darbo dienos neįsivaizduoja be aukštakulnių. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Angele, ji pasidalijo, kad tikroji jos gimtinė yra Kaišiadorių rajonas, tačiau nuo 1975 metų ji gyvena Ukmergėje.

Šiemet Žolinė išpuola šeštadienį, todėl įprastai pirmadieniais–penktadieniais dirbantys gyventojai papildomu laisvadieniu nepasidžiaugs. Tačiau šventės išvakarėse daugeliui priklausys viena valanda trumpesnė darbo diena. O tiems, kuriems teks dirbti per pačią Žolinę, turės būti mokama mažiausiai dvigubai, kai kuriais atvejais – ir 2,5 karto daugiau. Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje yra šventinė diena, tačiau šiemet ji sutampa su šeštadieniu.

 Bankrutuojanti Širvintų rajono Juodelių akmens apdirbimo įmonė, užsiėmusi akmens pjaustymu, tašymu ir apdaila, atleidžia visus darbuotojus – 21 žmogų. Apie tai jos nemokumo administratorius pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, darbuotojai bus atleidžiami dėl įmonės bankroto. Nuo rugpjūčio 18 dienos darbo neteks vairuotojai ir darbininkai, administracijos darbuotojai, pranešė tarnyba.

Viena Lietuvos įmonė ruošiasi atleisti visus savo darbuotojus. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūtį darbo turėtų netekti 21 žmogus. Apie grupės darbuotojų atleidimą pranešė UAB Juodelių akmens apdirbimo įmonė. Numatoma atleidimo data – rugpjūčio 18-oji, o didžiausią atleidžiamųjų dalį sudaro vairuotojai ir darbininkai. Registrų centro duomenimis, Širvintų rajone, Juodelių kaime, registruota bendrovė veikia jau 29 metus.

Šiemet Žolinė, minima rugpjūčio 15-ąją, – šeštadienį. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad švenčių dienomis paprastai nedirbama, tačiau šventei sutapus su savaitgaliu (kai tai yra poilsio diena) papildomas laisvadienis darbuotojams nesuteikiamas. Prieššventinę dieną daugumos darbuotojų darbo laikas turi būti sutrumpintas viena valanda.

Lietuvoje netrūksta darbo pasiūlymų, tačiau atlyginimų skirtumai tarp profesijų išlieka milžiniški. Vienuose darbo skelbimuose darbdaviai siūlo vos 900 eurų į rankas, o kituose – daugiau nei 11 tūkst. eurų prieš mokesčius. Tuo metu „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokių profesijų atstovai šiuo metu uždirba daugiausia. Taigi, kokie darbai Lietuvoje apmokami geriausiai? Siūlo ir 11,5 tūkst. eurų atlygį Kai kurie darbdaviai yra pateikę darbo skelbimų ir su didesniais nei 10 tūkst.

Vadovo pareigos įprastai laikomos natūraliu karjeros laipteliu aukštyn, tačiau šiandien darbo rinkoje požiūris į jas keičiasi. Jauni specialistai vis atsargiau vertina didesnę atsakomybę, o ekspertai atskleidžia, kada darbuotojai dažniausiai ryžtasi vadovauti ir kodėl dalis jų tokio kelio apskritai atsisako? Z karta – tai demografinė žmonių grupė, gimusi maždaug 1997–2012 metais, iškart po tūkstantmečio (Y) kartos.

Laidoje „Pokalbiai apie pinigus“ žinomą renginių prodiuserį, turinio kūrėją ir keliautoją Mantą Bertulį kalbino bendrovės „Profitus“ rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė. Pokalbio metu pašnekovas atvirai dalijosi savo požiūriu į finansus, prisiminė projekto „Kitokie pasikalbėjimai“ pradžią, atskleidė užkulisius, kaip iš tikrųjų veikia gyvų renginių verslo modelis, ir papasakojo apie savo aistrą kelionėms.

Vasarą įkaitusios darbo patalpos gali tapti ne tik diskomforto, bet ir rimto pavojaus darbuotojų sveikatai priežastimi. Ką daryti, jeigu gamybos ceche temperatūra siekia 32–33 laipsnius, tenka dirbti fiziškai, dėvėti kaukę bei ilgus drabužius, o galimybės atsivėsinti ar atsigerti nėra? Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kokias pareigas tokiomis sąlygomis turi darbdavys. Savo įrašu ji sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6,1 proc. – 1,3 proc. punkto mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu – 1,1 punkto mažiau. Vyrų nedarbo lygis buvo 6,4 proc., moterų – 5,8 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis antrąjį ketvirtį siekė 12,6 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 5,3 punkto, per metus – 5,5 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Oficiali statistika rodo tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau paprastiems ieškotojams durys atsidaro toli gražu ne taip lengvai, kaip anksčiau. Darbdaviai tyliai kelia kartelę, o reikalavimų sąrašuose šalia profesinio diplomo vis dažniau atsiranda universalūs įgūdžiai bei gebėjimas valdyti dirbtinį intelektą. Tuo metu darbo rinkoje ryškėja ir kita tendencija – vienų specialistų darbdaviai ieško itin aktyviai, o už rečiausias kompetencijas yra pasirengę mokėti ir 6–7 tūkst.

Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje įvyko renginių ciklo „Žmonės – Klaipėdos švyturiai“ susitikimas, kuriame apsilankė žinoma žurnalistė, televizijos laidų bei renginių vedėja, komunikacijos specialistė Asta Stašaitytė (55 m.). Jaukioje aplinkoje, esančioje visai šalia jūros, susirinkę klaipėdiečiai klausėsi atviro pokalbio apie skaudų gyvenimo etapą, pašaukimą, tikėjimo paieškas bei kūrybinį kelią.

Daugiau nei du dešimtmečius Šiauliuose veikianti Švedijos kapitalo putoplasto medžiagų ruošinių gamintoja „Diab“ planuoja nutraukti veiklą ir atleisti 75 iš 76 darbuotojų. Apie grupės darbuotojų atleidimą ji pranešė Užimtumo tarnybai. Su įmonės atstovais BNS susisiekti nepavyko, tačiau įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai gruodį buvo nuspręsta nutraukti įmonės veiklą, o paskutinė gamyklos veiklos diena – 2026-ųjų gruodžio 31-oji.

Spiritinių alkoholinių gėrimų didmenine ir mažmenine prekyba užsiimanti „Amber distribution Lithuania“ atleidžia 37, arba 17,1 proc. visų darbuotojų, BNS informavo Užimtumo tarnyba. Darbuotojai atleidžiami, jų funkcijoms tapus perteklinėmis dėl darbo organizavimo pakeitimų. Jie bus atleisti spalio mėnesį. Daugiausiai darbo neteks vairuotojai-ekspeditoriai (15), sandėlio darbininkai (9). Šiuo metu įmonėje dirba 216 darbuotojų, rodo „Sodros“ duomenys.

Lietuvos darbo rinkos barometras liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,1 balo ir siekė 100,8 balo, skelbia Užimtumo tarnyba. Nedarbą numatantis komponentas liko nepakitęs – 100,5, o užimtumą – sumažėjo 0,2 balo iki 101,1 balo. Anot tarnybos, tikėtina, kad artėjant rudeniui darbuotojų poreikio augimas turėtų būti nuosaikesnis nei šiltuoju metų laikotarpiu. Rinkos barometras išliko nepakitęs Europos darbo rinkos barometras išliko nepakitęs ir siekė 100,1 balo.

Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų poreikis išlieka didelis – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Kai kuriose srityse darbuotojų trūkumas ypač ryškus – pavyzdžiui, pavasarį gamybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius du mėnesius iš eilės viršijo 3 tūkst. Vis dėlto didelė darbo pasiūla nereiškia, kad kiekvieną patraukliai atrodantį skelbimą verta vertinti vienodai.

Vertindama jaunimo neskubėjimą įsidarbinti, Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad situacija nėra gera, jeigu 15 tūkst. jaunų žmonių neskuba įsidarbinti ar įgyti išsilavinimą. Ingos Balnanosienės teigimu, jaunuoliai nebenori dirbti sunkaus fizinio darbo, o darbo ieško paslaugų srityje. „Jeigu kalbame apie jaunus žmones, tai, iš tiesų, turiu pastebėti, kad situacija nėra gera arba kitaip pasakius, gyvename naujoje realybėje“, – trečiadienį LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Lietuvos darbo rinkoje jaunų žmonių poreikis tik auga – šiuo metu kas trečias dirbantis žmogus šalyje yra 50–64 metų amžiaus. Prognozuojama, kad ateityje vyresnių darbuotojų dalis dar didės, todėl, specialistų teigimu, jaunimo atėjimas į darbo rinką tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Darbo pasiūlymų jau dabar netrūksta – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako rezervuotai vertinantis anksčiau pradėtą ministerijų miestelio projektą ir teigia, kad šis klausimas dabartiniam ministrų kabinetui nėra prioritetinis. Anot jo, pirmiausia reikia įvertinti, kokios būklės šis projektas buvo perduotas naujajai Vyriausybei, ir tik tuomet spręsti, ar jo įgyvendinimas yra racionalus. „Aš kol kas gan rezervuotai žiūriu į ministerijų miestelį.

Lietuvos darbo rinkoje išliekant aukštam darbuotojų poreikiui, didžiausias laisvų darbo vietų skaičius ir toliau fiksuojamas gamybos sektoriuje. Užimtumo tarnybos duomenimis, šioje srityje laisvų darbo vietų skaičius jau ne vieną mėnesį viršija 3 tūkst., o aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis per metus padidėjo beveik penktadaliu. Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė teigia, kad darbdaviams sudėtingiausia rasti statybos, elektros ir mechanikos inžinerijos technikų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) siekia individualiai dirbančius gyventojus naudotis kasos aparatu. Paprastai tariant, grožio paslaugų teikėjai, statybininkai, automobilių meistrai ir kiti paslaugas patalpose ar kitose stacionariose vietose teikiantys gyventojai turėtų naudoti kasos aparatus. Šiuo metu galioja išimtys, leidžiančios kai kuriems individualią veiklą vykdantiems asmenims dirbti be kasos aparatų.