darbas

Vasarą įkaitusios darbo patalpos gali tapti ne tik diskomforto, bet ir rimto pavojaus darbuotojų sveikatai priežastimi. Ką daryti, jeigu gamybos ceche temperatūra siekia 32–33 laipsnius, tenka dirbti fiziškai, dėvėti kaukę bei ilgus drabužius, o galimybės atsivėsinti ar atsigerti nėra? Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kokias pareigas tokiomis sąlygomis turi darbdavys. Savo įrašu ji sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6,1 proc. – 1,3 proc. punkto mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu – 1,1 punkto mažiau. Vyrų nedarbo lygis buvo 6,4 proc., moterų – 5,8 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis antrąjį ketvirtį siekė 12,6 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 5,3 punkto, per metus – 5,5 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Oficiali statistika rodo tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau paprastiems ieškotojams durys atsidaro toli gražu ne taip lengvai, kaip anksčiau. Darbdaviai tyliai kelia kartelę, o reikalavimų sąrašuose šalia profesinio diplomo vis dažniau atsiranda universalūs įgūdžiai bei gebėjimas valdyti dirbtinį intelektą. Tuo metu darbo rinkoje ryškėja ir kita tendencija – vienų specialistų darbdaviai ieško itin aktyviai, o už rečiausias kompetencijas yra pasirengę mokėti ir 6–7 tūkst.

Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje įvyko renginių ciklo „Žmonės – Klaipėdos švyturiai“ susitikimas, kuriame apsilankė žinoma žurnalistė, televizijos laidų bei renginių vedėja, komunikacijos specialistė Asta Stašaitytė (55 m.). Jaukioje aplinkoje, esančioje visai šalia jūros, susirinkę klaipėdiečiai klausėsi atviro pokalbio apie skaudų gyvenimo etapą, pašaukimą, tikėjimo paieškas bei kūrybinį kelią.

Daugiau nei du dešimtmečius Šiauliuose veikianti Švedijos kapitalo putoplasto medžiagų ruošinių gamintoja „Diab“ planuoja nutraukti veiklą ir atleisti 75 iš 76 darbuotojų. Apie grupės darbuotojų atleidimą ji pranešė Užimtumo tarnybai. Su įmonės atstovais BNS susisiekti nepavyko, tačiau įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai gruodį buvo nuspręsta nutraukti įmonės veiklą, o paskutinė gamyklos veiklos diena – 2026-ųjų gruodžio 31-oji.

Spiritinių alkoholinių gėrimų didmenine ir mažmenine prekyba užsiimanti „Amber distribution Lithuania“ atleidžia 37, arba 17,1 proc. visų darbuotojų, BNS informavo Užimtumo tarnyba. Darbuotojai atleidžiami, jų funkcijoms tapus perteklinėmis dėl darbo organizavimo pakeitimų. Jie bus atleisti spalio mėnesį. Daugiausiai darbo neteks vairuotojai-ekspeditoriai (15), sandėlio darbininkai (9). Šiuo metu įmonėje dirba 216 darbuotojų, rodo „Sodros“ duomenys.

Lietuvos darbo rinkos barometras liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,1 balo ir siekė 100,8 balo, skelbia Užimtumo tarnyba. Nedarbą numatantis komponentas liko nepakitęs – 100,5, o užimtumą – sumažėjo 0,2 balo iki 101,1 balo. Anot tarnybos, tikėtina, kad artėjant rudeniui darbuotojų poreikio augimas turėtų būti nuosaikesnis nei šiltuoju metų laikotarpiu. Rinkos barometras išliko nepakitęs Europos darbo rinkos barometras išliko nepakitęs ir siekė 100,1 balo.

Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų poreikis išlieka didelis – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Kai kuriose srityse darbuotojų trūkumas ypač ryškus – pavyzdžiui, pavasarį gamybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius du mėnesius iš eilės viršijo 3 tūkst. Vis dėlto didelė darbo pasiūla nereiškia, kad kiekvieną patraukliai atrodantį skelbimą verta vertinti vienodai.

Vertindama jaunimo neskubėjimą įsidarbinti, Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad situacija nėra gera, jeigu 15 tūkst. jaunų žmonių neskuba įsidarbinti ar įgyti išsilavinimą. Ingos Balnanosienės teigimu, jaunuoliai nebenori dirbti sunkaus fizinio darbo, o darbo ieško paslaugų srityje. „Jeigu kalbame apie jaunus žmones, tai, iš tiesų, turiu pastebėti, kad situacija nėra gera arba kitaip pasakius, gyvename naujoje realybėje“, – trečiadienį LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Lietuvos darbo rinkoje jaunų žmonių poreikis tik auga – šiuo metu kas trečias dirbantis žmogus šalyje yra 50–64 metų amžiaus. Prognozuojama, kad ateityje vyresnių darbuotojų dalis dar didės, todėl, specialistų teigimu, jaunimo atėjimas į darbo rinką tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Darbo pasiūlymų jau dabar netrūksta – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako rezervuotai vertinantis anksčiau pradėtą ministerijų miestelio projektą ir teigia, kad šis klausimas dabartiniam ministrų kabinetui nėra prioritetinis. Anot jo, pirmiausia reikia įvertinti, kokios būklės šis projektas buvo perduotas naujajai Vyriausybei, ir tik tuomet spręsti, ar jo įgyvendinimas yra racionalus. „Aš kol kas gan rezervuotai žiūriu į ministerijų miestelį.

Lietuvos darbo rinkoje išliekant aukštam darbuotojų poreikiui, didžiausias laisvų darbo vietų skaičius ir toliau fiksuojamas gamybos sektoriuje. Užimtumo tarnybos duomenimis, šioje srityje laisvų darbo vietų skaičius jau ne vieną mėnesį viršija 3 tūkst., o aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis per metus padidėjo beveik penktadaliu. Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė teigia, kad darbdaviams sudėtingiausia rasti statybos, elektros ir mechanikos inžinerijos technikų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) siekia individualiai dirbančius gyventojus naudotis kasos aparatu. Paprastai tariant, grožio paslaugų teikėjai, statybininkai, automobilių meistrai ir kiti paslaugas patalpose ar kitose stacionariose vietose teikiantys gyventojai turėtų naudoti kasos aparatus. Šiuo metu galioja išimtys, leidžiančios kai kuriems individualią veiklą vykdantiems asmenims dirbti be kasos aparatų.

Rūkymo pertraukos darbovietėse neretai kelia ginčų – vieni darbuotojai jas laiko įprasta galimybe pailsėti nuo darbo, o kiti piktinasi, kad tuo metu jiems tenka didesnis krūvis. Teisininkė atsakė, ar darbuotojas turi teisę į rūkymo pertrauką, kada darbdavys gali tai uždrausti ir dėl taisyklių nepaisymo atleisti iš darbo.

Gyventojams neretai primenama, kad nedarbingumo metu negalima pramogauti, keliauti ar kitaip pažeisti taisykles. Taip yra todėl, kad nedarbingumas skirtas nustatytos ligos gydymui. Visgi nedarbingumas dar nereiškia, kad žmogus privalo visą laiką gulėti namuose. Kai kuriose šalyse darbovietės samdo privačius detektyvus, kurie stebi, ką darbuotojai veikia nedarbingumo metu.

Sirenos, skubėjimas ir kova dėl gyvybės – būtent taip daugelis įsivaizduoja greitosios medicinos pagalbos darbą. Tačiau už kiekvieno iškvietimo slypi kur kas daugiau: sudėtingi sprendimai, emocinė įtampa ir situacijos, kurių neįmanoma pamiršti. 34-erių druskininkietis Aivaras Janušauskas paramediku tapo visai netikėtai – iš pradžių jis tiesiog norėjo išmokti suteikti pirmąją pagalbą. Vis dėlto spontaniškas sprendimas netrukus virto profesija, kurioje jis dirba jau ketverius metus.

Ar sutiktumėte kiekvieną darbo dieną du kartus pūsti į alkotesterį? Pasirodo, kai kurie darbuotojai Lietuvoje su tokiais patikrinimai susiduria kasdien. Visgi teisininkė pažymi, kad darbdavys turi teisę imtis tokių veiksmų. Visgi, itin svarbu kaip patikrinimas yra atliekamas.  Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė dalijasi, kad su ja susisiekė gyventojas, kuris teiravosi, ar darbdavys gali kiekvieną dieną tikrinti savo darbuotojų blaivumą.

Prasidėjus vasaros atostogoms, daugelis tėvų susiduria su iššūkiu, kaip suderinti darbinius įsipareigojimus ir vaikų priežiūrą. Nors vaikų atostogos trunka gerokai ilgiau nei darbuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos, Darbo kodeksas numato ne vieną galimybę, padedančią šeimoms lanksčiau organizuoti savo laiką.

Bankrutuojanti siuvimo bendrovė „Nevėžis“ atleis visus 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot tarnybos, apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą informavo Panevėžyje įsikūrusios įmonės nemokumo administratorė.

Birželio mėnesį Lietuvoje bendras dirbančių asmenų skaičius išaugo iki 1,47 mln. gyventojų, o registruotas nedarbas sumažėjo iki 7,7 proc., ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, labiausiai dirbančiųjų birželį daugėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo sektoriuose.

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai ES šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje nepakito, per mėnesį – sumenko 0,1 punkto ir gegužę siekė 7 proc. Darbo neturėjo 113 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbo lygis per metus sumenko 0,8 punkto iki 13,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, Estijoje – 6,4 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui patikslinti dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarką.  Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas numato, kad kolektyvinėje sutartyje nustatyti dienpinigiai negalėtų būti mažesni nei 50 proc. maksimalių jų  dydžių. Tuo metu darbdavio vienašališkai nustatyti dienpinigiai negalėtų būti mažesni nei 65 proc.

Vis daugiau darbuotojų Lietuvoje bent kartą per metus išeina iš darbo, gauna nedarbo išmoką ir netrukus vėl grįžta pas tą patį darbdavį. Tokia tendencija kelia klausimų institucijoms: ar tai natūrali darbo rinkos dinamika, ar vis dar pasitaikantis piktnaudžiavimo socialine sistema atvejis?  Užimtumo tarnybos (UŽT) direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė nurodė, kad pernai 90 proc.

Socialiniame tinkle „Facebook“ teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė pasidalijo itin aktualiu įrašu apie darbą esant karščiams. Ji išsamiai paaiškina, kada karštis darbo vietoje tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu darbuotojų saugos bei sveikatos klausimu. Ji primena, kad darbdaviai turi pareigą ne ignoruoti situaciją, o aktyviai vertinti rizikas ir organizuoti darbą taip, kad darbuotojai nebūtų veikiami pavojingų sąlygų.

Paaiškėjo 100 geriausių Lietuvos darbdavių. Tokį Lietuvos įmonių reitingą, sudarytą iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Registrų centro (RC) duomenų, paskelbė verslo duomenų platforma „Scoris“. Paprastai geriausi darbdaviai renkami balsavimo metu, kai savo nuomonę išsako įmonių darbuotojai ir pan.

Atšilus orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat reikia atidžiau rūpintis savo sveikata. Todėl šylant orams Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. „Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, – sako VDI vyriausioji darbo inspektorė R. Zubkevičiūtė.

Užimtumo tarnybai siūlant svarstyti galimybę ateityje savo noru darbą palikusiems darbuotojams nebemokėti nedarbo išmokų ir taip užkirsti kelią jomis piktnaudžiauti, parlamentarai sako iš esmės tam pritariantys, bet su sąlyga, kad bus numatyti ir saugikliai bei išimtys. Politikai mano, kad nedarbo išmokos neturi virsti paskata nedirbti, o jų ribojimas fragmentiškai įsidarbinantiems būtų naudingas.

Lietuvoje artimiausiomis paromis laikantis kaitrai Valstybės darbo inspekcijos atstovas sako, kad esant aukštai oro temperatūrai auga nelaimingų atsitikimų darbe rizika, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu darbo sąlygos dėl karščio kelia pavojų jų sveikatai.

Video kūrėjas Paulius Samoška „Žinių radijo“ laidoje „Darbo skonis“ pasidalijo prisiminimais apie savo profesinį gyvenimą iki populiarumo „YouTube“ platformoje. Nors dabar jis geriausiai žinomas dėl kūrybinės veiklos, jo praeityje būta darbų, reikalavusių itin griežtos disciplinos. Patirtis, išmokiusi struktūros P. Samoška pasakojo, kad ankstesnė jo darbinė patirtis gamyklose ir statybose buvo susijusi su griežtu taisyklių laikymusi bei reikalavimu elgtis santūriai.

Atėjus vasarai, darbdaviai vis intensyviau ieško sezoninių darbuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, vien gegužę paskelbta daugiau kaip 15 tūkst. laisvų darbo vietų, o labiausiai pastiprinimo dairosi įvairios maitinimo įstaigos. Pasak restoranų atstovų, daugiausia dirbti sezono metu ateina studentai ir moksleiviai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasirodo, jaunimas nori mažai dirbti, bet daug užsidirbti – kai kurie svajoja net ir neturėdami jokios patirties į rankas gauti 1200 eurų.

Seimas balsuos dėl naujos, liberalesnės išmokų atleidžiamiems darbuotojams tvarkos.  Pagal ją būtų leidžiama dėl išmokų darbdaviui ir darbuotojui susitarti kitaip nei numato Darbo kodeksas, tačiau ir šiems susitarimams numatomi apribojimai.

Seimas balsuos dėl siūlymo didinti vaikų amžiaus ribą nuo 12 iki 14 metų, tėvams suteikiant darbdavių apmokamus vadinamus mamadienius ir tėvadienius.  Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl tokių Darbo kodekso pataisų. Kai kurie politikai ir verslo atstovai sako, kad tai būtų papildoma finansinė našta tiek verslui, tiek valstybei.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimams, kuriais planuojama nustatyti atsakomybę fiziniams asmenims už neteisėtą socialinės globos, priežiūros bei laikino atokvėpio paslaugų teikimą. Penktadienį šią Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Linos Šukytės-Korsakės iniciatyvą SRDK nariai palaikė bendru sutarimu.

Verslas teigiamai vertina ketvirtadienį planuojamą pasirašyti naujos koalicijos sutartį dėl joje numatytų paskatų įmonėms reinvestuoti į atsinaujinimą ir darbo našumo didinimą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Mums labai svarbūs pokyčiai, kurie įtraukti į koalicijos sutartį – reinvestavimo galimybės, kad kuo daugiau vietinis verslas investuotų į naujus našius įrengimus ir keltų našumą“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė V. Janulevičius.

Siekiant sudaryti daugiau galimybių nepilnamečiams dirbti mokinių atostogų metu, siūloma atsisakyti reikalavimo, kad viena iš jų savaitės poilsio dienų būtinai būtų sekmadienis. Tai numatančius Darbo kodekso ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimus įregistravo Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas.

Dalis darbuotojų tik keisdami darbą atidžiau peržiūri kadaise pasirašytas sutartis ir pastebi sąlygas, kurios gali turėti įtakos tolesnei jų karjerai ir piniginei. Sena darbovietė gali riboti, kada ir kur iš jos išeinantis specialistas gali įsidarbinti. Pažeidus tokius reikalavimus gresia rimti nemalonumai.

Grupė Seimo narių siūlo ilginti per atostogas dirbančių vaikų darbo laiką bei nuo dviejų iki vienos dienos per savaitę trumpinti vyresnių – nepilnamečių poilsio laiką. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas savo parašais parėmė grupė „Nemuno aušros“ atstovų, „valstiečių“ frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius, socialdemokratė Vilija Targamadzė bei konservatorius Valdas Rakutis.

Šiemet sausį–gegužę 46 darbdaviai informavo apie 1,9 tūkst. grupės darbuotojų atleidimus.  Tokių atleidimų šiemet 1,8 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, kai buvo pranešta apie 25 atleidimus dėl ketinimų atleisti 0,9 tūkst. darbuotojų, skelbiama Užimtumo tarnybos darbo rinkos apžvalgoje. Tuo metu 2024-ųjų sausį–gegužę buvo pranešta apie 31 grupinį atleidimą (1,3 tūkst. darbuotojų), 2023 metais – 30 (1,3 tūkst.

Jau kitais metais Radviliškio rajone, Baisogaloje, pradės veikti vokiečių gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla. Dėl to jai jau dabar ieškoma darbuotojų įvairioms pozicijoms. Vokiečių karinės pramonės gamintoja „Rheinmetall“ ruošiasi atidaryti naujos, kelių šimtų milijonų eurų vertės artilerijos šaudmenų gamyklos duris.

Nuo liepos mėnesio keisis nedarbo išmokų tvarka. Jos labiau priklausys nuo anksčiau gauto atlyginimo. Mažiausios išmokos padidės daugiau nei šimtu eurų, o didžiausios – apie 160 eurų. Vis dėlto dėl Seimo nustatytų lubų didžiausia išmoka negalės viršyti 1620 eurų, nesvarbu, kokio dydžio atlyginimą darbuotojas gaudavo anksčiau. „Sodra“ viliasi, kad naujoji tvarka skatins bedarbius aktyviau ieškoti darbo, tačiau darbdaviai pokyčius vadina kosmetiniais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tėvo dienos proga žinomas žurnalistas, visuomenininkas ir vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas laidoje „Pasikalbėkim“ pasidalijo itin asmeniškais išgyvenimais. Nors vyras garsėja bekompromise kova už tiesą ir skandalingų istorijų viešinimu, šįkart jis atvėrė duris į savo asmeninį pasaulį. Pokalbyje jis atvirai prabilo apie ryšį su dukromis Aiste ir Guste, dvidešimt metų trunkančią meilę žmonai Daliai bei kylančius iššūkius pasiekus 45-erių metų slenkstį.

Artėjant šiltajam metų laikui padaugėja sezoninio darbo pasiūlymų – verslai ieško papildomų rankų, o gyventojams tai atveria galimybę papildomai užsidirbti. Šiemet skirtingų pozicijų netrūksta įvairiuose sektoriuose, tačiau atlyginimai čia taip pat skiriasi. Dėl to specialistė atskleidė paklausiausius darbus ir kiek už juos mokama. Gegužės mėnesį Užimtumo tarnyboje (UŽT) buvo paskelbta 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų, o iš jų 1,6 tūkst. – su terminuoto darbo sutartimis.

Lietuvos darbo rinkoje sparčiai augant inžinierių ir technikų paklausa, šalies įmonės susiduria su šių profesijų specialistų trūkumu. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pavasarį gamybos sektoriuje buvo per 3 tūkst. laisvų darbo vietų. Aktyviausiai darbuotojų ieškojo maisto, baldų, medienos, metalo, popieriaus, gumos ir plastiko gaminių įmonės. Užimtumo tarnyba: inžinierių paklausa Lietuvoje viršija pasiūlą Apie 80 proc.

Geriau bus užtikrintos dirbančiųjų per skaitmenines darbo platformas teisės, kai naudojamas algoritminis valdymas darbe,  bus daugiau skaidrumo, kontrolės ir apsaugos nuo automatinių (algoritminių) sprendimų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia suinteresuotoms institucijoms tai numatančias Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisas. Jomis į Lietuvos teisę bus perkeltos ES Platformų direktyvos nuostatos.

Seimas antradienį sugriežtino reikalavimus darbdaviams, samdantiems žmones darbui, susijusiam su asbestu. Seimas priėmė Darbuotojų saugos ir sveikatos bei Statybos įstatymų pataisas, kuriomis įpareigojo darbdavius nuo šių metų spalio labiau apsaugoti darbuotojus nuo asbesto keliamos rizikos sveikatai.

Šių metų balandį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 7,1 proc. – per mėnesį paaugo 0,1 proc. punkto, per metus – 0,2 proc. punkto, pagal sezoną pakoreguotus rezultatus skelbia Eurostatas. Tuo metu nedarbo lygis euro zonoje balandį siekė 6,3 proc., Europos Sąjungoje (ES) – 6,0 proc. Skelbiama, kad tiek euro zonoje, tiek ES nedarbo lygis, palyginti su kovu bei su praėjusių metų balandžiu, išliko stabilus.   Šių metų balandį ES darbo neturėjo 13,24 mln. žmonių, iš kurių 11,08 mln. – euro zonoje.

Vasarą prasidėjus atostogų sezonui, daliai darbuotojų reikia perimti išvykusių kolegų darbus. Tačiau ne visi žino, kad už padidėjusį darbo krūvį darbdavys kai kuriais atvejais privalo mokėti papildomai. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokas teises turi kolegas pavaduojantys darbuotojai ir ką svarbu žinoti planuojant vasaros atostogas. Darbdavys nemoka už kolegos pavadavimą Vienas vyriškis socialiniuose tinkluose teiravosi, kaip darbdavys jam turėtų atlyginti kolegos pavadavimą.

Interneto svetainių kūrimo bendrovės „Wix“ generalinis direktorius Avishai Abrahami praneša, kad bendrovė atleidžia 20 proc. savo darbuotojų. Šie pokyčiai palies ir Lietuvoje esančio „Wix“ padalinio darbuotojus. Cnbc.com skelbia, kad atleidimų įmonė imasi dėl per spartaus dirbtinio intelekto galimybių vystymosi ir sunkumų, susijusių su valiutų kursų pokyčiais.