Tuo metu darbo rinkoje ryškėja ir kita tendencija – vienų specialistų darbdaviai ieško itin aktyviai, o už rečiausias kompetencijas yra pasirengę mokėti ir 6–7 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ pasakojo Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento direktorė Brigita Blavaščiūnienė.
Darbo vietų netrūksta, tačiau reikalavimai darbuotojams auga
Darbo rinka Lietuvoje išlieka pakankamai stabili, o darbo pasiūlymų šiuo metu netrūksta. Užimtumo tarnybos duomenimis, vien 2026 m. birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų.
Vis dėlto situacija darbo rinkoje keičiasi – geopolitinės ir konkurencinės rizikos bei kiti iššūkiai lemia, kad darbdaviai darbuotojus atsirenka atidžiau. B. Blavaščiūnienės teigimu, šiandien nebepakanka būti tik profesiniu požiūriu tinkamu kandidatu.
„Tai pasireiškia būtent tuo, kad darbdaviai iš tiesų kelia šiek tiek didesnius reikalavimus darbuotojams juos atsirenkant, kadangi kiekvieno vos tinkamo darbuotojo priimti jie nebegali, nes keliami reikalavimai yra didesni.
Kuria prasme jie yra didesni? Tai yra susiję ne tik su profesinės kvalifikacijos žiniomis, bet ir su profesinėmis žiniomis. Taip pat įsitraukia tokie elementai kaip kompetencijos, universalūs įgūdžiai ir tam tikros darbuotojo asmeninės savybės“, – kalbėjo ji.
Kita vertus, jaunų darbuotojų poreikis išlieka didelis ir ateityje turėtų tik augti. Tam įtakos turi senstanti visuomenė ir kartu didėjantis vidutinis darbingo amžiaus žmonių amžius.
„Kas trečias šiuo metu dirbantis žmogus yra 50–64 metų amžiaus. Tuo tarpu statistikos specialistai sako, kad dar po 50 metų mes turėsime net 40% ir daugiau darbingo amžiaus žmonių, kurie jau yra virš 50 metų. Tai reiškia, kad jaunų žmonių atėjimas į darbo rinką ne tik pageidautinas, bet yra būtinas“, – teigė B. Blavaščiūnienė.
Pirmąjį darbą dažniausiai randa šiuose sektoriuose
Darbo galimybės priklauso ir nuo to, ar jaunas žmogus jau yra įgijęs profesiją arba baigęs studijas. Dar besimokantiems ir jokios kvalifikacijos neturintiems žmonėms pirmosios darbo galimybės dažniausiai atsiveria sektoriuose, kuriuose nereikalaujama specifinių profesinių žinių.
„Lyderiaujantis sektorius apgyvendinimo ir maitinimo sektorius. Čia mes kalbam apie viešbučius, kavines, kur jauni žmonės daugiausia dirba padavėjais, vyrėjų padėjėjais, kambarinėmis. Taip pat yra ir kita pusė – mažmeninė prekyba. T. y. parduotuvės, konsultantai, padėjėjai prekyboje“, – pasakojo ji.
Dalis jaunų žmonių renkasi ir sezoninius darbus žemės ūkyje – derliaus nuėmimą, rūšiavimą bei įvairius pagalbinius darbus. Galimybių suteikia ir transporto bei logistikos sektorius, kuriame galima įsidarbinti sandėliuose, kurjeriais ar siuntų išvežiotojais.
„Ypatingai pastebima, kad aktyvesnis laikotarpis yra vasara, kada ir jauni žmonės turi laiko ir galimybės išbandyti save darbo rinkoje. Tokiu atveju įvyksta toks geografinis pasiskirstymas, nes kurortai pritraukia daugiausiai jaunų žmonių, o didieji miestai, kaip ir visais metų laikais, taip ir vasarą išlieka irgi patys patraukliausi jauniems žmonėms, kadangi darbo pasiūla juose yra pati didžiausia“, – sakė B. Blavaščiūnienė.
Bendra darbo pasiūla apima gerokai daugiau profesijų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį tarp specialistų ir įstaigų tarnautojų daug darbo vietų buvo siūloma sandėliavimo tarnautojams, individualios priežiūros darbuotojams, mokytojams, administratoriams, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistams, apskaitos ir buhalterijos darbuotojams, slaugos specialistams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams bei socialiniams darbuotojams.
Tarp kvalifikuotų darbininkų, operatorių ir paslaugų darbuotojų daug pasiūlymų buvo pardavėjams, virėjams, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams, statybininkams, apsaugos darbuotojams, mechanikams, krautuvų operatoriams, siuvėjams bei inžinerinių sistemų montuotojams.
Darbo vietų siūlyta ir kvalifikacijos nereikalaujantiems darbuotojams – valytojams, virtuvės pagalbininkams, krovikams, pakuotojams, prekių į lentynas krovėjams, aplinkos tvarkytojams ir įvairiems pagalbiniams darbininkams.
Jaunimas renkasi viena, o darbo rinkai reikia kitų
Nors darbo pasiūlymų netrūksta, viena iš problemų išlieka darbo pasiūlos ir paklausos neatitiktis.
„Jauni žmonės labiausiai renkasi minkštąsias studijas ir minkštuosius mokslus, tokius kaip socialiniai mokslai, vadybos mokslai, rinkodaros mokslai ir panašiai. Tuo metu rinka labiausiai prašo techninių specialistų ir tų žmonių, kurie yra savo amato meistrai“, – nurodė B. Blavaščiūnienė.
Tarp paklausių techninių specialistų pašnekovė išskyrė statybos, kelių, elektronikos ir elektros inžinierius bei kokybės specialistus.
„Nenuranguokime jų. Žmonės turėtų gerai suprasti, kad tai nėra joks neprestižas būti suvirintoju ar mechaniku. Priešingai, šiuo metu jų paklausa auga ir tokia išliks, nes technologijų pasaulis vystosi pakankamai sparčiai. Tiek gamybos, tiek aukštųjų technologijų srityse visos šios profesijos bus iš tikrųjų labai paklausios“, – kalbėjo ji.
Tačiau vien paklausios profesijos įgijimas negarantuoja sėkmės darbo rinkoje. Anot B. Blavaščiūnienės, griežtai apibrėžtos darbo pozicijos pamažu keičiasi, todėl iš darbuotojų tikimasi vis platesnio gebėjimų rinkinio.
Pavyzdžiui, inžinieriui šiandien gali nebeužtekti vien profesinių inžinerijos žinių.
„Jis turi turėti ir vadybos žinių, ir užsienio kalbos žinių, ir tam tikrų gebėjimų, kurie jau praktiškai atkeliauja beveik į kiekvieną darbo vietą. Tai yra gebėjimas mokytis, priimti sprendimus, dirbti komandoje ir naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Aišku, Dabar jau ir dirbtiniu intelektu“, – teigė B. Blavaščiūnienė.
Dar vienas iššūkis kyla dėl jaunų darbuotojų lūkesčių ir to, ką jiems iš tiesų gali pasiūlyti darbdaviai, neatitikties.
„Aš sakyčiau, kad vis dėlto neatitiktis atkeliauja iš žinių apie darbą ir darbo organizavimą trūkumo. Ir šiek tiek tokio perteklinio įsivaizdavimo, kad darbo vieta yra kažkas susiję su mano svajonėmis, su ypatingais pageidavimais, realybė yra kur kas niūresnė ir praktiškesnė“, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės, pirmą kartą į darbo rinką žengiantis žmogus gali tikėtis greito įvertinimo, tačiau realybėje darbuotojo vertę lemia jo atliekamos funkcijos, prisiimama atsakomybė ir pasiekiami rezultatai.
„Jauni žmonės tikisi pakankamai didelių atlygių. Tačiau darbdavys dažnu atveju už nekvalifikuotą darbą negali mokėti 1 500 ar 2 000 € per mėnesį, nes to darbuotojo atliekama darbo funkcija arba sukuriama vertė tiek nekainuoja“, – aiškino B. Blavaščiūnienė.
Daugiau apie tai sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Kai kuriems specialistams siūlo ir 7 tūkst. eurų
Nors karjeros pradžioje darbuotojų atlygio lūkesčiai ne visada sutampa su darbdavių galimybėmis, sukaupus patirties situacija gali gerokai pasikeisti. Darbo rinkoje ypač vertinamos retos kompetencijos ir gebėjimas prisiimti didelę atsakomybę.
„Specifinių sričių specialistams ir aukščiausio lygio vadovams šiuo metu Lietuvoje gali būti siūlomi ir 6000–7000 eurų bei didesni bruto atlyginimai.
Tokioms pozicijoms dažniausiai priskiriami IT architektai ir aukštos kvalifikacijos programinės įrangos kūrėjai, bankinio ir finansų sektoriaus padalinių vadovai, biomedicinos ir inžinerijos sričių specialistai, statybos projektų ir darbų vadovai.
Tai yra pozicijos, kuriose reikalingos retos kompetencijos, ilgametė patirtis bei aukštas atsakomybės lygis“, – komentuoja „CvOnline“ Atrankų skyriaus vadovė Rasa Masteikienė.
Pastaraisiais metais atlyginimų augimu ypač išsiskyrė sritys, kuriose dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų konkuruoja ir tarptautinės bendrovės.
„Pastaraisiais metais sparčiausiai atlyginimai augo GBS (Global Business Services) ir ICT (Information and Communications Technology) sektoriuose. Šios sritys išlieka vienais pagrindinių užsienio investicijų traukos centrų Lietuvoje, todėl konkurencija dėl talentų čia yra itin didelė.
Taip pat sparčiai augo atlyginimai finansų sektoriuje (ypač fintech, bankininkystėje ir draudime), inžinerinėse srityse.
Šiuose sektoriuose jaučiamas nuolatinis aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas, todėl darbdaviai aktyviai konkuruoja dėl darbuotojų siūlydami vis patrauklesnius atlygio paketus“, – teigia R. Masteikienė.
Kad kai kurių sričių darbuotojų rinkoje trūksta, anksčiau atkreipė dėmesį ir B. Blavaščiūnienė. R. Masteikienė priduria, kad tokių specialistų paiešką apsunkina dar viena aplinkybė – net ir didesnis atlygis ne visada paskatina juos keisti darbovietę.
„Nors siūlomos itin konkurencingos sąlygos – lankstus darbo grafikas, nuotolinio darbo galimybės, tarptautiniai mokymai ir aiškios karjeros perspektyvos – šių specialistų pritraukimas išlieka sudėtingas.
Viena iš priežasčių – šie darbuotojai jau turi stabilias, patrauklias darbo vietas ir nėra linkę dažnai keisti darbdavio, todėl vien atlyginimo didinimas nebėra pakankama motyvacinė priemonė“, – aiškina pašnekovė.
Kalbant apie artimiausius 5–10 metų, dalies technologinių profesijų paklausos augimą jau turėtų lydėti ir didėjanti jų vertė darbo rinkoje.
„Artimiausiais metais tarp geriausiai apmokamų specialybių išliks ir dar labiau stiprės dirbtinio intelekto (DI) kūrėjų ir architektų, kibernetinio saugumo inžinierių, finansų inžinierių poreikis.
Augant duomenų apimtims, skaitmenizacijai ir kibernetinių grėsmių mastui, itin svarbūs tampa informacijos saugumo analitikai bei saugumo architektai.
Šios pozicijos tampa kritiškai svarbios organizacijų veiklos tęstinumui, todėl jų vertė darbo rinkoje nuosekliai auga“, – teigia R. Masteikienė.
