Ar toks nerimas pagrįstas, kodėl Europa taip smarkiai atsiliko ir ką tai gali reikšti Lietuvos verslui, darbo vietoms bei gyventojų pinigams, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Europos Centrinio Banko atstovė pabrėžė, kad šiose lenktynėse Europa atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Ar iš tiesų tas atotrūkis yra didelis? Kaip jūs jį vertinate?
Indrė Genytė-Pikčienė. Jungtinės Amerikos Valstijos vienareikšmiškai yra šių dirbtinio intelekto technologijų avangarde. Investicijos ir didžiosios kompanijos, kurios šią technologinę revoliuciją ne tik pradėjo, bet ir dideliu tempu vysto, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kinija, aišku, reaguoja tikrai operatyviai ir meta iššūkį, bet ir Kinijoje yra labai daug su tuo susijusių iššūkių. Yra ir kitų šalių. Taivanas yra labai aktyvi ir svarbi visos šios pridėtinės vertės grandinės dalis kaip lustų tiekėjas. Natūralu, kad yra ir „butelio kaklelio“ efektų, ir tam tikrų trikdžių. Matome, kokias apkrovas patiria elektros energetikos sistemos.
Šioje iššūkių virtinėje Europa kol kas išties yra labiau stebėtoja. Netgi kartojamas toks pajuokavimas, kad paprastai Jungtinės Amerikos Valstijos inovuoja, Kinija gamina, o Europa reguliuoja. Europa išties pradeda galvoti, kaip teisiškai tvarkytis su šia naująja technologija, kiek jai suteikti erdvės ir kaip išvengti tam tikrų rizikų, o tai iš principo yra būtina.
Tai išties be galo svarbu, bet labai natūralu ir objektyvu, kad toks perteklinis reguliacinis požiūris ir rizikos vengimas yra inovacijas stabdanti jėga. Matyt, tai ir norėjo pastebėti Europos Centrinio Banko vadovė, nes Europai tai nėra vien tik šioje plotmėje kylanti grėsmė.
Kad ir kokį sektorių nagrinėtume, matome, kad inovacijos yra labai lėtos. Paprastai jos negimsta vertikaliai, iš viršaus į apačią. Jos gimsta iš apačios, kai įmonės ieško efektyvesnių, inovatyvesnių sprendimų, o ne tuomet, kai ekonominės politikos formuotojai nurodo, kad dabar reikia inovuoti, ir po to tos inovacijos vyksta. Taip nėra.
Išties, matyt, norima keisti šią situaciją. Ta pati Europos Centrinio Banko vadovė, prieš pusantrų metų, berods, viešėdama Lietuvoje, netgi pagyrė mūsų šalį, kad esame dar tokia nesurambėjusi, nesustabarėjusi Europos Sąjungos narė. Esame vis dar lanksti, inovatyvius ekonomikos dalyvius savo ekosistema skatinanti Europos Sąjungos narė.
Mūsų šalies pavyzdys išties buvo įvertintas kaip pavyzdys visai Europai, ypač brandžiosioms Europos Sąjungos valstybėms, kurios ilgą laiką buvo mūsų regiono flagmanės, tačiau dabar susiduria su rimtais struktūriniais barjerais ir būtent inovacinio parako trūkumu.
Vokietija, pavyzdžiui, išties išgyvena rimtą konkurencingumo išbandymą ir jau kurį laiką neatranda naujų konkurencinių pajėgumų savo gamybai auginti. Pramonės produkcija nuo 2018 metų, berods, realiąja apimtimi traukiasi. Tai yra rimtas išbandymas, nes kyla abejonių, kiek tvarus bus mūsų regiono ekonomikos augimas ir ar galės užmaitinti tuos gerovės regiono pažadus, kuriuos puoselėjame.
Kalbant apie dirbtinio intelekto lenktynes, koks scenarijus, jūsų vertinimu, yra įmanomas? Jeigu šios lenktynės bus pralaimėtos, kaip tai paveiktų kiekvieną Europos gyventoją, įskaitant ir Lietuvos žmones?
Andrius Jaržemskis. Jūs sakote – bus pralaimėtos. Aš jau drįstu pasakyti – jos yra pralaimėtos. JAV yra taip toli priekyje, kad, kalbant lenktynių terminais, Europa atsilieka jau daug ratų. Ar pavys – šis klausimas turbūt nebėra aktualus. Pavyti JAV turbūt nepavyks.
Dabar klausimas, kiek Europa sugebės įsisavinti būtent tas naujas technologijas, turiu omenyje dirbtinį intelektą ir jo teikiamą naudą. Europos pramonė turės bandyti jį įsisavinti ir pritaikyti, nes reikia suprasti, kad dirbtinis intelektas iš esmės keičia visą požiūrį į verslą.
Jeigu anksčiau, per pramonės revoliuciją, atsirado mašinos ir nebereikėjo daug darbuotojų, kurie fiziškai dirbtų gamyklose bei laukuose, nes tai padarė mašinos, tai dabar ateina laikotarpis, kai nebereikia darbuotojų biuruose, kurie dirba savo smegenimis, savo žiniomis, nes juos keičia dirbtinis intelektas.
Šiuo atveju būtent prisitaikymas ir dirbtinio intelekto technologijų sprendimų diegimas visose industrijose yra tai, kas dar suteikia Europai šansą išlikti ekonomika, kuri pasaulyje dar kažką reiškia ar dar su kažkuo konkuruoja.
Apie Kiniją labai taikliai pasakyta, kad ji po JAV yra besivejanti šalis. Dar patikslinsiu: kartais kinai netgi kopijuoja tai, ką JAV padaro pirmosios, sukuria gal net pigesnes ir priimtinesnes kopijas. Tačiau Europos Sąjunga su savo reguliacijomis – tikrai ne tai, ko reikėtų norint ateityje turėti konkurencingą Europą.
Mes kas mėnesį išgirstame vis kokią nors naują reguliaciją. Taip, reguliacijos reikalingos: informacijos apsauga, gyventojų apsauga ir visos kitos su tvaria plėtra susijusios reguliacijos. Tačiau konkurencingumas yra ne apie tai. Konkurencingumas yra apie proveržį, apie proveržį iš apačios.
Tai nėra taip, kad ministras pasakė: „Dabar inovuosime“, kaip prieš tai kolegė minėjo. Pati pramonė, pati industrija ieškojo, kaip čia viską atpiginti, efektyvinti, ir rado būdų. JAV tai puikiai demonstruoja, kinai vejasi, o Europos ten nėra.
Iš esmės analitikų išsakomi pastebėjimai yra būtent apie tą didįjį septynetą – didžiausias Jungtinių Amerikos Valstijų technologijų gigantes. Kiek realu, kad investicijos į tas įmones šiuo metu yra pervertintos?
Andrius Jaržemskis. Sakyčiau, kad tos septynios įmonės, kurios visos vienaip ar kitaip dalyvauja dirbtinio intelekto industrijoje, yra arba programinės įrangos, arba tų pačių lustų gamintojos. Taigi visas tas didysis septynetas yra susijęs su dirbtiniu intelektu.
Dirbtinis intelektas šiandien dar tik žengia kūdikio žingsnius. Tai, ką šiandien matome ir visi turbūt išbandome – ir „Gemini“, ir „OpenAI“, – yra dar tik pradžia. Jis sparčiai tobulėja.
Pajėgumai yra tai, ko labai trūksta. Fiziniai pajėgumai, kuriuose veikia tos dirbtinės smegenys, yra lustai, kompiuteriai, megafabrikai, megagamyklos dirbtiniam intelektui. Kol fiziniame pasaulyje dar nėra pakankamai pajėgumų, dirbtinio intelekto vartotojiški pajėgumai yra gana silpni. Turbūt irgi susiduriate su iššūkiais juo naudodamiesi.
Dabar nuspręsta labai daug investuoti į fizinės infrastruktūros, kuri ir suks tą dirbtinį intelektą, sukūrimą. Kai labai daug investuojama, be abejo, atsiranda disproporcija tarp investuotų pinigų ir grąžos. Grąža dar neatėjo.
Jeigu pažiūrėtume į didžiojo septyneto kompanijų akcijų vertes ir tų kompanijų generuojamas pajamas, rodikliai yra vieni blogiausių, sakykime, per istoriją. Akcijos yra tarsi per brangios, palyginti su jų generuojamomis pajamomis.
Bet, kaip ir minėjau, čia yra tik pradžia, tik kūdikio žingsniai. Kai bus pastatyta visa dirbtinio intelekto infrastruktūra ir jis visu mastu ateis į pramonę, į kiekvieną įmonę, į kiekvienus namus, tuomet, manau, stos į vietą santykis tarp tų įmonių generuojamų pajamų ir jų akcijų verčių.
Aš nelabai matyčiau čia kažkokio burbulo, kuris galėtų sprogti, bet tai tik mano spėjimas, mano nuomonė, kadangi pirmą kartą istorijoje išgyvename dirbtinio intelekto bumą. Čia tikrai niekas negali tiksliai pasakyti ir to garantuoti jokiais tyrimais, įrodymais ir panašiai.
Gerbiama Indre, ar sutinkate su pašnekovu?
Indrė Genytė-Pikčienė. Čia nėra ko nesutikti ar sutikti, nes iš tikrųjų vis dar yra labai daug klaustukų dėl šios tik pagreitį įgaunančios technologijos. Viena vertus, matome, kokiais tempais ji pati keičiasi.
Šiandien galbūt labai daug investuojame būtent į duomenų centrus ir panašius pajėgumus, tačiau galbūt pavyks atrasti gerokai efektyvesnių modelių, kuriems nereikės tokių didelių pajėgumų ir tokių didelių investicijų. Tad natūralu, kad gali vystytis ne šis dabar matomas scenarijus, o visai kitas.
Tokių „jeigu“ yra labai daug, jų kyla gilinantis ir realiai stebint visą šį dirbtinio intelekto bumą, kuris tęsiasi jau kurį laiką. Natūralu, kad kuo ilgiau jis tęsiasi ir kuo labiau kyla akcijų kainos, tuo daugiau kyla klausimų, ar tai yra tvaru, ar tas sėkmės pažadas atpirks visa tai ir ar jis išsipildys visa apimtimi.
Tas pats Europos Centrinis Bankas, jo ekonomistai, spėja, kad korekcija yra visai realus variantas. Tik natūralu, kad, kaip ir visi ekonomistai, jie nepasako, kada konkrečiai ji įvyks. Apie daug ką galima pasakyti, kad korekcija kada nors gali nutikti.
Iš principo į tai, matyt, reikia žiūrėti kaip į tokį mūsų laikmečio lūžinį fenomeną, kuris radikaliai keičia daugelį sričių: tiek darbo rinką, tiek viešojo sektoriaus efektyvumą, tiek tai, kaip gyvensime ir teiksime viešąsias paslaugas ateityje.
Jau nekalbant apie gamybą ir privačiojo sektoriaus segmentus. Įdarbinus dirbtinį intelektą kaip įrankį galima pasiekti išties naujas produktyvumo aukštumas ir performuoti visą ekonomikos augimo modelį.
Išties čia, matyt, ir koncentruojasi pagrindinės Europos Centrinio Banko vadovės mintys – mums, kaip regionui, būtinas produktyvumo proveržis. Mūsų regione darbo jėga yra itin brangi, nepalyginamai brangesnė, palyginti su darbo jėgos gausia Kinija, ir atitinkamai savo produkcija mes jau konkuruojame kaktomuša.
Nebėra taip, kad Kinija gamintų kažką, kur mūsų kokybinės paletės prasilenkia. Iš tikrųjų produktyvumas yra ašis, kurioje turime pasiekti radikalių pokyčių, jeigu norime išlikti ir konkuruoti būtent kaip gamintojai. Europa, kaip gamintoja, praranda savo pozicijas, o mūsų svarba pasaulio tarptautinės prekybos žemėlapyje smunka.
Natūralu, kad tai nėra dėkinga situacija ir turime atrasti būdų, kaip savo nišą puoselėti ir galbūt netgi ją plėsti. Iš principo ši technologija tam suteikia galimybių.
Galbūt nesame minėtame šios technologijos kūrimo avangarde, tačiau ją naudodami dar galime išties pasidaryti sau naudingų namų darbų ir kokybiškai ją įsidiegti, galbūt net šiek tiek saugiau negu kitos šalys.
Vertinant iššūkius, su kuriais susiduria verslo atstovai, ir, paskaičius Užimtumo tarnybos pranešimus spaudai, galima pamatyti ne vieną bendrovę, kuri atsisako dalies darbuotojų. Vėlgi, tai galbūt tik spekuliacinis vertinimas – reikėtų įsigilinti į kiekvieną atvejį ir jį išanalizuoti.
Vis dėlto peršasi vaizdas, kad geopolitinė įtaka verslui vis dar neigiamai formuoja bendrą foną ir dabartinėje aplinkoje verslui yra sudėtinga. Ar nemanote?
Indrė Genytė-Pikčienė.Tikrai, matyt, reikia pripažinti, kad neapibrėžtumas išlieka labai nemenkas ir rizikos židinių yra nemažai. Dirbtinis intelektas išties galbūt yra ir įrankis, ir galimybė, ir produktyvumo didinimo šaltinis.
Aš net neabejoju, kad informacinių technologijų sektorius yra tarp tų ekonominių veiklų, kurios labiausiai jaučia pokytį ir galbūt pirmiausia svarsto apie pokyčius. Kitos pramonės šakos ir ekonominės veiklos irgi, matyt, ieško galimybių taupyti, ypač kai brangstantis darbo veiksnys Lietuvoje kvėpuoja į nugarą.
Tokiomis aplinkybėmis, kokias stebime dabar, jūsų minėtas geopolitinis fonas, Persijos įlankoje besitęsianti krizė ir energetikos nešėjų – naftos, degalų, ypač dyzelino – kainų pašokimas vienareikšmiškai spaudžia sąnaudas. Neapibrėžtumas mažina ir mūsų eksportuojamos produkcijos paklausą.
Lietuva yra maža, atvira ekonomika ir mums be galo svarbu stebėti, koks yra apetitas mūsų eksportui. Kai vyrauja toks neapibrėžtumas, natūralu, kad jis yra šiek tiek kuklesnis negu būtų tuomet, jeigu vyrautų optimizmas ir ekonomikos augimo lūkesčiai.
Kita vertus, svarbi infliacija. Ji yra svarbus kelrodis Europos Centrinio Banko pinigų politikai ir palūkanų normų dinamikai. Jau dabar infliaciniai lūkesčiai, susiję su Irano ir JAV konflikto Persijos įlankoje tąsa, neapibrėžtumu ir nerimu, kad tai išvirs į tokį latentinį, nuolatinį, besitęsiantį židinį, vienareikšmiškai nėra palankūs.
Matome pajamingumų kilimą vyriausybių obligacijų ir kitų taupymo produktų rinkose. Kyla tarbankinės palūkanų normos, o tai irgi spaudžia bei didina naštą ekonomikos dalyviams.
Natūralu, kad situacija yra pakankamai sudėtinga. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva, bent jau kol kas, pagal antrojo ketvirčio rodiklius, atrodo visai neblogai. Paminėjote darbo rinką – nedarbo lygis netgi smuktelėjo.
Tai reiškia, kad įmonės naviguoja, stengiasi pakankamai sėkmingai išlaviruoti. Išties šiems metams turime pakankamai palankių paspirčių. Viena vertus, didesnius Europos Sąjungos pinigus, suplanuotus būtent šiems metams, kurie skatina statybų sektorių ir su juo susijusias veiklas.
Kita vertus, vartojimas yra viena kertinių šių metų augimo kolonų ir įdarbina būtent į vartotojus orientuotas ekonomines veiklas. Be to, šiemet puikiais rezultatais stebina pramonė.
Nerimo buvo nemažai ir tikrai pasitaikė mėnesių, kai pramonės rezultatai buvo prastesni, tačiau pastarieji mėnesiai buvo tikrai stiprūs. Aišku, dar yra šiek tiek abejonių, ar tai tvaru, ar tęsis ir toliau, ar tai tik bandymas užbėgti numatomam sąnaudų šokui už akių ir iš importuotojų pusės užpildyti sandėlius tiek prekėmis, tiek komponentais.
Bet bent jau tai, kad Lietuva yra tiekėja, kuri pasirenkama tiems sandėliams užpildyti, yra svarbus mūsų sėkmės formulės komponentas.
Gerbiamas Andriau, kaip jūs vertinate dabartinę situaciją? Kaip vertinate verslo galimybes ir saugiklius, kurie leistų išlaikyti darbuotojus, kad neprasidėtų vadinamasis darbuotojų atleidimo vajus?
Andrius Jaržemskis. Aš vėl grįžtu prie dirbtinio intelekto. Pirmiausia dirbtinį intelektą panaudoja didžiosios korporacijos, kadangi jos turi daug vienodų, pasikartojančių funkcijų ir darbų. Joms tiesiog lengviau pakeisti tai, kas pasikartoja, sukurti agentą, kuris vietoj žmogaus tai atliks.
Daug verslų Lietuvoje yra vidutinio dydžio ar net mažos įmonės. Daug įmonių net nesiekia 100 darbuotojų. Mažesnėse įmonėse dirbtinis intelektas, be abejo, irgi yra labai naudingas ir gali atverti visiškai naujų galimybių konkuruoti su didžiosiomis korporacijomis.
Kita vertus, jį pritaikyti yra šiek tiek sudėtingiau, nes mažuose versluose nėra tiek daug pasikartojančių funkcijų. Pritaikyti ir apmokyti dirbtinį intelektą atlikti daug skirtingų darbų, kuriems reikia ir kūrybingumo, ir konteksto supratimo, ir prisitaikymo, yra šiek tiek sunkiau.
Bet nenurašykime dirbtinio intelekto. Po kelerių metų jis, manau, puikiai tiks ir vidutinėms, ir mažoms įmonėms.
Kalbant apie geopolitiką ir dirbtinį intelektą, dar vienas didelis dramblys kambaryje, kurio niekas neįvardija, yra tai, kad visos didžiausios dirbtinio intelekto kompanijos yra JAV. Be šių didžiųjų, yra ir daugiau technologijų įmonių, pavyzdžiui, tas pats „Palantir“, kur yra didžiulis pasaulinis duomenų ežeras, kuriame skaitmenizuojami viso pasaulio duomenys. Šios korporacijos taip pat yra JAV.
Kadangi JAV savo jurisdikcijoje ir teritorijoje turi tiek fizinę infrastruktūrą, tiek registruotas pačias įmones, kurios kuria visą virtualią verslo infrastruktūrą, JAV konkurencingumas visame pasaulyje, be abejo, didėja.
Įsivaizduokite verslus, kurie atleidžia darbuotojus ir viską atiduoda dirbtiniam intelektui. Vieną dieną tos didžiosios dirbtinio intelekto korporacijos penkis kartus padidina naudojimosi dirbtiniu intelektu kainą arba apskritai pasako: „Štai jūs, kaip šalis, kažką blogai pasakėte – mes atjungiame jums galimybę naudotis dirbtiniu intelektu.“
Aišku, čia kalbu apie mokslinę fantastiką, bet darbas ir yra pagalvoti, kas būtų, jeigu būtų, kalbant apie geopolitines rizikas. Šiuo atveju geri santykiai su JAV yra tas saugumo garantas, kuris leidžia tikėtis, kad ir ateityje galėsime naudotis dirbtinio intelekto vaisiais, nes nebūtinai jis bus visiems prieinamas. Apie tai amerikiečiai labai garsiai kalba.
ECB: Europai gresia finansų krizė, jei sprogs DI burbulas
JAV technologijų bendrovių akcijų vertės kritimas yra tikėtinas ir jis galėtų išprovokuoti finansinę krizę Europoje, įspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) analitikai.
Pasak jų, dirbtinio intelekto bumas, dėl kurio Volstrito įmonių vertės pakilo iki rekordinio lygio, daro euro zoną pažeidžiamą, skelbia „Reuters“. Europiečiai yra investavę 440 mlrd. eurų į JAV technologijų sektoriaus akcijas, kurios daugiausia laikomos investiciniuose fonduose. Tai reiškia, kad šių akcijų vertės kritimas Europai gali būti labai skausmingas.
Pensijų fondai ir draudimo bendrovės taip pat yra labai priklausomi nuo septynių vertingiausių JAV įmonių – technologijų bendrovių grupės, neoficialiai vadinamos „Didžiuoju septynetu“ („Mag 7“).
Analitikai įspėja, kad didelis JAV akcijų rinkos kritimas galėtų išprovokuoti kitų aktyvų išpardavimą.
„Staigi korekcija gali priversti fondus parduoti turtą, kad patenkintų išpirkimo reikalavimus, pirmiausia likvidų turtą, o vėliau, jei korekcija tęsis, ir problematišką turtą, kas dar labiau sumažins vertę ir sukels dar daugiau išpardavimų, – tinklaraščio įraše teigia ECB analitikai. – Būtent todėl „Mag 7“ korekcija yra euro zonos finansinio stabilumo klausimas. Ekonominiai tyrimai apie praeities technologines revoliucijas rodo nerimą keliančią išvadą: tikėtina, kad įvyks dabartinių akcijų rinkos vertinimų korekcija.“
Analitikai teigia, kad jei didžiausių JAV technologijų bendrovių, tokių kaip „Alphabet“, „Nvidia“ ir „Apple“, akcijų kainos smarkiai kris, tai taptų „euro zonos finansinio stabilumo klausimu“.
„S&P 500“ indeksas vos per vienerius metus šoktelėjo daugiau nei 20 proc., kurį pakėlė išlaidų dirbtiniam intelektui bumas ir geri pelno rodikliai. Tačiau net jei aukštos vertės yra pagrįstos, vis tiek reikėtų tikėtis korekcijos, nes dirbtinis intelektas vis plačiau diegiamas visoje ekonomikoje.
„Tikslaus laiko neįmanoma žinoti iš anksto. Šiuos pakilimo ir nuosmukio modelius galima atpažinti tik jau žvelgiant atgal“, – teigia ECB pareigūnai.
Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Krizė „neišvengiama“? Žinoma — jei ignoruoji duomenis, kontekstą ir ekonomikos mechaniką, tada bet kas neišvengiama. Skolos „milžiniškos“? Taip, kaip ir kiekvienais metais pastaruosius tris dešimtmečius.
Iš esmės straipsnis pasako tiek: „bus blogai, nes man taip atrodo“. Dramblį paminėjo, bet jo neįvardijo — turbūt todėl, kad realūs faktai mažiau įspūdingi nei dramatiškos antraštės.
