„Neabejoju, kad per ateinančius 5 metus matysime rekordiškai aukštą jaunimo nedarbo lygį ne tik JAV, bet ir Lietuvoje“, – Lietuvos verslo forume prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Kodėl jaunimui gali būti sunkiau rasti pirmąjį darbą?
Vyr. ekonomistas šią prognozę siejo su dirbtinio intelekto (DI) pažanga. Vis daugiau užduočių gali atlikti programos, todėl keičiasi ir tai, kokio žmogaus reikia darbdaviui.
Šią prognozę ekonomistas grindė tendencijomis, kurias jau mato JAV darbo rinkoje. Jis išskyrė patirties ir konkrečiam darbui reikalingų žinių svarbą.
„Naujam žmogui, ką tik baigusiam mokslus, įsilieti į darbo rinką yra labai sudėtinga. Jis neturi patirties ir žino tik tai, ką išmoko universitete. Tai, ką išmoko universitete, jau žino DI agentai“, – neslėpė N. Mačiulis.
Paprastesnės užduotys leidžia pradėti karjerą ir mokytis dirbant. Jei jas perima DI, gali būti sunkiau įgyti patirties, kurios tikisi darbdaviai.
Darbo rinkoje JAV – mažiau galimybių pradedantiesiems
N. Mačiulio pateikti duomenys rodo, kad nuo 2022 metų pabaigos tirtose JAV įmonėse mažėjo 22–25 metų darbuotojų. O 35–49 metų darbuotojų daugėjo.
Stanfordo universiteto tyrėjai analizuoja ADP duomenis. ADP – bendrovė, padedanti įmonėms skaičiuoti ir mokėti atlyginimus.
Jaunų darbuotojų ypač mažėja ten, kur daugiau užduočių gali atlikti DI. Tyrėjai nustatė, kad tai daugiausia lemia mažesnis naujokų priėmimas į darbą. Vadinasi, gali atsirasti sunkumų ir be masinių atleidimų.
Pavyzdžiui, jaunų programuotojų ir klientų aptarnavimo darbuotojų mažėja. Kitose profesijose, pavyzdžiui, pagalbos namuose srityje, jaunų darbuotojų daugėja.
Tyrėjai kol kas nemato įrodymų, kad darbo vietos masiškai nyktų visoje JAV ekonomikoje. Jie taip pat pabrėžė, kad šie duomenys dar neįrodo, kad pokyčius sukėlė būtent DI.
DI ekonomika gali augti su mažiau darbuotojų
„Swedbank“ vyr. ekonomistas atkreipė dėmesį ir į tai, kur investuojami pinigai JAV. Kaip pavyzdį jis pateikė statybas.
„Biurų statoma mažiau negu 2017 metais, bet tuo pat metu ekonomika klesti, nes yra naujas sektorius, kur reikia labai daug investicijų. Pirmą kartą matome istorijoje – biurų statoma daugiau robotams negu žmonėms“, – įvardijo N. Mačiulis.
Taip jis apibūdino investicijas į duomenų centrus – pastatus, kuriuose veikia daugybė kompiuterių. Jie reikalingi ir DI sistemoms. Pristatytame grafike šių centrų statyboms JAV jau tenka daugiau pinigų nei biurams.
Vyr. ekonomistas priminė ir technologijų naudą – jos padeda programuoti, kurti vaistus, spręsti sudėtingas užduotis.
„Dirbti beveik niekam nebereikia, tik dar neaišku iš kur gauti pinigų“, – vieną iš galimų ateities scenarijų jo skaidrėje apibendrino sakinys.
Neraminantys moksleivių pasiekimai ir kritinis mąstymas
N. Mačiulis renginyje šnekėjo ir apie prastėjančius mokinių pasiekimus. Jis rodė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatų grafiką.
„Penkta ir paskutinė problema, kurią norisi šiandien įvardinti, yra globalus kvailėjimas. Jeigu kiekviena karta istorijoje galėdavo pasakyti, kad jau šita nauja karta, visi čia nevykėliai, nieko gero nedaro. Dabar turime duomenis, kurie tą rodo“, – pareiškė jis.
Na, o tuo metu rodytoje skaidrėje jis nurodė: „Išsilavinimo, gebėjimų, kritinio mąstymo pikas – praeityje.“
„Ir jau netgi yra tyrimų, kurie bando atsakyti į klausimą, kas čia atsitiko? Kodėl nesugeba suvokti teksto, skaičiuoti, neliko kritinio mąstymo?“ – vardijo ekspertas.
Jis taip pat užsiminė apie pramogas telefonuose ir sunkumus ilgiau susikaupti, pavyzdžiui, skaitant knygą ar žiūrint filmą. Kritinio mąstymo stoka, jo vertinimu, gali būti naudinga sukčiams. Vyr. ekonomistas tvirtino, kad jų pajamos auga sparčiau nei daugelio kitų sektorių.
Pranešimo pabaigoje N. Mačiulis pateikė ir gerą naujieną – Lietuvos ekonomika tebeauga. Jo pateiktame grafike vartotojų pasitikėjimas taip pat buvo aukštesnis už ilgalaikį vidurkį.
Duomenys ir apklausa apie jaunimo nedarbą Lietuvoje
Užimtumo tarnyboje spalį buvo registruota 29 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Tai – 4 tūkst. mažiau nei prieš metus.
„Jaunimo padėtis darbo rinkoje gerėja – nuosekliai mažėja nedarbas, trumpėja vidutinė nedarbo trukmė, mažėja pakartotinai besiregistruojančiųjų skaičius“, – taip spalio 20 dieną rašė tarnyba pranešime spaudai.
Daugiau nei pusė jaunų klientų neturėjo profesinio pasirengimo, o aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 22 proc.
Naujienų portalas tv3.lt spalio 15 dieną lankėsi Užimtumo tarnybos spaudos konferencijoje, kur buvo pristatyta 19–29 metų dirbančių jaunuolių apklausa apie darbo keitimą ir lūkesčius.
Ją Užimtumo tarnybos užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Birželio 15–liepos 7 dienomis apklaustas 1021 žmogus.
„Visiškai nebijo. Tik 4 proc. apklaustų jaunuolių iš tūkstančio sako, kad juos gąsdina nedarbas. Jaunimo nedarbas visiškai negąsdina“, – tądien sakė tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pristatydama rezultatus.
Kokio atlyginimo ir darbo sąlygų tikisi jaunimas?
Atlyginimą vienu svarbiausių dalykų renkantis darbą laikė 70 proc. apklaustųjų. Pasak I. Balnanosienės, norima alga į rankas nepriklausė nuo žmogaus kvalifikacijos.
„Jeigu apskritai Lietuvoje jaunuoliai pradeda kalbėti apie atlygį nuo 1 500 eurų, tai Vilniuje jau galvojame, kad už darbą turime gauti apie 2 000 eurų, ir čia jau be kalbų“, – vardijo direktorė.
44 proc. apklaustųjų manė, kad alga turėtų didėti iškart po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. – per pirmuosius darbo metus. Suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu buvo svarbu 62 proc. apklaustųjų.
„Vyresnio amžiaus žmonės sako, kad jie nori pastovumo, saugumo, užtikrintumo. O čia jau yra visai kas kita. Tai yra, asmeninis, laisvas laikas yra svarbūs, ir tas balansas išskiria jaunimą nuo kitų tikslinių grupių“, – aiškino I. Balnanosienė.
Jaunų darbuotojų mokymas ir darbo patirtis
Apklausti jaunuoliai vidutiniškai jau buvo dirbę daugiau nei trijose darbovietėse.
„Mes neturime prabangos arba net ir galimybės kalbėti, kad štai dabar išmokysiu tą jauną žmogų darbo vietoje ir jis 5 metus joje dirbs. Tokio dalyko nėra“, – atviravo Užimtumo tarnybos vadovė.
Anot direktorės, dažnai darbą keitęs jaunas žmogus gali tiesiog ieškoti jam tinkamos veiklos. Todėl tokio kandidato nereikėtų iškart atmesti.
„Mes turime mokyti, neabejotinai, investuoti į jauną darbuotoją, bet neturime gailėti jo paleisti ir trukdyti jam skleisti sparnus“, – pabrėžė I. Balnanosienė.



