Diskusijoje dalyvavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė bei investicijų bendrovės „Evernord“ įkūrėja Jolanta Jurga.
Diskusiją moderavo LRT verslo žurnalistas Jonas Deveikis.
Pokalbio atspirties tašku tapo Mario Draghi ataskaita, kurioje vertinama Europos ekonomikos būklė ir pateikiamos rekomendacijos, kaip Europos šalims bei įmonėms geriau konkuruoti pasaulyje. Europos Komisijos užsakymu parengtame 2024 m. dokumente aptariamos didelės energijos kainos, lėtas produktyvumo augimas ir investicijų poreikis.
Diskusijoje šios problemos vertintos ir Lietuvos kontekste: kuo mūsų šalis išsiskiria Europos fone ir ar turimi pranašumai gali padėti jai konkuruoti?
Europa – iš urvo išlindusi meška
M. Dubnikovas Europos padėtį aiškino pasitelkęs pasaką apie gyvūnus. Jis aiškino, kad po ilgo miego Europa pabudo pasikeitusiame pasaulyje ir dabar turi skubiai susivokti, kaip jame veikti.
„Europa yra meška. Įsivaizduokite, kokią norite – rudą ar juodą, kuri gražesnė. Ta meška pusę metų miegojo, o dabar išlindo iš urvo. Galite paieškoti, kaip atrodo meška po žiemos miego. Na, baisi: kažkur utėlės užpuolė, plaukai susivėlę, ausis nugraužta, letenos nėra... Tai štai tokia yra Europa“, – kalbėjo jis.
Pasak ekonomisto, Europa po Antrojo pasaulinio karo sukūrė socialinės gerovės sistemą, tačiau vėliau pernelyg atsipalaidavo.
„Po Antrojo pasaulinio karo ji padirbo gerą dešimtmetį ir pasakė: „Darbas padarytas, lašiniai užauginti, kailis iššukuotas, viskas gerai, visi turi darbo, socialinė gerovė sukurta.“ Tada eina miegoti, gyventi, nieko daryti nereikia. Taip Europa pramiegojo, o dabar pabudo ir supranta, kad reikia kažkaip susitvarkyti“, – sakė M. Dubnikovas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės, turinčios savų interesų ir sprendimų priėmimo procesų. Dėl to, pasak jo, bendrai veikti sudėtingiau.
„Gamtoje būtų viskas gerai, jeigu meška turėtų vienas smegenis. O ši meška turi smegenis ir kojoje, ir rankoje, ir stubure, ir kiekviena dalis galvoja už save. Tai tos 27 valstybės, kurios turi savo nuomonę, į kurią pusę tvarkytis“, – vaizdinį tęsė jis.
Indrė Genytė-Pikčienė Europą pavadino ne meška, o „pagyvenusia inteligente“, atsidūrusia nedėkingoje aplinkoje.
„Europa yra pagyvenusi inteligentė, patekusi į labai nedėkingą rajoną, kur aplink vaikšto skusti vyrukai ir demonstruoja galią bei raumenis. Europa turi stabtelėti, pamąstyti, atsikvėpti, pasimatuoti pulsą ir susirinkti save. Situacija pakankamai kebli“, – sakė ji.
R. Vainienė Europos Sąjungą palygino su zuikiu, kuris bėgioja nuo vieno reikalo prie kito, tačiau ne visada juda aiškia kryptimi. Anot jos, vienas pagrindinių Europos projekto tikslų – bendra rinka – ilgainiui buvo nustelbtas naujų reguliavimų.
„Europa yra toks zuikis, bėgiojantis nuo vieno prie kito, truputį čia, truputį ten. Savo pagrindinį tikslą – bendros rinkos sukūrimą – ji visiškai pamiršo. Rinkų fragmentacija tarp valstybių dėl Europos Sąjungos intervencijų tik didėja“, – kalbėjo R. Vainienė.
Inovacijos gimsta Europoje, bet dalis verslų išvyksta
Diskusijoje taip pat kalbėta apie tai, kad Europoje netrūksta išsilavinusių žmonių ir naujų idėjų, tačiau jų ne visada pavyksta paversti dideliais tarptautiniais verslais.
„Lietuva pasiekė gerą lūžį – paslaugos aplenkė pramonę. Europa to nepadaro. Ji vis dar eksportuoja pramonę, bet technologijas eksportuoja kinai. Paslaugas gamina amerikiečiai. Visas pasaulis sukasi ant paslaugų. Tarp 15 didžiausių įmonių beveik visos yra paslaugų arba jas generuojančios įmonės. Ten yra vertė“, – kalbėjo jis.
Anot M. Dubnikovo, gamyba išliks svarbi, tačiau Europa neturėtų tikėtis, kad reguliavimas išspręs visas jos problemas.
„Pramoninė gamyba neišnyks, ji reikalinga, bet kitur ją gamina geriau. Europa turi problemą ir, kai nesiseka, ką daro? Reguliuojame. Galvojame, kad sureguliuos ir problema išnyks, bet ji neišnyks“, – sakė ekonomistas.
J. Jurga dėmesį atkreipė į kapitalo rinkas.
„Aš nesakau, kad reguliavimo nereikia, bet jo yra per daug“, – aiškino ji.
Pasak J. Jurgos, Europoje yra santaupų, kurias būtų galima nukreipti į vietos įmones, tačiau reikšminga dalis investicijų iškeliauja į JAV. Ji taip pat pateikė privataus kapitalo fondo pavyzdį: norint investuoti keliose Europos valstybėse, reikia įveikti papildomas procedūras.
„Kol viską susitvarkai, įmonei, kuriai reikėjo pinigų, jų jau nebereikia, ji galbūt numirė arba pasiskolino kitur. Pinigai jos nepasiekia“, – sakė ji.
I. Genytė-Pikčienė pridūrė, kad apie labiau integruotą Europos kapitalo rinką kalbama jau daug metų, tačiau pokyčiai vyksta lėtai.
Ji aiškina, kad inovacijos dažnai kyla iš apačios, tačiau atsitrenkia į reguliavimo kliūtis. Dalis Europoje gimusių startuolių persikelia į JAV, kur, anot ekonomistės, didesnė rinka, gilesnės kapitalo rinkos ir paprasčiau idėją paversti verslu.
„Ekonomikos dalyviai įsikibę į dvi damas. Viena – „Dan States“, didžioji valdžia, kuri reguliuoja ir aiškina, kaip mums gyventi ir naudoti kamštukus. Kita – „Welfare State“, kuri sako, kad pinigų bus ir visur pakiš finansinę pagalvę. Tarp tų dviejų įstrigęs ekonomikos dalyvis praranda motyvaciją ir alkį“, – vaizdingai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, Lietuva nuo Vakarų skiriasi tuo, kad čia vis dar yra daugiau noro veikti ir rizikuoti.
„Europai reikia ieškoti alkio ir naikinti biurokratinius barjerus, pro kuriuos bando prasiveržti inovacijos. Nemažai startuolių gimsta Europoje, persikelia per Atlantą ir ten klesti“, – sakė ekonomistė.
Tai kaip Lietuva atrodo Draghi ataskaitoje?
J. Jurga nurodė, kad Lietuvos padėtis Europos kontekste yra geresnė, nei galėtų pasirodyti vertinant bendras žemyno problemas. Ji išskyrė elektros gamybą, vietos įmonių augimą ir maisto pramonę.
„Lietuva Draghi kontekste atrodo puikiai. Pernai pagaminome beveik 80 procentų visos suvartotos elektros energijos, o šiemet kartais pasiekiame net 95 procentus. Tampame beveik visiškai nepriklausomi. Dar svarbiau, kad elektra kainuoja pigiau nei Europos vidurkis. Šioje srityje Lietuva atrodo labai gerai“, – sakė J. Jurga.
Ji taip pat minėjo Lietuvoje išaugusias bendroves ir jų veiklą užsienio rinkose.
„Turime ir didelių bendrovių – „Sonetas“ ir „Vinted“, kuri užaugo mažoje rinkoje ir išsiplėtė į tarptautinius vandenis. Pagal vienaragių vertę Lietuva pirmauja pasaulyje: vienaragių vertė sudaro 10 procentų BVP. Tai geriausias rodiklis pasaulyje“, – sakė pašnekovė.
