Rugpjūčio pabaigoje bankas prognozavo 3 proc. šių metų ir 2,3 proc. kitų metų BVP augimą.
Banko ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ekonomikos augimą šiemet paskatino vartojimui išleisti apie 1,5 mlrd. eurų iš antros pakopos pensijų fondų, tačiau kitąmet šio stūmoklio nebelieka.
„Mes turėjome nuo 2023 metų labai stabilų ir sparčiausią augimą regione – Lietuvos BVP augo po tris procentus per metus. Šiemet patikslinome prognozę ir matome, kad BVP augimas nebesieks trijų procentų“, – naujausių prognozių pristatymo renginyje antradienį sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, be vartojimo atoslūgio ekonomikos augimas taip pat lėtės dėl pasibaigiančios finansinės paramos iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės: „Tie pinigai baigiasi, tai reiškia, arba turėsime mažesnes išlaidas viešojo sektoriaus, privataus sektoriaus investicijų, arba tai turi būti finansuojama kitais šaltiniais.“
Pasak N. Mačiulio, taip pat daugėja iššūkių eksporto rinkose, o tai sulėtins prekių ir paslaugų eksporto augimą.
„Turėjome išskirtinį penkmetį, kuomet Lietuvos augimas buvo sparčiausias regione, bet vis daugiau priežasčių teigti ir prognozuoti, kad užsiverčia šitas puslapis. Žiūrint į 2027 metus mes matome, kad Lietuvos ekonomikos augimas bus lėčiausias regione. Ir Lenkijos, ir Latvijos, ir Estijos ekonomikos augimas viršys du procentus, o Lietuvos ekonomikos augimas jų nesieks“, – teigė ekonomistas.
„Tai nėra krizė, tai nėra stagnacija, bet tai yra nauja realybė“, – pridūrė jis.
Anot „Swedbank“ ekonomisto, reikia nusiteikti tolesniam ekonomikos vystymuisi su „daug lėtesne pavara“.
„Viena iš svarbiausių žinučių viešajam sektoriui, valdžios sektoriui, kur dažnai pažadai ir išlaidų planavimas yra dar žiūrint į praeitį, kuomet valdžios sektoriaus ir biudžeto pajamos augo daugiau negu dešimtadaliu per metus, atitinkamai apie 1,5 mlrd. eurų buvo galima didinti išlaidas įvairioms sritims nedidinant mokesčių vien dėl ekonomikos augimo, kad šis periodas baigėsi“, – aiškino jis.
N. Mačiulis sako, kad svarstant kitų metų biudžetą pažadai ir įsipareigojimai turi būti formuojami ne žiūrint į praeities tendencijas, o į tai, kad ateities pajamos bus gerokai kuklesnės.
„Vienintelis būdas visus tuos pažadus finansuoti, kaip matome, yra skolinimasis, kuris bus, tikėtina, didesnis, negu dabar prognozuoja ir planuoja Vyriausybė“, – teigė jis.
Bankas prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 3,4 proc. (ankstesnė prognozė – 2,9 proc.), kitąmet – 4 proc. (3 proc.), o bendra skola atitinkamai sieks 44,8 proc. (44,8 proc.) ir 49 proc. (48,1 proc.) BVP.
Bankas didina infliacijos prognozę
Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę bankas didina 0,3 proc. punkto iki 5,6 proc., o 2027 metų – 0,5 proc. punkto iki 3,3 procento.
N. Mačiulio teigimu, infliacija kitąmet dar viršys „normalų“ 2,5 proc. lygį dėl elektros ir dujų kainas auginančios energetikos krizės, tačiau bus perpus mažesnė nei šiemet.
„Labai tikėtina, kad mes esame arti piko ir šį ar kitą mėnesį bus pasiektas infliacijos pikas, o jau kitų metų pradžioje matysime spartų infliacijos mažėjimą“, – aiškino ekonomistas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) valdydamas infliaciją bazines palūkanų normas didins dar du kartus – iki 3 procentų.
Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,7 proc. (rugpjūtį – tiek pat), kitąmet – 6,9 proc. (tiek pat). Vidutinis atlyginimas Lietuvoje šiemet turėtų augti 9,2 proc. (8,6 proc.), o kitais metais – 7,5 proc. (7,0 proc.).
Pasak ekonomisto, nors šių metų trečiąjį ketvirtį užimtumas pakilo į aukščiausią lygį nuo 1998 metų, tačiau situacija taip pat yra „arti piko“ – demografinės tendencijos yra mažiau palankios nei pastarąjį penkmetį.
„Viena iš priežasčių, dėl ko mes šiuo metu turime rekordiškai daug dirbančių gyventojų Lietuvoje, yra ne tik teigiama grynoji imigracija pastarąjį dešimtmetį, bet ir didesnis gyventojų aktyvumas darbo rinkoje, ypač vyresnio amžiaus gyventojų“, – sakė N. Mačiulis.
„Prognozuojame, kad grynoji imigracija išliks teigiama, sieks apie 15 tūkst. dirbančiųjų per metus, bet nepakankama, kad atsvertų neigiamą gyventojų kaitą, ir dėl to dirbančiųjų skaičius sumažės maždaug 5 tūkst. kasmet“, – pridūrė jis.
