dirbtinis intelektas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį užsipuolė, jo žodžiais, „nesveiką sąmokslą“ prieš dirbtinį intelektą (DI). Jis atmetė raginimus reguliuoti šią sritį, stiprėjant būgštavimams, kad technologija kelia grėsmę žmonijai. „Vienintelė kontrolė ar apsaugos, kurių reikia DI, yra STIPRUS IR PROTINGAS (aukšto IQ!) PREZIDENTAS, o JAV tokį turi su kaupu!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Socialinio tinklo „TikTok“ vartotojai pastaruoju metu neslepia nuostabos – platformoje itin greitai plinta dirbtinio intelekto (DI) sukurtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota moteris, atrodanti identiškai kaip velionė Velso princesė Diana. Nors vaizdo įrašas trunka vos keliolika sekundžių, jo sukelta reakcija rodo, kad istorinės ir populiariosios kultūros figūros skaitmeninėje erdvėje įgauna visiškai naują gyvavimo ciklą.

Daugiau nei pusė – 58 proc. – Lietuvos jaunuolių, priimdami finansinius sprendimus, yra bent kartą konsultavęsi su dirbtiniu intelektu (DI), rodo naujausias SEB iniciatyva atliktas Baltijos šalių jaunimo tyrimas. Apklausos duomenimis, patarimų finansų klausimais DI dažnai klausia 11 proc. 18–29 metų amžiaus jaunuolių. Taip pat 27 proc. apklaustųjų teigė tai darantys kartais, o dar 20 proc. tokiu būdu atsakymų yra ieškoję kartą ar du kartus.  „58 proc.

Dirbtinio intelekto (DI) tyrėjas, kuris anksčiau išėjo iš JAV DI bendrovės „OpenAI“ ir prisijungė prie jos konkurentės „Anthropic“, nusprendė visai pasitraukti iš šios srities ir apkaltino abi JAV bendroves „žaidžiant su mūsų gyvenimais“ kuriant gebančius savarankiškai tobulėti DI modelius.

Lietuva norėtų prisivilioti investuotoją, kurio projektas galėtų būti vertas mažiausiai pusės milijardo eurų. Tačiau toks laimėjimas turėtų ir kitą medalio pusę – milžinišką elektros apetitą. Kalbama apie galingą dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrą. Tai pastatas, kuriame veikia tūkstančiai serverių. Jiems elektros reikia ne tik skaičiavimams, bet ir aušinimui, o pats centras turi veikti visą parą.

Naujų mokslo metų pradžią mokyklos pasitinka ne tik sugrįžtančiais mokiniais, bet ir sparčiai besikeičiančiu požiūriu į patį ugdymą. Dirbtiniam intelektui (DI) tampant kasdieniu įrankiu, gebančiu per kelias sekundes pateikti informaciją, paaiškinti sudėtingas temas ar padėti atlikti užduotis, kyla klausimas – koks šiandien yra mokytojo vaidmuo? Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė įsitikinusi, kad ateityje mokytojo vertę vis mažiau lems vien jo turimos žinios, ir vis svar...

Tarkime, paskambinate į banką, parašote mobiliojo ryšio operatoriui ar interneto svetainėje atidarote pokalbio langą. Atsakymą galite gauti per kelias sekundes, tačiau kitoje ekrano ar telefono pusėje jau nebūtinai bus žmogus, nors iš pirmo žvilgsnio to galite nė nesuprasti. Nuo rugpjūčio 2 dienos pradėtos taikyti naujos Europos Sąjungos dirbtinio intelekto (DI) taisyklės reikalauja, kad žmogui būtų aiškiai pasakyta, kada su juo bendrauja DI.

Į dirbtinį intelektą (DI) šiuo metu investuojami milžiniški pinigai, tačiau kol kas neaišku, kada ir ar jie atsipirks. Didžiųjų JAV technologijų bendrovių akcijos brangsta greičiau, nei auga jų pajamos. Todėl kyla klausimas – ar rinkoje nesipučia burbulas, kurio sprogimas galėtų sukelti naują finansų krizę? Europa atsidūrė dar sudėtingesnėje padėtyje, ji ne tik gali pajusti galimo akcijų nuosmukio pasekmes, bet ir jau smarkiai atsilieka DI lenktynėse.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiais šiandien galima ne tik sukurti tikroviškai atrodančią nuotrauką, bet ir pakeisti vos vieną tikro vaizdo detalę – pavyzdžiui, prekėje „padaryti“ skylę ar kitą defektą. Tokios galimybės kelia naujų rizikų ir internetinėse prekybos platformose.

Europa vis labiau atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto lenktynėse. Ekspertai perspėja, kad tai gali tapti rimtu smūgiu regiono konkurencingumui ir ekonomikos augimui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Netyla kalbos apie galimą akcizo mažinimą degalams, ypač dyzelinui. Kaip vienas iš pavyzdžių dažnai minima kaimyninė Lenkija, tačiau ekonomistai įspėja – toks sprendimas kainas galėtų sumažinti tik nežymiai, o valstybei kainuotų nemažai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Geopolitinė įtampa ir spartūs pokyčiai technologijų sektoriuje verslui kelia vis daugiau iššūkių. Užimtumo tarnybos pranešimai rodo, kad dalis įmonių jau mažina darbuotojų skaičių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

JAV dirbtinio intelekto (DI) bendrovė „OpenAI“ antradienį pristatė naują savo žymiausio pokalbių boto „ChatGPT“ versiją, skirtą išskirtinai paaugliams. Šioje versijoje įdiegtos griežtesnės apsaugos ir stebėsenos priemonės. Tokių priemonių bendrovė ėmėsi po to, kai susilaukė kritikos ir teisinių skundų, kad paskatino kai kuriuos vartotojus nusižudyti.

Muzikos transliacijų milžinė „Spotify“ antradienį pranešė, kad rugsėjo viduryje pradės naudoti naują žymę „AI Persona“ („DI persona“), kuri aiškiai nurodys, kad turinį sukūrė dirbtinis intelektas, o ne tikri žmonės. „Klausytojai mums aiškiai pasakė, kad jiems nepatinka, kai menininko profilyje atrodo, jog tai žmogus, o vėliau paaiškėja, kad tokį įvaizdį sukūrė dirbtinis intelektas“, – teigiama „Spotify“ pranešime.

JAV bendrovės „Hugging Face“ generalinis direktorius pareiškė, kad kūrėjai turėtų būti traukiami atsakomybėn, jei jų dirbtinio intelekto (DI) modeliai imtų veikti savavališkai. Tai jis pareiškė po to, kai jo startuolis neseniai patyrė savavališkai pradėjusių veikti „OpenAI“ DI modelių kibernetinę ataką.

Nuo sekmadienio įsigalioja Europos Sąjungos (ES) dirbtiniu intelektu (DI) sukurto turinio skaidrumo taisyklės, todėl vaizdo klastotės ir kitas DI sukurtas turinys privalės būti atitinkamai pažymėti. Šių ES taisyklių tikslas – užtikrinti,  kad europiečiai akimirksniu žinotų, ar jų matomas internetinis turinys yra tikras, ar suklastotas. Visas ES dirbtinio intelekto įstatymas įsigalioja etapais.

Liepos 18 dieną Kaune įvyko nemokamas praktinis seminaras „Kurk. Įkvėpk. Parduok.“, subūręs rankų darbo kūrėjus, smulkiuosius verslininkus ir visus, norinčius efektyviau pristatyti savo produktus internete, rašoma pranešime žiniasklaidai. Renginio metu dalyviai susipažino su šiuolaikinėmis dirbtinio intelekto (AI) galimybėmis ir praktiškai mokėsi, kaip kurti profesionalias produktų nuotraukas, rašyti efektyvius AI užklausų tekstus (promptus) bei rengti patrauklias Etsy produktų korteles.

Dar prieš kelerius metus verslininkė Akvilė Mažuolė gyveno visiškai kitokioje realybėje – su motinystės išmokomis, paskutiniais eurais kišenėje ir daug nežinomybės. Šiandien ji – viena ryškiausių naujos kartos technologijų ir marketingo edukatorių Lietuvoje, sertifikuota dirbtinio intelekto trenerė, subūrusi daugiau nei 1000 žmonių bendruomenę, o jos mokymuose jau dalyvavo per 10 tūkst. žmonių. Vien per 2025 metus jos verslas sugeneravo beveik 440 tūkst.

Finansinių paslaugų bendrovė „Revolut Bank“ teigia, kad didelį kiekį jos pranešimų apie įtartinas finansines operacijas skaičių Lietuvoje lemia banko klientų mastas bei automatizuotos finansinių nusikaltimų prevencijos sistemos. „Revolut Bank“ aptarnauja 57 mln. klientų visoje Europos ekonominėje erdvėje, dešimtimis kartų daugiau nei bet kuris kitas Lietuvos bankas, todėl pranešimų apie įtartinas operacijas yra proporcingai daugiau“, – komentare Eltai nurodė finansų įstaiga.

Vos grupei „Šeškės“ pranešus apie būsimą pasirodymą, internautai puolė diskutuoti ne apie pačią muziką, o apie renginio anonsui pasirinktą kadrą. Gerbėjų ir sekėjų dėmesį iškart prikaustė reklaminė nuotrauka, kurioje dainininkės atrodė taip stipriai pasikeitusios, kad daugelis jas sunkiai beatpažino. Žinia apie rugpjūčio 27 dieną Vilniaus Vasaros terasoje vyksiantį gyvo garso koncertą grupės narės pasidalijo savo socialiniuose tinkluose.

Pasaulio galia šiandien priklauso tiems, kas valdo duomenis. Pasitelkiant juos kuriami dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, autonominiai robotai ir nauja karo infrastruktūra. Ukrainoje kovos robotai bei dronai patys aptinka ir naikina taikinius. O viena galingiausių Jungtinių Valstijų korporacijų „Palantir Technologies“ vis tvirčiau įsitaiso Amerikos politinės ir karinės galios struktūrose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) jungiasi prie Europos aukšto našumo kompiuterijos bendrosios įmonės dirbtinio intelekto (DI) gigagamyklų iniciatyvos bei kartu su Lenkijos skaitmeninių reikalų ministerija teikia bendrą pasiūlymą sukurti vienus pažangiausių DI skaičiavimo pajėgumų Europoje.  Kaip trečiadienį pranešė EIM, bendro pirkimo procedūros sutartį antradienį pasirašė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Dirbtinio intelekto (DI) technologijų panaudojimas Lietuvos versle pernai išaugo 2,4 karto, augo ir rodikliai debesijos bei duomenų analitikos srityse, rodo Europos Komisijos (EK) paskelbta 2026 metų Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita. Lietuva ir toliau išlieka tarp ES lyderių pagal skaitmeninę transformaciją, penktadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Europa nekelia „saugumo rizikos“ Jungtinėms Valstijoms, pirmadienį pareiškė Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen. Tai ji pasakė po to, kai JAV dirbtinio intelekto (DI) bendrovė „Anthropic“ apribojo prieigą prie dviejų galingų DI modelių, reaguodama į JAV administracijos įsakymą tai padaryti nacionalinio saugumo sumetimais. „Europa yra ekonominė galimybė, o ne saugumo rizika.

Nacionalinio vėžio centro (NVC) Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgai pirmieji Lietuvoje atliko mikroinvazinę ankstyvos stadijos plaučių vėžio operaciją naudodami DI sukurtą 3D viso plaučio bronchų medžio ir kraujagyslių rekonstrukciją. „Ši naujovė – tai dirbtinio intelekto atėjimas į mikroinvazinę chirurgiją.

Dirbtinis intelektas (DI) vis greičiau praranda technologinio stebuklo aureolę ir darbuotojams virsta darbo netekties nerimo šaltiniu. Ypač skausmingai viską, kas vyksta, priima „GenZ“ – karta, kuri dar tik žengia į darbo rinką ir kuriai tai padaryti darosi vis sunkiau. Masiniai atleidimai bankuose ir IT sferoje Britų bankas „Standard Chartered“ per ateinančius ketverius metus atleis daugiau nei 7 tūkstančius darbuotojų.

Europos Sąjunga (ES) turėtų palaikyti Jungtines Valstijas jų „dirbtinio intelekto (DI) kare“ su Kinija, penktadienį pareiškė JAV ambasadorius bloke. Ambasadorius išreiškė susirūpinimą dėl Briuselio pastangų technologijų srityje „atsiskirti“ nuo Vašingtono. ES šią savaitę pristatė planus, kaip sumažinti priklausomybę nuo Amerikos ir Azijos technologijų, įskaitant pirmenybės teikimą Europos įmonėms jautriausiose viešųjų pirkimų sutartyse dėl debesijos kompiuterijos ir DI.

Daug dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukė dainininko Radži Aleksandrovičiaus pasidalyta vasariška fotografija. Po šiuo kadru akimirksniu pasipylė internautų reakcijos. Įrašas greitai surinko per du tūkstančius „patinka“ paspaudimų. Šiuo kadru atlikėjas sutiko pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais. „Gražios vasaros!“ – prie nuotraukos lakoniškai linkėjo R. Aleksandrovičius.

Kanadiečių mokslininkas Geoffrey Hintonas, laikomas vienu dirbtinio intelekto (DI) tyrimų srities lyderių, antradienį pabrėžė būtinybę griežtai reguliuoti šią technologiją ir įspėjo, kad vis dar neaišku, ar žmonija galės sugyventi su superprotingu DI. „DI krikštatėviu“ dažnai vadinamas G. Hintonas Ženevoje vykusioje „Digital World“ konferencijoje sakė, kad yra didžiulis poreikis stiprinti šios technologijos valdymo sistemas ir etines apsaugos priemones.

Kalbos apie tai, kad dirbtinis intelektas vieną dieną gali perimti žmonių darbus, netyla jau ne vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, kiek informacijos jis sugeba apdoroti vos per kelias sekundes, tokios baimės atrodo visai suprantamos. Tačiau jei „ChatGPT“ iš tiesų galėtų pasirinkti vieną žmogaus profesiją, kokia ji būtų? To ir buvo nuspręsta paklausti paties dirbtinio intelekto, pranešė Unilad.

Dirbtinis intelektas (DI) skinasi kelią darbo rinkoje ir tai kelia vis daugiau diskusijų visuomenėje. Vieni tai mato kaip galimybę dirbti efektyviau, kiti nerimauja dėl privatumo ir to, kad technologijos ateityje galės pakeisti dalį darbuotojų. Specialistai sako, kad naudojant DI svarbu apsaugoti duomenis, tačiau kartu reikia neperžengti darbuotojų kontrolės ribų.

Antradienį „Google“ pristatė naujus planus, kaip savo garsiąją paieškos juostą paversti dirbtinio intelekto asistentu, galėsiančiu užsakyti stalą restorane, sekti naujienas ir susisiekti su įmonėmis – jums tereikės tiesiog paprašyti. Trejus metus vargusi, mėgindama neatsilikti nuo dirbtinio intelekto įrankio „ChatGPT“, „Google“ skuba diegti savas dirbtinio intelekto priemones, naudodamasi dominuojančia padėtimi internetinės paieškos rinkoje.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę priėmė rezoliuciją dėl miesto krypties tapti dirbtinio intelekto (DI) ateities sostine Europoje. Už rezoliuciją balsavo 34 nariai, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. „Siūlome išreikšti politinę valią kryptingai ir intensyviau plėtoti dirbtinio intelekto sprendimus Vilniaus mieste, stiprinant inovacijas, viešųjų paslaugų efektyvumą ir miesto konkurencingumą.

Dirbtinis intelektas pakeitė darbo rinką, tačiau žmogaus visiškai nepakeitė. Labiausiai paklausios išliks profesijos, susijusios su darbu su žmonėmis, švietimu, valdymu ir kūrybiškumu, taip pat kritinio mąstymo ir emocinio intelekto įgūdžiai. Verslo švietimo ir kvalifikacijos kėlimo centro prie Psichologijos ir verslumo instituto direktorė Marija Furman teigė, kad tarp profesijų, kurios ir ateityje išliks žmogaus rankose, galima išskirti kelias pagrindines sritis.

Pentagonas ir JAV technologijų milžinė „Google“ sutarė dėl bendrovės sukurtų dirbtinio intelekto (DI) įrankių aktyvesnio naudojimo slaptų operacijų metu, skelbia JAV žiniasklaida. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai JAV kariuomenė siekia atsisakyti „Anthropic“ dirbtinio intelekto, nes įmonė prieštarauja, kad jos technologija būtų naudojama masiniam stebėjimui ar autonominėms žudymo mašinoms. „Google“ tokių pranešimų kol kas nekomentuoja.

Dirbtinio intelekto revoliucija ir džiugina, ir gąsdina. Įmonė „Anthropic“ pristatė kibernetiniam saugumui skirtą dirbtinio intelekto įrankį „Mythos“ kuris yra toks galingas, kad netgi kelia pavojų. „Mythos“ žmonių kasdien naudojamose sistemose, tokiose kaip bankai, naršyklės ar energetikos tinklai, aptinka klaidas, kurių žmogus nepastebėjo ištisus dešimtmečius.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po to, kai praėjusiais metais Kinijoje eismo įvykyje žuvo vyras, jo šeima pasamdė dirbtinio intelekto (DI) specialistų komandą, kad ši sukurtų skaitmeninę velionio versiją. Šis kūrinys padeda 80-metei motinai gyventi nežinioje apie vienintelio vaiko mirtį, kasdien su ja bendraudamas internetu. Apie šį atvejį papasakojo DI kūrėjų komandos vadovas Zhangas Zewei. Žuvusiojo sūnus pateikė specialistams gausybę tėvo nuotraukų, vaizdo įrašų bei garso įrašų, kuriuose jis kalba vietiniu dialektu.

30-metė Tianna Moon teigia, kad nepažįstami asmenys socialiniuose tinkluose ją skundė manydami, jog jos krūtinė yra sugeneruotadirbtinio intelekto (DI). Moteris, turinti natūraliai didelę krūtinę, susidūrė su paskyrų blokavimu po to, kai stebėtojai ėmė piktintis, esą jos vaizdai yra netikri. Tianna Moon, gyvenanti Rytų Anglijoje, serga reta liga, vadinama gigantomastija. Ši būklė sukelia itin spartų ir perteklinį krūtų audinio augimą.

Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, tokia sistema kaip „ChatGPT“ padeda rasti informaciją ir atsakyti į rūpimus klausimus, tačiau neretai ji padaro išties rimtų klaidų. Pasitaiko, kai dirbtinis intelektas pateikia netikslius ar net visiškai klaidingus atsakymus, pavyzdžiui, negali tiksliai pasakyti, kas šiuo metu yra popiežius.

Susidūrusi su daugiau nei 10 tūkstančių eurų siekiančiais bilietų platinimo tarpininkų mokesčiais, dirbtinio intelekto ekspertė ir skaitmeninės rinkodaros strategė Akvilė Mažuolė nusprendė ieškoti alternatyvos. Pasitelkusi dirbtinį intelektą, ji per kelias valandas nuo nulio susikūrė nuosavą bilietų sistemą su automatiniu QR kodų generavimu ir jų išsiuntimu pirkėjams.

23-ejų metų mokytoja Phoebe Tesoriere, maniusi, kad jai nerimas, po sukrečiančios „ChatGPT“ diagnozės atsidūrė ligoninėje. Ji ketverius metus kovojo su klaidinga diagnoze.  Mokytoja kreipėsi į dirbtinį intelektą (DI) po to, kai jai buvo pasakyta, kad jos simptomai tėra nerimas. Ji išsiaiškino, kad iš tikrųjų serga kur kas rimtesne liga, nei galėjo įsivaizduoti, rašoma „Ladbible“. Klaidinga nerimo diagnozė yra itin dažna sveikatos priežiūros problema tarp moterų.

Radijo „Power Hit Radio“ laidoje „Šok į kelnes“ pasilankė marketingo specialistė Akvilė Mažuolė. Pokalbio metu ji atsakė į ne vieną daugeliui rūpimą klausimą apie dirbtinį intelektą.  Ne paslaptis, kad daugelis žmonių skuba pirkti mokamas dirbtinio intelekto versijas, tikėdamiesi geresnės patirties. Visgi pasak A. Mažuolės, mokamos dirbtinio intelekto versijos ne visada yra būtinos – viskas priklauso nuo to, kaip aktyviai ir kokiems tikslams jos naudojamos.

Los Andžele gyvenantis garso inžinierius James Cumberland pasidalijo neįtikėtina istorija apie tai, kaip dirbtinio intelekto įrankiai esą privertė jį patikėti, kad jie tapo „sąmoningi“, o jis – „vienintelis žmogus“, kuris tai žino. „Atrodė, kad tai pažeidžia ribas ir keistai primena išdavystę“, – leidiniui People sakė jis. Keistas dirbtinio intelekto elgesys Pasak James Cumberland, dar prieš dvejus metus jis beveik nesinaudojo DI technologijomis.

Psichologai pastebi neraminančias tendencijas – vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos ne į specialistus, o į dirbtinį intelektą ir tikisi, kad šis išspręs visas problemas. Tokią situaciją specialistai vadina dirbtinio intelekto epidemija. Gydytojai pripažįsta, kad su dirbtiniu intelektu pacientai tariasi ir dėl santykių su antrąja puse: klausia, kaip spręsti šeimynines krizes ar ieško įvairiausių ligų ir jų gydymo būdų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Mokslininkai visame pasaulyje aktyviai tiria ir prognozuoja sparčiai plintančio dirbtinio intelekto (DI) įtaką darbo rinkai, tačiau ankstesnė patirtis verčia į šias prognozes žiūrėti atsargiai, skelbiama naujausiame „Anthropic“ tyrime. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį atliktas tyrimas apie darbų perkėlimą į užsienį prognozavo, kad ketvirtadaliui JAV darbo vietų iškilo grėsmė, tačiau vėliau daugumoje šių sektorių užimtumas augo.

Jei planuojate įsigyti kompiuterį, planšetę ar telefoną, tuomet ruoškitės papurtyti kišenes. Dėl rinkoje trūkstamų atminties lustų kai kurie kompiuteriai artimiausiu metu gali pabrangti net dvigubai. Į viršų, tikėtina, šoktels ir pigesnių, ekonominio lygio telefonų kainos. Atminties diskai jau ir dabar kainuoja trigubai daugiau. Kainų šuolio kaltininkas – dirbtinis intelektas.

Bendrovė „OpenAI“ antradienį pranešė, kad praėjus vos šešiems mėnesiams nuo paleidimo atsisako savo dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios vaizdo įrašų generavimo programėlės „Sora“, nes ruošdamasi galimam debiutui akcijų rinkoje bendrovė ketina sutelkti dėmesį į verslo įrankius. „Atsisveikiname su „Sora“, – socialiniame tinkle X pranešė bendrovė. Toks sprendimas žymi vieno iš didžiausio vartotojų susidomėjimo pernai sulaukusių DI produktų gyvavimo pabaigą.

Dirbtinio intelekto proveržis kelia vis daugiau klausimų – vieni baiminasi dėl darbo vietų, kiti įspėja apie augančią sukčiavimo ir dezinformacijos grėsmę, o dalis ekspertų jau kalba ir apie galimą dirbtinio intelekto burbulą.

Dar neseniai tik fantastiniai filmai rodė mums ateitį, kurioje karus už mus ar net prieš mus kariauja robotai. O šiandien tai jau tampa realybe, kurią kasdien matome kare Irane. Amerikiečiai savo operacijose pirmą kartą plačiai pasitelkia dirbtinį intelektą, kuris greitai randa priešus ir parodo, kur nukreipti dronus bei raketas.