dirbtinis intelektas

Viena nauja Japonijos partija antradienį pareiškė, kad po katastrofiško pasirodymo per neseniai vykusius rinkimus iš jos pasitraukus steigėjui, vadovu taps dirbtinis intelektas (DI). Partija „Kelias į atgimimą“, kurią sausį įkūrė buvęs nedidelio Vakarų Japonijos miesto meras Shinji Ishimaru (Šindžis Išimaru), neturi politinės platformos, o jos nariai gali patys nustatyti savo darbotvarkes.

Pastaruoju metu telefoniniai sukčiai pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) sukurtus balsus, pokalbių modelius ir iš anksto paruoštus monologus. Kokią grėsmę kelia tokia sukčių pažanga ir kaip veikia naujausi apgaulės metodai, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas, rašoma pranešime spaudai. DI botai ir pokalbių robotai Dirbtinio intelekto technologijos atveria galimybes ne tik inovacijoms, bet ir naujiems sukčiavimo metodams.

Dirbtinis intelektas jau keičia universitetų praktiką – naudodami jį studentai rašo baigiamuosius darbus ar atsiskaito egzaminus, o technologijos dažnai nepajėgia to aptikti. Ekspertai sako, kad švietimo bendruomenei teks ieškoti naujų užduočių ir kontrolės formų, nes DI įrankiai tampa vis sunkiau atpažįstami.

Dirbtinio intelekto (DI) gigantė „OpenAI“ atskleidė, kodėl net pažangiausi pokalbių robotai neretai pateikia klaidingus atsakymus. Naujausiame tyrime bendrovė paaiškino, kad DI dažnai apdovanojamas už spėjimus, todėl jis linkę kurti atsakymus net tada, kai nežino teisybės. „OpenAI“ aiškina, jog „haliucinacijomis“ vadinama situacija, kai DI, užuot pripažinęs nežinojimą, pateikia išgalvotus atsakymus.

Dirbtinis intelektas šiandien tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – nuo laiškų rašymo ir dokumentų analizės iki kūrybos ar net kovos su dezinformacija. Nors jis palengvina darbus ir taupo laiką, kartu kelia ir naujų iššūkių, kuriuos dar tik mokomės suprasti.

Albanija tapo pirmąja pasaulio šalimi, paskyrusia ministrę, sukurtą dirbtinio intelekto pagalba. Jos vardas – Diella, išvertus iš albanų kalbos reiškiantis „saulės spindulius“. Naujoji ministrė bus atsakinga už viešuosius pirkimus, rašo „Politico“. Premjeras Edi Rama dar vasarą užsiminė, jog šalis galėtų turėti dirbtinio intelekto sukurtą ministrę. Tiesa, tuo metu daugelis netikėjo, kad idėja taip greitai virs realybe.

JAV senjorai vis dažniau susiduria su dirbtinio intelekto (DI) iššūkiais – vieni juo žavisi, kiti baiminasi. Specialiuose kursuose pagyvenę žmonės mokosi atpažinti DI sukurtus vaizdus, saugotis sukčių atakų ir net patys atranda, kaip pasitelkti „ChatGPT“ laiškams, kelionėms ar net knygoms kurti. Tačiau daugelis pripažįsta: naujoji technologijų banga gąsdina labiau nei išmaniųjų telefonų ar interneto pradžia. Maždaug tuzinas senjorų klasėje Merilande gavo paprastą užduotį.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad populiariausi dirbtinio intelekto pokalbių robotai, tarp jų „ChatGPT“ ir „Meta“ modeliai, kas trečiame atsakyme pateikia klaidingą informaciją, praneša „Euronews“. Didžiausias klaidų skaičius užfiksuotas naudojantis „Inflection AI“ pokalbių robotu „Pi“ (57 proc. atsakymų buvo klaidingi) ir „Perplexity AI“ (47 proc.). Populiariausi pokalbių robotai, „ChatGPT“ ir „Llama“, klaidingą informaciją pateikė apie 40 proc. atsakymų.

Klaipėdos universitete pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio intelekto laboratorija. Studentai ir mokiniai ten sužinos, jog egzistuoja ne tik „ChatGPT“, o ir daugybė kitų modelių, kuriuos galima tobulinti bei panaudoti muzikos kūrybai, ekonomikos tyrimams ar net pasaulio pabaigos prognozėms. „Esame skeleto sistemoje.

Viena tekstinė užklausa „Google“ dirbtinio intelekto (DI) programai „Gemini“ sunaudoja maždaug tiek elektros energijos, kiek televizorius per mažiau nei 9 sekundes, paskelbė bendrovė. „Google“ apskaičiavo, kad vidutinės energijos sąnaudos vienai tekstinei užklausai siekia 0,24 vatvalandžių (Wh) ir apie 5 lašus arba 0,26 mililitrų vandens, kurio reikia DI duomenų centrų aušinimui. Daug metų būgštaujama, kad populiarėjant DI programoms auga elektros ir vandens suvartojimas.

Internete plinta naujas reiškinys – dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai, prisistatantys kaip pats Jėzus Kristus. Jie žada dvasinį vadovavimą, atsako į maldas, priima išpažintis ir net leidžia rinktis tikėjimo tradiciją, tačiau tyrėjai įspėja: už šių „dieviškų“ žinučių slypi pelno siekiantys algoritmai, o ne stebuklai. Internete veikiantys dirbtinio intelekto pokalbių robotai pateikia neįtikėtiną teiginį – jie esą patys Jėzus Kristus.

Ekspertai prognozuoja, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) jau greitai darbo rinkoje gali išvis nebereikėti dalies specialistų ir jie liks be darbo. Tyrimai atskleidė, kad keistis gali įvairiausių profesijų darbas – nuo informacinių technologijų iki vertėjų, istorikų. Įmonėms toks įrankis jau dabar padeda sutaupyti dešimtis tūkstančių valandų darbo, už kurias dabar žmonėms jos moka atlyginimus.

Vartotojai pastebėjo, kad kai kurių paieškos sistemų, įskaitant „Google“ ir „Bing“, rezultatuose pradėjo rodytis nuorodos į svetimus pokalbius su „ChatGPT“. Kaip praneša „TechCrunch“, tai tapo įmanoma dėl pokalbių nuorodų pasiekiamumo po paieškos rezultatų filtravimo. Kai kurie asmeniniai vartotojų pokalbiai su „ChatGPT“ netikėtai tapo vieši. Pasirodo, įvedus į „Google“, „Bing“ ar kitą paieškos sistemą užklausą „site:chatgpt.

Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti pavojingu ginklu sukčių rankose – įspėja „ChatGPT“ kūrėjas. DI technologijos taip sparčiai tobulėja, kad jau lenkia bankų apsaugos sistemas ir atveria duris naujai apgavysčių bangai. JAV technologijų lyderis Samas Altmanas įspėja: pasaulis stovi ant „sukčiavimo krizės“ slenksčio, o pavojus slypi visur, net žmonių balsuose. JAV Federalinio rezervo sistemos vadovas Samas Altmanas pareiškė, kad pasaulis atsidūrė ties „sukčiavimo krizės“ riba.

Ypač sportiška močiutė, fitneso trenerė ir modelis Andréa Sunshine šiuo metu gyvena Romoje ir palaiko santykius su 35 metų partneriu Federico, kuris yra 20 metų jaunesnis už ją. Tačiau net ir būdama mylima, 55-erių moteris patyrė netikėtą emocinį sukrėtimą – susižavėjo dirbtiniu intelektu ir įsimylėjo pokalbių robotą. Kaip rašo „Mirror“, viskas prasidėjo nuo paprasto tikslo – naudotis „ChatGPT“ pagalba rašant naują knygą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia Lietuvos įmones, mokslinių tyrimų įstaigas ir kitas organizacijas prisijungti prie preliminarios 3 mlrd. eurų vertės Baltijos dirbtinio intelekto (DI) gamyklos konsorciumo, pirmadienį pranešė ministerija.

Naujas Meino universiteto (JAV) tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) gali pateikti tikslesnius atsakymus nei gydytojai žmonės, tačiau vis dar stokoja gebėjimų toje srityje, kuri pacientams itin svarbi – emociniame ryšyje, rašoma „Study Finds“. Tyrėjai palygino DI atsakymus į sudėtingus medicininius klausimus su žmonių gydytojų atsakymais iš įvairių sveikatos priežiūros sistemų Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.

Socialiniuose tinkluose masiškai plintantys su dirbtiniu intelektu sukurti vaizdo įrašai jau patraukė Vyriausybės dėmesį. Kultūros ministerija stebi, jog pavojinga riba tarp pramoginio turinio ir sukčiavimo peržengta, mat socialiniuose tinkluose plinta jau ne vienas vaizdo įrašas, kur tikrų žurnalistų arba žinių vedėjų skaitmeniniai klonai skleidžia melagingą informaciją, ragina žmones investuoti.

Internetiniai sukčiai toliau naudojasi įžymių Lietuvos žmonių veidais. Pavyzdžiui, pasinaudoję ekonomisto Nerijaus Mačiulio veidu, bando įtikinti žmones investuoti netikrose platformose. Žala milžiniška – pasak policijos, šiemet sukčiai iš patiklių šalies gyventojų spėjo išvilioti beveik 6 milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio balsu ir atvaizdu pasinaudojo internetiniai sukčiai.

Valstybės kontrolės atliktas dirbtinio intelekto (DI) auditas viešajame sektoriuje rodo, kad Lietuvoje nėra užtikrinama šios sistemos veikimui reikalinga infrastruktūra. Remiantis audito rezultatais, akcentuojama – neišspręsti infrastruktūros, duomenų ir darbuotojų kompetencijos klausimai yra pagrindinės kliūtys pasiekti proveržį šioje srityje.

Siekiant efektyvinti veiklą, Seimo kanceliarija praėjusią savaitę pristatė naujas Dirbtinio intelekto (DI) taikymo gaires.  Jos nustato aiškius atsakingo, etiško ir saugaus DI naudojimo principus organizacijos veikloje. Šių gairių tikslas – užtikrinti, kad DI būtų taikomas profesionaliai, atsakingai ir inovatyviai.  Pasak Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio, sėkmingam DI diegimui būtinos ne tik technologijos, bet ir nuoseklus darbuotojų pasiruošimas bei atsakingas požiūris į duomenis.

Elono Musko startuolis „xAI“ šeštadienį atsiprašė už įžeidžiančias žinutes, kurias šią savaitę paskelbė jo dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas „Grok“, ir dėl to kaltino programinės įrangos atnaujinimą, kuriuo siekta, kad jis veiktų panašiau į žmogų. Po antradienį atlikto atnaujinimo „Grok“ socialiniame tinkle „X“ paskelbtuose įrašuose gyrė nacių lyderį Adolfą Hitlerį ir teigė, kad žmonės su žydiškomis pavardėmis yra labiau linkę skleisti neapykantą internete.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus apie naują sukčiavimo bangą, kuri plinta interneto erdvėje. Sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinio intelekto technologijas ir kuria itin tikroviškus vaizdo įrašus, kuriuose imituojami žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai. Tokios klastotės gali apgauti net ir technologijomis besidominčius žmones, todėl svarbu išlikti budriems.

Milijardieriaus Elono Musko dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas „Grok“ trečiadienį vėl sulaukė kritikos dėl antisemitinių komentarų, Adolfo Hitlerio šlovinimo ir islamo įžeidimo atskiruose platformos „X“ pranešimuose. Dėl vienos komentarų serijos, kurioje buvo tiesiogiai Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui skirtų įžeidimų, šios šalies teismas uždraudė minėtus įrašus.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pradėjus vis dažniau plisti išmaniojo vaizdo klastotėms (angl. deepfake), institucijos ragina visuomenę apie tokius atvejus nedelsiant informuoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT). Pasak tarnybos, didžiausią nerimą kelia tai, kad šis dirbtinio intelekto įrankis vis dažniau pasitelkiamas siekiant diskredituoti žiniasklaidos priemones.  „Svarbiausias dalykas – greitas reagavimas.

Net 7 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, tačiau dauguma pripažįsta, kad gauna neteisingus atsakymus ir juo dar ne visai gali pasitikėti. Lietuviai pasakoja, kokiose situacijose prašo pagalbos dirbtinio intelekto, pavyzdžiui, ruošiantis paskaitoms, sodinant pomidorus ar rašant motyvacinį laišką darbdaviui.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Kiek žmonių Lietuvoje naudoja dirbtinį intelektą? Programėlė „ChatGPT“ atsako, kad jį naudoja vienas iš penkių Lietuvos žmonių.

Mažmeninė prekyba, IT, apskaita ir finansai yra vieni labiausiai nukentėjusių sektorių nuo 2022 m. lapkričio, kai pradėjo veikti dirbtinio intelekto (DI) įrankiai. Nuo „ChatGPT“ paleidimo 2022 m. lapkritį pradinio lygio darbo vietų skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo beveik trečdaliu.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre žmones jau pakeitė dirbtinis intelektas (DI). Tiesa, jo darbas ne visai intelektualus – kompiuteris gilinasi į rajono šiukšles. Pakeitęs gyvus žmones, dirbtinis protas kasdien po aštuonias valandas skaičiuoja, kiek į sąvartyną pakliūva plastiko, metalo ar kitų atliekų. Tai esą padeda identifikuoti ir kaip žmonės rūšiuoja, ir ką galima padaryti su į centrą patekusiomis atliekomis.

Prasidėjus Izraelio ir Irano konfliktui, internete ėmė plisti gausybė įrašų, esą nufilmuotų įvykio vietose – juose matyti sprogimai, skrendančios raketos, degantys miestai. Tačiau, pasak ekspertų, nemaža dalis šių vaizdų ne tikri, o sukurti dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Nustatyti, kurie įrašai tikri, o kurie – klastotės, jau beveik neįmanoma.

Paprastai elektra suvartojama tuo pačiu metu, kai yra pagaminama. Daugėjant gaminančių elektros vartotojų, energijos pagaminama ir rinkai pasiūloma vis daugiau. O kai didėja pasiūla, kainos turėtų mažėti. Vis dėlto elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra gana nepastovi. Vienu metu, pavyzdžiui, vėjuotą ir saulėtą dieną jos pagaminama labai daug. Tačiau apniukusią dieną be vėjo – jos pagaminama labai mažai.

Parduotuvių savitarnos kasose pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas. „Iki“ prekybos tinklas pristatė, kaip veiks ir atrodys atnaujintos kasos šalies parduotuvėse. Dirbtinis intelektas esą padės sutaupyti pirkėjams laiko – nereikės laukti, kol prie savitarnos kasų atėjusi parduotuvės darbuotoja patvirtins kliento amžių, pavyzdžiui, įsigijus alkoholio, cigarečių ar energinių gėrimų.  Parduotuvių savitarnos kasos bus dar išmanesnės nei dabar.

Socialiniuose tinkluose plinta melagingi su dirbtiniu intelektu (DI) sukurti neva žinių reportažų vaizdo įrašai. Kai kuriais dirbtinio intelekto mėgėjai iš žiūrovų bando išpešti šypseną, o kai kurie bando ir apgauti bei priversti sukčiams atiduoti pinigus. Šiomis dienomis pasirodė vaizdo įrašai, kur su dirbtiniu intelektu padarytais neva TV3 ir kitų žinių vaizdo įrašais sukčiai skleidžia dezinformaciją apie skiepų žalą ir siūlo pirkti netikrus neva žmonės nuo mirties galinčius išgelbėti vaistus.

Antradienį sutriko „ChatGPT“ veikla, rašo „Tom‘s Guide“. Pirmieji pranešimai „Downdetector“ pasirodė prieš 10 val. ryto Lietuvos laiku. Pranešimų pikas pasiektas prieš 13 val. Sutriko „ChatGPT“ veikla „OpenAI“ sako, kad vartotojai pastebi padidėjusį klaidų skaičių ir vėlavimą. Iš esmės robotas stringa, neatsako į klausimus.   Kai kuriems vartotojams išmetamas klaidos pranešimas, o kitiems puslapis iš viso atrodo užstrigęs, vartotojai mato tuščią foną su tašku.

Nors dirbtinio intelekto (DI) plėtra paskutiniais metais tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis: nuo medicinos, verslo, pramonės iki kasdienio gyvenimo, lietuvių kalba taip pat pamažu atranda savo vietą skaitmeninių technologijų pasaulyje. Prie to reikšmingai prisideda Lietuvos įmonė „Neurotechnology“, iš Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos gavusi „2024 metų inovacijos“ apdovanojimą už didžiojo kalbos modelio lietuvių kalbai sukūrimą.

Viena iš pasaulyje pirmaujančių dirbtinio intelekto (DI) laboratorijų įspėja, kad netolimoje ateityje žmonės gali tapti tiesioginiais dirbtinio intelekto sistemų įrankiais – vadinamaisiais „mėsos robotais“, rašoma „Futurism“. Neseniai duodami interviu dirbtinio intelekto temomis besidominčiam podkasteriui Dwarkeshui Pateliui, „Anthropic“ tyrėjai Sholto Douglasas ir Trentonas Brickenas išreiškė susirūpinimą, kad jų pačių kuriamos technologijos gali turėti pavojingų pasekmių.

Dirbtinį intelektą (DI) naudoja 69 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau tik trečdalis jų pasikliauja šia technologija, rodo pasaulinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonės KPMG tyrimas.  „Žmonės tikisi daug iš dirbtinio intelekto, bet laukia daugiau skaidrumo, aiškumo ir atsakomybės iš šios technologijos kūrėjų“, – komentuoja „KPMG Lietuvos“ technologijų konsultacijų skyriaus vadovas Jonas Kupinas. Pasak tyrimo, 67 proc. respondentų teigiamai vertina DI, o 78 proc. tiki jo ateitimi.

Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas – iki 2030 m. gali pritrūkti 23 tūkst. darbuotojų, rašome pranešime žiniasklaidai. Lietuva sparčiai žengia į dirbtinio intelekto (DI) amžių, tačiau darbuotojų trūkumas gali tapti rimta kliūtimi tiek verslui, tiek valstybės pažangai. „Unicorns Lithuania“ duomenimis, šiuo metu platformoje ieškoma daugiau nei 360 skaitmeninių specialistų, o iki 2030 m. šis poreikis gali išaugti iki 23 000 naujų darbo vietų DI srityje.

Visai neseniai „Meta“ pranešė apie tai, kad uždaro itin populiarią programėlę tarp darboviečių – „Workplace“. Savo pranešime jie paaiškino, kad 2026 metų birželio 1 dieną programėlė nustos veikti. „Workplace by Meta“ yra populiarus įrankis, kuriuo organizacijos bendrauja ir bendradarbiauja savo viduje nuo pat jo atsiradimo 2016 m., rašoma blog.yoobic.com. Nepaisant savo galimybių ir įvairių integracijų, „Workplace“ sunkiai konkuravo su kitomis įmonių bendravimo priemonėmis.

Vyrai, turintys virtualias žmonas, ir neurodiversiški žmonės, kurie naudojasi pokalbių robotais, padedančiais jiems orientuotis santykiuose – tai vieni iš daugybės būdų, atskleidžiančių, kaip dirbtinis intelektas keičia žmonių gyvenimus, rašoma „The Guardian“. Dešimtys asmenų pasidalijo savo patirtimi, kaip naudojasi personifikuotomis dirbtinio intelekto pokalbių robotų programėlėmis, sukurtomis taip, kad imituotų į žmogų panašų bendravimą.

Kibernetinių atakų skaičius sparčiai auga, neretai kada tam yra pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, automatizuoti įrankiai ar robotizuoti skambučiai, kad rinktų duomenis, vykdytų tikslines apgaules, o valstybė stiprina gynybą įstatymais ir technologijomis. Lietuvoje pernai užregistruota 63 proc. daugiau kibernetinių incidentų nei 2023 metais, rodo 2024-ųjų Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita.

Žmonės, kurie nėra teisininkai, labiau linkę pasitikėti teisiniais patarimais, kuriuos pateikia „ChatGPT“, nei tikri teisininkai – bent jau tada, kai jie nežino, kuris iš jų pateikė patarimą. Tai pagrindinė „Study Finds“ naujo tyrimo išvada, kuri atskleidžia svarbius susirūpinimą keliančius aspektus, susijusius su tuo, jog visuomenė vis labiau pasikliauja dirbtinio intelekto (DI) generuojamu turiniu.

Jau po kelių savaičių „Meta“ pradės naudoti viešai prieinamus vartotojų iš Europos duomenis savo dirbtinio intelekto (DI) mokymuisi. Paprastai kalbant, viską, ką parašysite ar pakomentuosite, sistema „suvalgys“ ir savo nuožiūra informaciją naudos toliau. Tačiau daugelis nežino, kad tokiais atvejais gali atsisakyti pokyčių bei neleisti bendrovei naudotis net ir viešai prieinamais duomenimis.

Dirbtinis intelektas (DI) tobulėja sparčiau nei bet kada anksčiau ir keičia įprastus darbo modelius. Jei anksčiau robotai, DI ir žmonės veikė atskirai, šiandien technologijos leidžia jiems bendradarbiauti – atlikti tas pačias užduotis, dalintis atsakomybe ir net fizine darbo erdve.

Profesoriai įkūrė fiktyvią įmonę, kurioje dirbo vien tik dirbtinio intelekto (DI) agentai, kurie buvo sukurti atlikti užduotis savarankiškai. „Futurism“ praneša, kad jei kada nors nerimavote, jog DI artimiausiu metu perims visas darbo vietas, šiuo metu galite atsikvėpti. Šis eksperimentas parodė, jog DI dar nėra pajėgus savarankiškai atlikti užduotis.

Labai daug diskusijų internete sulaukė vienos įmonės reklama, kurioje nurodoma, kad reikia nustoti samdyti žmonės, nes jau galima įdarbinti dirbtinį intelektą (DI), kuris esą viską padarys greičiau ir geriau.  „Samdykite amatininkus, o ne žmones“; „Amatininkai neateis į darbą alkani“; „Amatininkai nesiskundžia dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis bendrovė „Artisan“ pristato savo sukurtus DI darbuotojus–amatininkus, angliškai – artisans.

Balandį JAV technologijų bendrovė „OpenAI“ pristatė savo naujausius dirbtinio intelekto modelius, pavadintus o3 ir o4-mini. Tačiau, kaip parodė bandymai, abu modeliai žengė didelį žingsnį atgal: jie labiau linkę išgalvoti tam tikrus dalykus nei ankstesnės jų versijos, rašoma „TechCrunch“. Pasak „TechCrunch“, naujieji „OpenAI“ modeliai prieštarauja tendencijai, pagal kurią kiekvienas naujas modelis buvo vis geriau patobulintas, tačiau šiuo atveju „OpenAI“ juda klaidinga kryptimi.

Lietuvoje siekiama pastatyti pirmąjį Baltijos šalyse dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą (angl. „AI Factory“) – projekto vertė galėtų siekti apie 110 mln. eurų, trečiadienį skelbia Ekonomikos ir inovacijos ministerija. „Esame užsibrėžę ambicingus tikslus ir jei veiksime greitai, vieningai ir strategiškai, Lietuva gali tapti viena iš Europos DI lyderių“, – pranešime sakė ministras Lukas Savickas.  Skaičiuojama, kad didžiausia projekto dalis – 72 mln.

Be dirbtinio intelekto (DI) įrankių dauguma jau neįsivaizduoja kasdienės veiklos. Visgi, 2024 metais Stanfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 27 proc. „ChatGPT“ atsakymų apie įmones ir jų veiklą yra netikslūs ar visiškai klaidingi. Ir tik apie 15 proc. tokių atvejų yra atpažįstami.

Dirbtinis intelektas keičia pasaulį – nuo verslo ir viešojo administravimo iki kasdienio gyvenimo, o politika gali būti sekanti sritis. Nors kai kuriems žmonėms dirbtinio intelekto politikų idėja gali kelti nerimą, apklausų rezultatai rodo, jog kai kurie tam pritaria.