Šiuo metu galioja išimtys, leidžiančios kai kuriems individualią veiklą vykdantiems asmenims dirbti be kasos aparatų. Visgi apie siūlymą naikinti šias išimtis VMI pranešė rašte Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Pasak VMI, stacionariomis vietomis būtų laikomi pastatas, patalpos, kioskas, vagonėlis, kilnojamasis namelis, kuriuose teikiamos paslaugos. Paprastai tariant, panaikinus išimtį, visi tokiose vietose individualią veiklą vykdantys gyventojai turėtų naudoti kasos aparatus.
Inspekcija pabrėžia, kad tokie pokyčiai padėtų surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą ir mažinti šešėlinę ekonomiką.
Tačiau kai kurie politikai ir specialistai tuo abejoja ir pabrėžia, kad toks sumanymas ne tik nesumažins šešėlio, bet ir padidins finansinę bei administracinę naštas.
Pasiūlymus inicijavo dėl gyventojų sukčiavimo
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Syso, kasos aparatus 2024 m. turėjo iki 3 proc. individualiai dirbančiųjų.
Seimo komitetui pateiktais VMI duomenimis, pagal verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymą 2024 metais dirbo 364 tūkst. žmonių, iš jų kasos aparatus buvo įsigiję beveik 9 tūkst. – apie 2,5 proc. Inspekcijos vertinimu, iki 70 proc. jų veiklos vietą buvo galima laikyti stacionaria.
Iš 26,5 tūkst. kirpyklose ar grožio salonuose dirbusių ir pajamas už 2024 m. deklaravusių gyventojų kasos aparatus naudojo vos 217.
Pasak A. Syso, tokie skaičiai rodo, kad pajamos slepiamos: „Vadinasi, sukčiaujama (...) Ten, kur daugiausia pinigų praplaukia, ten ir nenaudoja (kasos aparatų – BNS).“
VMI nustatė, kad vidutinės šio sektoriaus darbuotojų metinės pajamos po atskaitymų siekė apie 9,5 tūkst. eurų, arba apie 788 eurus per mėnesį, tačiau vien privalomajam sveikatos draudimui 2024 metais jie turėjo skirti apie 774 eurus per metus, be to, dirbantieji privalo mokėti ir „Sodros“ įmokas.
„Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad deklaruojamos pajamos neatitinka tikrovės“, – konstatuoja VMI.
Panaši situacija 2024 m. buvo statybos, remonto ir apdailos sektoriuje – čia individualia veikla užsiėmė 32,5 tūkst. žmonių, kurių mėnesio pajamos siekė 499 eurus. Tik 82 iš jų turėjo kasos aparatus.
Iš 16,6 tūkst. švietimo, kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugas teikiančių gyventojų tik 27 turėjo kasos aparatus. Jų mėnesio pajamos siekė 361 eurą.
VMI teigimu, vertinant autoremonto veiklos pobūdį ir paslaugų kainą rinkoje, individualiai dirbusių 8 tūkst. gyventojų deklaruotos pajamos – vidutiniškai 374 eurai per mėnesį – buvo neproporcingai mažos ir leido daryti prielaidą, kad dalis jų nedeklaruojama.
55,6 proc., arba 140,2 tūkst., individualiai dirbusiųjų deklaravo pajamas iki 5 tūkst. eurų.
LBAA tokiam siūlymui nepritarė
VMI pasidalijo, kad jos siūlymą palaiko ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA).
Visgi LBAA savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame nurodė, kad nepritarė VMI siūlymams dėl privalomų kasos aparatų taikymo individualią veiklą vykdantiems asmenis.
Asociacija įraše pridūrė, kad pateikė oficialų raštą VMI, kuriame išdėstė argumentus, kodėl šiam siūlymui nepritaria. Taip pat LBAA inicijavo šio klausimo svarstymą Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) taryboje.
„LBAA pozicija nuo pat pradžių buvo aiški – asociacija nepritarė tokiam reguliavimui ir aktyviai siekė, kad VMI siūlymas būtų iš naujo įvertintas“, – rašoma įraše.
Neturi nieko bendro su didesniu mokesčių surinkimu
LBAA prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžė, kad tokia papildoma finansinė ir administracinė našta neturi nieko bendro su siekiamu didesniu mokesčių surinkimu.
„Kasos aparatų įvedimas fiziniams asmenims, teikiantiems paslaugas pagal verslo liudijimą, sukurs papildomą finansinę ir administracinę naštą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl to padidės surenkamų mokesčių suma.
Nepriklausomai nuo to, ar naudojamas kasos aparatas, ar ne, deklaruojamų pajamų dydis pats savaime nesikeičia – keičiasi tik veiklos vykdymo kaštai“, – aiškino D. Čibirienė.
Pasak jos, iki šiol nėra pateikta statistinių duomenų, kurie pagrįstų teiginį, kad reikšminga dalis paslaugas teikiančių fizinių asmenų sistemingai slepia pajamas ir dėl to valstybė netenka mokesčių.
„Todėl teiginiai, kad kasos aparatų įvedimas reikšmingai sumažins šešėlinę ekonomiką šioje srityje, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis“, – pridūrė LBAA prezidentė.
Anot jos, taip pat nepagrįsti ir argumentai, kad, pavyzdžiui, visi grožio paslaugų specialistai faktiškai uždirba daugiau kaip 45 tūkst. eurų per metus.
„Taip nusprendė VMI viršininkė, nes jai sunku pateikti pas savo kirpėją, kuri daug uždirba ir tiek daug turėtų uždirbti visos kirpėjos visuose Lietuvos vietovėse.
VMI skelbiama statistika rodo priešingą tendenciją – nemaža dalis verslo liudijimų turėtojų deklaruoja iki 20 tūkst. eurų metinių pajamų“, – nurodė pašnekovė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pašnekovė minėjo buvusią VMI direktorę Editą Janušienę. Tuo metu naujuoju VMI vadovu visai neseniai tapo Martynas Endrijaitis.
Ji pažymėjo, kad verslo liudijimo atveju pajamų mokesčio dydis yra fiksuotas ir nepriklauso nuo faktiškai gautų pajamų (neviršijant teisės aktuose nustatytų ribų).
„Todėl gyventojas neturi motyvacijos dirbtinai mažinti deklaruojamų pajamų – nes tai nesumažina jo mokesčių. Priešingai, sąmoningai nedeklaruojant dalies pajamų, gyventojas tik didina savo mokestinę riziką.
Jei VMI nustatytų, kad asmuo gavo didesnes pajamas, pavyzdžiui, 35 tūkst. eurų, o deklaravo 20 tūkst. eurų ir kažką įsigijo už nedeklaruotas lėšas, tai VMI tikrinimo metu jam tektų susimokėti mokesčius nuo nustatytų neuždeklaruotų pajamų, nors jos buvo gautos pagal verslo liudijimą (t. y. visi mokesčiai nuo jų jau buvo sumokėti). Tokiu būdu jis turėtų mokėti dvigubus mokesčius“, – dalijosi LBAA prezidentė.
Kasos aparatas savaime „šešėlio“ nepanaikina
Klausimą, ar VMI sumanymas įpareigoti stacionariose vietose individualiai dirbančius gyventojus naudoti kasos aparatus nėra „kolektyvinė bausmė dirbantiems savarankiškai“, iškėlė ir Seimo narys socialdemokratas Audrius Radvilavičius.
Parlamentaras A. Radvilavičius ragina Finansų ministeriją ir VMI pirmiausia atlikti išsamų tokio sprendimo poveikio vertinimą.
„Kasos aparatas savaime „šešėlio“ nepanaikina. Visuomenei turi būti pateikti konkretūs skaičiavimai: kiek individualiai dirbančių žmonių paliestų naujoji prievolė, kaip sprendimas paveiktų paslaugų kainas, kokios išimtys būtų taikomos mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms“, – klausia A. Radvilavičius.
Jis pažymi, kad VMI siūlomas įpareigojimas paliestų konsultantus, mokymų organizatorius, grožio paslaugų specialistus, automobilių meistrus, statybininkus ir kitus paslaugas patalpose ar kitose stacionariose vietose teikiančius gyventojus.
A. Radvilavičiaus nuomone, kasos aparato prievolė neturėtų būti taikoma žmonėms, kurie visas pajamas gauna bankiniais pavedimais ar kitomis atsekamomis elektroninėmis priemonėmis. Taip pat turėtų būti nustatyta minimali pajamų arba veiklos apimties riba.
Anot parlamentaro, būtų neteisinga „dėl dalies nesąžiningai dirbančių žmonių papildomą finansinę ir administracinę prievolę nustatyti visiems – sąžiningai veiklą vykdantis žmogus neturi būti iš anksto laikomas potencialiu pažeidėju“.
A. Radvilavičiaus siūlymu, jeigu prievolė būtų įvesta, valstybė turėtų pasiūlyti nemokamą arba minimaliai kainuojantį skaitmeninį sprendimą.
„Skaidrumas yra būtinas, bet kova su šešėliu negali tapti kolektyvine bausme sąžiningai dirbantiems žmonėms. Valstybė turi būti griežta nesąžiningiesiems, tačiau teisinga tiems, kurie patys susikuria darbo vietą ir moka mokesčius“, – pabrėžia Seimo narys socialdemokratas A. Radvilavičius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
