Z karta – tai demografinė žmonių grupė, gimusi maždaug 1997–2012 metais, iškart po tūkstantmečio (Y) kartos.
Kaip skelbia „Euronews“, vis mažiau jaunų darbuotojų siekia vadovaujamų pareigų. Todėl, jeigu įmonėms nepavyks ugdyti Z kartos atstovų imtis vadovavimo, ateityje joms gali būti vis sunkiau išlaikyti organizacijų veiklos efektyvumą.
„Dirbančių žmonių bus vis mažiau, ypač Europoje. Jei neugdysime naujos vadovų kartos ir neparengsime žmonių prisiimti atsakomybę už komandas, susidursime su vis didesniais sunkumais siekdami išlaikyti organizacijų veiklos efektyvumą“, – „Euronews“ sakė bendrovės „Enpulse“ generalinis direktorius Tomaszas Szklarskis.
Tuo metu ISM universiteto karjeros konsultantas Laurynas Puidokas taip pat dalijasi, kad vis rečiau pastebi studentų įvardijimą, kad nori būti vadovais.
„Jauni žmonės savo sėkmę pradėjo gerokai rečiau matuoti pareigų pavadinimais. Jiems gali būti daug svarbiau tapti stipriu savo srities ekspertu, turėti daugiau laisvės, dirbti su įdomiais projektais, kurti savo verslą ar tiesiog matyti aiškią savo darbo prasmę“, – sako pašnekovas.
Anot jo, vis daugiau žmonių renkasi dirbti savarankiškai, kurti verslą, drąsiai keisti sritis, vadovauti projektui neturint formalios vadovo pozicijos ar tapti itin gerai apmokamu ekspertu.
Pasakė, kas stabdo nuo aukštesnių pareigų
„CV online“ vyresnysis rinkodaros specialistas Patrikas Jurevičius aiškina, kad jaunesni specialistai vis dažniau renkasi ekspertinį karjeros kelią, o vadovaujančių pareigų atsisako ne dėl ambicijų stokos.
Priešingai – jie sąmoningai įvertina didesnę atsakomybę, darbo krūvį ir tai, kad šie aspektai ne visada atsveriami proporcingai didesniu atlygiu.
„Deloitte“ tarptautinis tyrimas atskleidė, kad net 76 proc. Z kartos respondentų ateityje save mato aukščiausio lygio vadovų pozicijose, o 80 proc. norėtų vadovauti žmonėms ar komandai tam tikrame karjeros etape“, – dalijasi P. Jurevičius.
Anot jo, tai pažymi, jog vadovavimo siekis išlieka, tačiau sprendimas priimamas vėliau, kai sudaromos palankesnės sąlygos – užtikrinamas lankstumas, aiškūs karjeros keliai ir tinkamas organizacijos palaikymas.
Jam pritaria ir L. Puidokas. Pasak ISM atstovo, jaunuoliai aiškiai mato ne tik vadovo pareigų privalumus, bet ir jų kainą.
„Nepatraukliai gali atrodyti vidurinės grandies vadovo pozicija. Toks žmogus dažnai atsiduria tarp aukščiausios vadovybės lūkesčių ir savo komandos poreikių.
Jis turi atsakyti už rezultatą, nors ne visada turi pakankamai galios priimti sprendimus, pakeisti procesus ar suteikti darbuotojams tai, ko jie prašo. Tuomet jaunas žmogus natūraliai galvoja: ką aš gausiu ir ką turėsiu už tai atiduoti?“ – aiškina pašnekovas.
Jo teigimu, Z karta taip pat yra mažiau linkusi romantizuoti sunkų darbą ir persidirbimą.
„Galvojant apie dar senesnes kartas, net ir tautosakoje darbštumas buvo laikomas didele vertybe, tačiau tai keičiasi su Z karta“, – dalijasi L. Puidokas.
Įvardijo vadovų amžių
P. Jurevičiaus teigimu, išskirti konkretų amžių, kada žmonės dažniausiai įsidarbina į vadovaujančias pareigas, nėra tikslinga.
Pasak jo, tai priklauso nuo daugelio veiksnių – veiklos sektoriaus, kandidato kvalifikacijos, sukauptos profesinės patirties ir organizacijos, į kurią pretenduojama.
„Praktikoje pastebime, kad nemažai jaunų specialistų vadovaujančias pareigas laiko reikšmingu karjeros tikslu, todėl maždaug nuo 30 metų vis dažniau pradeda kandidatuoti į tokias pozicijas.
Šiame karjeros etape jie paprastai būna sukaupę pakankamai profesinės patirties, išsiugdę lyderystės, sprendimų priėmimo ir komandos valdymo kompetencijas“, – dalijasi pašnekovas.
Anot P. Jurevičiaus, aukštesnio lygio vadovų – departamentų vadovų, direktorių ar C lygio vadovų pareigas dažniausiai užima specialistai, sukaupę ilgametę profesinę ir vadovavimo patirtį.
„Nepaisant to, kad daugeliu atvejų tai yra 40–50 metų ir vyresni profesionalai, technologijų sektoriuje ar sparčiai augančiose organizacijose vis dažniau matome ir gerokai jaunesnius vadovus“, – įvardija jis.
Pasakė, kas svarbiau už pareigas
„CV online“ atstovas atskleidžia, kad darbo rinkoje stebima ir kita tendencija – dalis ilgesnę vadovavimo patirtį sukaupusių žmonių vėliau sąmoningai grįžta į ekspertines ar specialisto pozicijas.
„Tai ypač būdinga maždaug 45–50 metų specialistams, kurie siekia mažesnės administracinės naštos arba nori daugiau dėmesio skirti profesinei kompetencijai“, – dalijasi jis.
Pašnekovas išskiria tyrimuose pastebimą reiškinį, kad Z kartos darbuotojams ypač svarbūs darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, profesinis tobulėjimas, finansinis saugumas ir prasminga veikla.
„Pavyzdžiui, 2026 m. tyrime tik 25 proc. Z kartos respondentų nurodė siekiantys sparčios karjeros pažangos ir greitų paaukštinimų, o net 44 proc. pirmenybę teikė nuosekliam ir tvariam profesiniam augimui.
Tuo metu 2025 m. apklausoje pagrindiniais karjeros tikslais dažniausiai buvo įvardijami finansinis savarankiškumas (22 proc.), darbo ir asmeninio gyvenimo balansas (17 proc.) bei darbo stabilumas (14 proc.), o ne vadovaujančios pareigos“, – aiškina P. Jurevičius.
Pasak jo, dėl šios priežasties ne visi vadovo vaidmenį laiko natūraliu karjeros tikslu.
Vadovais tampa 1 proc. darbuotojų
Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovė spaudai Milda Jankauskienė dalijasi, kad per pirmąjį šių metų pusmetį tarpininkaujant UŽT įsidarbino 34,3 tūkst. jaunų žmonių iki 29 metų.
Apie 360 iš jų – į vadovo pareigas, o tai sudaro 1 proc. visų įsidarbinusių jaunų klientų.
„Darbo rinkoje jaunimas dažniausiai pradeda karjerą vykdomosiose arba specialisto pozicijose, nes vadovaujančios pareigos dažniausiai pasiekiamos sukaupus profesinę patirtį“, – priduria M. Jankauskienė.
Ji įvardija, kad didžiausios profesijų grupės, į kurias įsidarbina jauni žmonės tarpininkaujant UŽT yra nekvalifikuotų darbininkų (24 proc.), specialistų (12 proc.), kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (10 proc.), įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų (8 proc.), technikų ir jaunesniųjų specialistų (5 proc.) pozicijose.
Įvardijo dažniausiai pasirenkamas pozicijas
Tuo metu specialistė atskleidė TOP10 dažniausių pareigų, kurias užėmė jauni 18–30 metų amžiaus klientai:
- pardavimo ir rinkodaros vadovai;
- verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai;
- statybos vadovai;
- įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai;
- mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovai;
- gamybos vadovai;
- restoranų vadovai;
- informacinių ir ryšių technologijų srities vadovai;
- tiekimo, platinimo ir panašių paslaugų vadovai;
- reklamos ir viešųjų ryšių srities vadovai.
„Šiuo metu UŽT registruota 406 jaunų klientų, pageidaujančių dirbti vadovais. Tai sudaro 2 proc. visų iki 29 metų darbo ieškančių asmenų“, – atskleidžia M. Jankauskienė.
Pasak jos, jaunimo lūkesčiai iš dalies sutampa su faktiniu įsidarbinimu, nes dažniausiai pageidaujamos vadovų pareigos yra šios:
- verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai;
- tiekimo, platinimo ir panašių paslaugų vadovai;
- gamybos vadovai;
- pardavimo ir rinkodaros vadovai;
- mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovai;
- restoranų vadovai;
- statybos vadovai;
- finansų srities vadovai;
- žmogiškųjų išteklių srities vadovai;
- sporto, laisvalaikio ir kultūros įstaigų vadovai.
Jauniems žmonėms netrūksta lyderystės ambicijų
„Į pirmąsias vadovaujančias pareigas dažniausiai pretenduoja 30–40 metų profesionalai, tačiau konkretų karjeros etapą labiau lemia sukaupta patirtis ir kompetencijos nei amžius.
Tyrimai rodo, kad jaunesnioji karta nėra mažiau ambicinga nei ankstesnės kartos, tačiau jos požiūris į karjerą tapo gerokai selektyvesnis ir sąmoningesnis“, – priduria P. Jurevičius.
Jis taip pat pažymi, kad jaunesnioji karta lyderystę supranta kitaip nei ankstesnės kartos.
„Deloitte“ 2026 tyrime pažymima, kad jauni darbuotojai nebelaiko vadovavimo vieninteliu būdu daryti įtaką organizacijai. Net 69 proc. Z kartos ir tūkstantmečio kartos respondentų mano galintys prisidėti prie pokyčių organizacijoje nebūdami formaliais vadovais“, – išskiria „CV online“ atstovas.
Atsakė, kokių pasekmių tikėtis
ISM karjeros konsultantas dalijasi, kad įmonėms greičiausiai nepritrūks žmonių, turinčių vadovo pareigų pavadinimą, nes jas vis tiek kažkas užims.
„Didesnė rizika yra ta, kad gali pradėti trūkti stiprių žmonių, kurie iš tiesų nori ir geba vadovauti. Tokiu atveju organizacijos gali pradėti per anksti kelti žmones į vadovaujamas pareigas, vadovus rinktis tik pagal jų techninius rezultatus arba atsakomybę perduoti tam, kuris paprasčiausiai mažiausiai priešinasi“, – įvardija L. Puidokas.
Anot jo, ilgainiui tai gali reikšti silpnesnį komandos įsitraukimą, didesnę darbuotojų kaitą, lėtesnius sprendimus ir daugiau konfliktų.
Tuo metu specialistas pažymi, kad dirbtinis intelektas (DI) taip pat gali nuimti dalį vadovams tenkančio administracinio krūvio.
„Tinkamai naudojamos technologijos gali leisti vadovui mažiau laiko skirti informacijos rinkimui ir daugiau - darbui su žmonėmis“, – sako jis.
Nepaisant to, L. Puidokas pabrėžia, kad DI nėra panacėja ir jeigu organizacija sutaupytą laiką tiesiog užpildys dar didesniu užduočių kiekiu, didesne komanda ir aukštesniais reikalavimais, vadovo darbas netaps patrauklesnis.
„Net ir sparčiai augant DI reikšmei, lyderystė ir socialiniai santykiai išlieka tarp svarbiausių ateities gebėjimų. Kartu atsiras nauja vadovo funkcija – gebėjimas organizuoti ne tik žmonių, bet ir DI įrankių bei agentų darbą. Ilgainiui – net ir bendrų (DI ir žmonių) komandų darbą“, – akcentuoja pašnekovas.
