Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) naujausioje savo ataskaitoje pastebėjo, kad gyventojų senėjimas ateityje sumažins bendrą dirbtų valandų skaičių.
„Jei užimtumo lygis atitiks prognozuojamas tendencijas pagal amžių ir lytį, o vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius išliks nekitęs, bendras dirbtų valandų skaičius sumažės beveik visose šalyse – apie 9 proc. visose EBPO šalyse ir beveik 20 proc. visoje ES laikotarpiu nuo 2024 iki 2060 m.“ – pabrėžė EBPO specialistai.
Anot jų, tai tiesiogiai paveiks bendrą darbo pajamų lygį, o vėliau ir pensijas.
Taigi ateityje mažės ne tik pensijos, bet ir algos?
Aktyvių gyventojų dalis kasmet mažėja
Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas pastebėjo, kad gyventojų senėjimas turi poveikį daugeliui ekonominių rodiklių, ypač darbo rinkos rodikliams.
„25–54 m. amžiaus gyventojų dalis mažėja. Lyginant su 15 m. ir vyresnių gyventojų skaičiumi, 25–54 m. amžiaus gyventojai 2010 m. sudarė 49,5 proc., 2020 m. – 47,4 proc., o 2026 m. pradžioje – 47,0 proc.
Būtent šie gyventojai yra aktyviausi darbo rinkoje. 2025 m. šių gyventojų aktyvumo lygis Lietuvoje sudarė 91,4 proc. (palyginimui – visų 15 m. ir vyresnių gyventojų aktyvumo lygis buvo lygus 63,1 proc.)“, – aiškino E. Virbickas.
Pasak jo, besikeičianti gyventojų struktūra pagal amžių nepalankiai veikia bendrą gyventojų aktyvumo lygį.
Pavyzdžiui, jei gyventojų struktūra pagal amžių būtų buvusi kaip 2010 m., bendras gyventojų aktyvumo lygis 2025 m. būtų buvęs 1,2 proc. punkto didesnis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad didžiausio aktyvumo gyventojų dalis gali ir toliau mažėti.
„Kaip rodo Europo Komisijos sudarytos prognozės, paskelbtos 2026 m., dėl demografinių tendencijų, vykstančių jau kelis dešimtmečius, 25–54 m. amžiaus gyventojų dalis ilgainiui gali nesiekti 40 proc., o vyresnių gyventojų (ypač nuo 65 m. amžiaus) – pamažu didėti“, – dalijosi E. Virbickas.
Pastebi skirtumus tarp vyrų ir moterų
LB atstovas paaiškino, kad mažėjant darbuotojų skaičiui, Lietuvos įmonės vis dažniau pritraukia darbo jėgos iš užsienio.
Visgi jis pažymėjo, kad dažniausiai atvykstantys dirbti užsieniečiai – vyrai.
„Iš užsienio šalių pritraukiant darbuotojų, kurių ypač trūko transporto, statybos, pramonės ekonominėse veiklose, didesnė jų dalis buvo vyrai. Tikėtina, dauguma jų priklausė 25–54 m. amžiaus grupei.
Tai švelnino neigiamą vidaus demografinių tendencijų lemiamą vyrų skaičiaus struktūros pagal amžių pasikeitimo poveikį bendram aktyvumo lygiui. Praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir šio dešimtmečio pradžioje besikeitusi vyrų skaičiaus pagal amžių struktūra bendrą gyventojų aktyvumą netgi didino“, – aiškino pašnekovas.
Tuo metu moterų skaičiaus struktūra pagal amžių labiau priklausė nuo vidaus demografinių pokyčių, todėl ji neigiamai veikė bendrą gyventojų aktyvumo lygį.
„Tiesa, šis poveikis tapo mažiau neigiamas 2022 m., kai suintensyvėjo imigracija, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Anot specialisto, jei darytume prielaidą, kad įvairių moterų ir vyrų amžiaus grupių aktyvumo lygis liktų toks, koks buvo pastaruoju metu (konkrečiau – 2025 m.), bendras gyventojų aktyvumo lygis Lietuvoje (kitoms aplinkybėms nekintant), per artimiausius 25 metus gali sumažėti dešimtadaliu.
T. y. nuo 63,1 proc. (2025 m.) iki 56,8 proc. (2050 m.) ir grįžti prie 2010 m. stebėto lygio.
„Tai atitinkamai veiks ir kitus makroekonominius rodiklius – bendrą dirbančiųjų skaičių, dirbtų valandų skaičių, darbo užmokesčio fondą, mokestines valdžios sektoriaus pajamas, pajamas iš socialinio draudimo įmokų“, – pridūrė E. Virbickas.
Išgelbėti gali tik padidėjęs produktyvumas?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pritaria, kad gyventojų senėjimas mažina darbingo amžiaus žmonių skaičių, o tai tiesiogiai lemia mažesnį dirbamų valandų kiekį ir lėtesnį pajamų bei ekonomikos augimą.
Visgi, pasak ministerijos atstovų, tuo pačiu, senstant visuomenei, didėja pensijų gavėjų dalis, todėl auga viešosios išlaidos ir stiprėja spaudimas socialinės apsaugos sistemų finansiniam tvarumui.
„Šios tendencijos yra jaučiamos visoje Europos Sąjungoje, todėl jų poveikis pripažįstamas ir pagrįstas“, – aiškino ministerijos specialistai.
Pasak jų, mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius reiškia, kad darbo rinkoje bus mažiau dirbančių žmonių, todėl atlyginimų augimas vis labiau priklausys nuo produktyvumo, o ne nuo darbo jėgos gausos.
„Mažėjanti darbo jėgos pasiūla lėtina bendrą ekonomikos augimą. Tai reiškia, kad ekonomikai tampa sunkiau didinti produkciją ir kurti papildomą vertę. Tuo pačiu didėja spaudimas pensijų sistemai – mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti vis didesnį pensijų gavėjų ratą.
Todėl šiame kontekste svarbu ne tik užtikrinti pensijų ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą, bet ir kurti labiau įtraukią darbo rinką, skatinančią platesnį gyventojų dalyvavimą bei aukštesnį produktyvumą“, – atkreipė dėmesį SADM atstovai.
Apie didesnio produktyvumo svarbą ateityje pasisakė ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) Verslo aplinkos projektų vadovė Viktorija Tauraitė.
Ji pabrėžė, kad mažiau darbuotojų ateityje nebūtinai turi reikšti mažiau sukuriamos vertės.
„Lietuvai senstant ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, vienas svarbiausių atsakymų į šį iššūkį yra produktyvumas. O čia vis svarbesnį vaidmenį įgyja skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija ir dirbtinis intelektas (DI).
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis: robotus naudojančių įmonių dalis Lietuvoje didėja nuo 3,2 proc. (2018 m.) iki 4,8 proc. (2022 m.);
2025 m. DI technologijas naudojo 21,3 proc. įmonių Lietuvoje, kai 2024 m. šis rodiklis siekė 8,8 proc. Lietuva pagal šį rodiklį jau šiek tiek lenkia ES vidurkį (20 proc.)“, – pažymėjo specialistė.
Visgi ji pastebėjo, kad technologijos savaime produktyvumo nesukuria.
„Svarbu, kaip efektyviai jos yra integruojamos į įmonių procesus: nuo perteklinių veiksmų atsisakymo ir procesų skaitmeninimo iki duomenų panaudojimo bei automatizuotų sprendimų.
Galimybių didinti produktyvumą turime. Klausimas yra kaip greitai ir efektyviai jomis pasinaudosime“, – aiškino pašnekovė.
Vien vyresnių žmonių integravimas problemos neišspręs
SADM specialistai pažymi, kad didesnis vyresnių žmonių užimtumas gali padėti sumažinti darbuotojų trūkumą, nes ši gyventojų grupė sudaro vis didesnę visuomenės dalį.
„Daugelis vyresnio amžiaus žmonių gali ir nori dirbti ilgiau, jei darbo sąlygos yra tinkamai pritaikytos. Jų patirtis ir kompetencijos yra vertingos, todėl įtraukesnė darbo rinka gali tapti svarbiu sprendimu mažėjant darbo jėgos pasiūlai.
Vyresnio amžiaus asmenų ilgesnis išlikimas darbo rinkoje užtikrintų sukauptos darbinės patirties, žinių ir profesinių įgūdžių išlaikymą ir perdavimą jau besikeičiantiems darbuotojams, taip pat galėtų prisidėti prie veiklos sektorių, kuriuose jaučiamas darbuotojų trūkumas, darbo jėgos stygius kompensavimo“, – aiškina jie.
Visgi ministerijos atstovai prideda, kad vien šios priemonės (didesnio vyresnio amžiaus žmonių užimtumo) nepakaks, nes demografiniai pokyčiai reikalauja platesnio priemonių rinkinio.
Pavyzdžiui, produktyvumo didinimo, naujų technologijų diegimo, darbo sąlygų modernizavimo, subalansuotos migracijos politikos.
Vyresnių darbuotojų darbdaviams moka kompensacijas
Vyresnių asmenų užimtumą SADM tikina didinanti per Užimtumo tarnybos (UŽT) ir ministerijos tiekiamas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendinamas aktyvios darbo rinkos politikos (toliau – ADRP) priemones bei užimtumo didinimo programas.
Anot SADM atstovų, šiuo metu taikomos įvairios priemonės padedančios vyresnio amžiaus asmenims išlikti darbo rinkoje.
Pavyzdžiui, viena iš remiamojo įdarbinimo priemonių – įdarbinimo subsidijuojant (vyresni kaip 50 m. bedarbiai yra papildomai remiami darbo rinkoje).
„Įgyvendinant šią priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems UŽT siųstus bedarbius, mokama 50 proc. darbo užmokesčio iš dalies kompensuojama subsidija.
Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų darbo pajamų, ir negali viršyti 1,5 minimalaus mėnesinio atlygio (MMA). Subsidija mokama iki 6 mėnesių“, – dalijosi SADM atstovai.
Pasak jų, egzistoja ir paramos mokymuisi priemonės. Pavyzdžiui, viena iš jų – profesinis mokymas, kurio tikslas – padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją, naują kompetenciją arba persikvalifikuoti.
„Įgyvendinant šią priemonę, UŽT kompensuoja profesinio mokymo paslaugų išlaidas (iki 5 MMA kvalifikacijai įgyti, iki 2,5 MMA kvalifikacijai tobulinti ir kompetencijai įgyti), mokymo stipendiją, išlaidas į profesinio mokymo vietą ir atgal, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidas.
Pabaigęs mokymus asmuo privalo įsidarbinti ir dirbti ne trumpiau kaip 6 mėn. (išsireguliavęs netaikoma tiems, kurie kurį laiką kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, kitaip užimtumo tarnybai privalomų išlaidų)“ – pridūrė ministerijos specialistai.
Sukūrė programas padedančias įsidarbinti
SADM nurodo, UŽT didinimo programose siūloma dalyvauti asmenims, kurie turi kompleksinių įsidarbinimo ribojančių kliūčių (neturi motyvacijos dirbti ir (ar) socialinių įgūdžių, turi įvairių priklausomybių, įsiskolinimų ir kt.), yra ilgesnį laiką nedirbę.
„Pusę visų programos dalyvių – 50 metų ir vyresni. Siekiant šiuos asmenis sugrąžinti į darbo rinką, sujungiamos įvairių reikalingų institucijų ir organizacijų – vietos savivaldos, UŽT, nevyriausybinių organizacijų, labdaros bei kitų institucijų – paslaugos ir pagalba.
Programos metu atvejo vadybos principu parenkamos tinkamiausios paslaugos, padedančios šalinti įsidarbinimo ribojančias kliūtis. Taip pat programos dalyviai gali atlikti praktiką arba realiai įsidarbinti įdarbinimo terminus darbo rinkoje“, – įvardijo ministerijos atstovai.
UŽT statistiniai duomenys rodo, kad 50 m. ir vyresnių asmenų vidutinė nedarbo trukmė yra ilgesnė, nei visų darbo ieškančiųjų (visų vidutinė trukmė – 6,5 mėn., o vyresnių – 8,3 mėn.).
„Tą galime paaiškinti sumažėjusiu pasitikėjimu savo galimybėmis konkuruoti darbo rinkoje, didesne skaitmeninių technologijų baime, sunkumais prisitaikant prie šiuolaikinės darbo rinkos technologinių ir organizacinių pokyčių, jaučiamu neigiamu požiūriu į vyresnio amžiaus darbuotojus“, – priduria SADM.
Pasak ministerijos atstovų, siekiant padėti vyresniems asmenims sugrįžti į darbo rinką ar ten patekti ilgalaikiams bedarbiams, 2027 m. bus pradėtas įgyvendinti projektas, skirtas 55 m. ir vyresnių darbingo amžiaus asmenų įdarbinimo skatinimui.
„Pagal šį projektą bus teikiamos kompleksinės psichologinio atsparumo didinimo, prisitaikymo prie darbo rinkos pokyčių ugdymo paslaugos. Projekto dalyviai taip pat bus skatinami raštinių, verslo kūrimo, kvalifikacijos įgijimo, kurios didins jų galimybes savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje. Pradėjus dirbti paslaugos individualiai, bus teikiama pagalba sėkmingai įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą“, – nurodė jie.
