darbas

„Europos ekonomika negali augti be migrantų", – taip pernai rugpjūtį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Nors jų darbas padeda palaikyti ekonomikos augimą ir kompensuoti darbuotojų trūkumą, tai kelia vis daugiau ginčų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Lietuvoje artėjama prie reikšmingų darbo teisės pokyčių – į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos atlyginimų skaidrumo direktyva, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Seime svarstomi Darbo kodekso pakeitimai, kurie, kaip teigia advokatų profesinės bendrijos TEGOS partnerė, Darbo teisės grupės vadovė, advokatė dr. Ieva Povilaitienė, iš esmės pakeis tai, kaip įmonėse nustatomas, pagrindžiamas ir viešinamas darbo užmokestis.

Lietuvoje veikianti baldų gamintoja pranešė atleidžianti beveik 200 darbuotojų. Kaune ir Alytuje veikianti bendrovė „Actona Lithuania“, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, iš viso atleis 158 darbuotojus. „Rekvizitai.lt“ puslapyje galima matyti, kad šiuo metu įmonėje oficialiai įdarbinta beveik 700 darbuotojų, o vidutinis atlyginimas (vasario mėn. duomenimis) siekia 2 480,52 euro.

Šių metų kovą šalies darbo rinkoje fiksuotas rekordinis aktyvumas – darbuotojų paklausa išaugo 46 proc. Tai didžiausias augimas per pastarąjį pusmetį, gerokai lenkiantis praėjusių metų tendencijas, pranešė Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, pirmąjį pavasario mėnesį dirbti pradėjo 21,1 tūkst. asmenų. Įsidarbinusių skaičius augo visose savivaldybėse ir visuose veiklos sektoriuose, išskyrus meninės ir rekreacinės veiklos. Darbo ieškantys asmenys kovo mėnesį galėjo rinktis iš 15,4 tūkst.

Per pastaruosius penkerius metus į Užimtumo tarnybą kreipėsi apie 2,7 tūkst. romų tautybės asmenų, tačiau įsidarbinti pavyko vos trečdaliui – 29,3 proc., arba 790 klientų. Įsidarbinimo dinamika aptariamu laikotarpiu išliko panaši: daugiausia romų įsidarbino 2024 m. (176), mažiausiai – 2022 m. (133). Pernai darbo rinkoje įsitvirtino 163 romai.

Susidūrus su galimais darbo teisės pažeidimais, svarbu žinoti, kur ir kaip kreiptis. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad laiku suteikta konsultacija ar pateiktas skundas dažnai leidžia problemą išspręsti dar ankstyvoje stadijoje ir išvengti sudėtingesnių ginčų. Tačiau ne visais atvejais kreipimasis į VDI yra tinkamiausias kelias – dalis situacijų sprendžiamos darbo ginčų komisijoje. „Svarbiausia – teisingai įsivertinti situaciją.

Kol valdžia ieško būdų mažinti kainas, verslas įspėja apie kitą problemą – Lietuva darosi per brangi. Augant atlyginimams ir nesprendžiant darbo jėgos bei reguliavimo klausimų, investuotojai renkasi kitas šalis. Pasekmės gali būti paprastos – mažiau darbo vietų ir lėtesnis augimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Sophie Lionnet manė radusi tobulą šeimą, kuriai galės dirbti aukle, tačiau viskas greitai virto siaubu – žiaurūs darbdaviai ją ilgą laiką kankino, o 2017 metais ji tragiškai mirė. Linksma ir gyvenimu besidžiaugianti 21-erių mergina norėjo pagerinti savo anglų kalbos žinias ir pagyventi Jungtinėje Karalystėje. Gyvenimas prabangiame name Vimbldone su mados dizainere Sabrina Kouider ir jos partneriu Ouissemu Medouni atrodė kaip puiki galimybė, rašoma mirror.co.uk.

Nuo liepos 1 d. įsigalios nedarbo išmokų pokyčiai. Kai kam jos padidės, bet einant mėnesiams sparčiau mažės, kad žmogus būtų priverstas ieškotis darbo. Visgi personalo atrankos specialistai beda pirštu į neraminančią tendenciją – žmonės gauna tokias pašalpas, kad po to nenori dirbti. Sandra Norvilienė dirba įmonėje „Retiva“, kuri ieško darbuotojų įvairioms bendrovėms, pradedant nuo maisto pramonės iki medienos ir kt.

Naujausias tyrimas atskleidžia dramatišką lūžį darbo rinkoje: darbuotojai vis dažniau piniginę motyvaciją iškeičia į laisvę ir lankstų darbo grafiką. Kiek ilgai dar darbo rinka galės išlikti tokia, kokia buvo anksčiau? Apie tai, kokios permainos laukia darbo rinkoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Portalo „CV-Online“ marketingo vadove Rita Karavaitiene ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Aplinkos ministerija Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovo konkurse sulaukė 41 pretendento paraiškos. Konkursas paskelbtas šių metų vasario 19 d. Pirminis paraiškų teikimo terminas buvo kovo 5 d., tačiau vėliau pratęstas iki kovo 20 d.  „Terminas pratęstas teisės aktuose numatyta tvarka, siekiant sudaryti sąlygas dalyvauti platesniam ratui kandidatų ir užtikrinti skaidrią atranką“, – Eltai nurodė Aplinkos ministerija.

Seimas svarstys Darbo kodekso pakeitimus, kurie teikiami šių metų birželį įsigaliojant Darbo užmokesčio (DU) skaidrumo direktyvai. Už šį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 61 vienas Seimo narys, prieš buvo vienas, susilaikė 7 parlamentarai.

Kaune įsikūrusi „Ryanair“ grupės bendrovė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS), neseniai pranešusi, kad ieško 200 naujų darbuotojų, skelbia, kad pradėti karjerą aviacijoje galima ir iškart po mokyklos, ir be specifinės patirties. Tapti aviacijos mechaniku galima vos per 3 mėnesius, o daugiau nei 1 000 EUR algą į rankas gauti nuo pirmos mokymų dienos.

Baltijos šalių privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdomos inžinerinių sprendimų grupės „Fern Group“ bankrutuojanti pramoninės statybos bendrovė „Montuotojas“ atleidžia 95 proc. darbuotojų. Bendrovė informavo Užimtumo tarnybą nuo kovo 20 iki birželio 20 dienos atleisianti 54 iš 57 įmonėje dirbusių žmonių.

Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbią informaciją apie atostogų planavimą darbe. Kiekvieną vasarą kartojasi ta pati situacija: darbuotojai skuba užsiimti patraukliausias datas, o darbdaviai stengiasi subalansuoti visų pageidavimus. Tačiau darbo teisėje galioja ne greičio, o prioritetų principas. Teisininkė atskleidžia, kas turi pirmumo teisę, kaip teisingai sudaryti atostogų grafiką ir kokios yra  darbdavio bei darbuotojo pareigos.

Norėdami užsidirbti daugiau arba dirbdami ilgiau nei įprastai, darbuotojai gauna atlygį už viršvalandžius. Vis tik specialistai primena – atlyginimas gali sumažėti, net jei ir dirbote ilgiau nei 8 val. Jeigu dirbate ilgiau nei 8 valandas per dieną ar daugiau nei 40 valandų per savaitę, darbdavys privalo jums sumokėti viršvalandžius. Tai numato Darbo kodeksas.

Dirbtinio intelekto proveržis kelia vis daugiau klausimų – vieni baiminasi dėl darbo vietų, kiti įspėja apie augančią sukčiavimo ir dezinformacijos grėsmę, o dalis ekspertų jau kalba ir apie galimą dirbtinio intelekto burbulą.

Vienišiems didelio Švedijos vaistinių tinklo darbuotojams mokama 1000 kronų (apie 95 eurus), kad jie pasiimtų laisvo laiko ir parašytų draugui – sveiki atvykę į Švedijos „draugystės valandą“, rašoma „Fortune“. Vienatvė taip slegia daugybę darbuotojų, kad JAV sveikatos priežiūros specialistai ją paskelbė „epidemija“. Kitoje vandenyno pusėje, Europoje, darbuotojai grumiasi su ta pačia problema; būtent todėl vienas Švedijos darbdavys bandomąja tvarka dar pernai įvedė apmokamą „draugystės valandą“,...

Airijos oro bendrovė „Ryanair“ Kaune stato dar vieną orlaivių remonto ir techninės priežiūros pastatą su dviem angarais, bus ieškoma daugiau nei 150 naujų darbuotojų. „Ryanair“ atstovė spaudai Rytų Europoje ir Baltijos šalyse Alicja Wojcik-Golebiowska  BNS pranešė, kad bendrovė stato trečiąjį pastatą, o vienu metu angare tilps du lėktuvai. „Šiuo metu statomas trečiasis angaras, kuriame bus dar dvi vietos.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai ES šalyse, skelbia Eurostatas. Šios sąnaudos Lietuvoje spalį–gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2024 metais, augo 9 proc., vidutiniškai ES – 3,7 proc., o euro zonoje – 3,4 procento. Latvijoje sąnaudos per metus augo 7,4 proc., Estijoje – 5,2 procento.

Nemažai pavežėjų ar taksistų paslaugas teikiančių gyventojų tai yra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Visgi norėdami dirbti šį darbą turi atitikti griežtus reikalavimus, kad galėtų gauti tam reikalingą licenciją. Vienas iš tokių reikalavimų nurodo, kad gyventojas negali turėti skolos, tačiau pasipiktinę vairuotojai sako, kad negalėdami dirbti skolos grąžinti jie paprasčiausiai negali.

Šių metų birželį įsigaliojant Darbo užmokesčio (DU) skaidrumo direktyvai, Vyriausybė teiks Seimui ją įgyvendinančius Darbo kodekso pakeitimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projekte numatyta, kad visiems darbdaviams būtų privaloma turėti darbo apmokėjimo sistemą, kuri šiuo metu galioja tik darbovietėms nuo 20 darbuotojų. Jei ši sistema būtų nustatoma kolektyvine sutartimi, taikoma ji būtų visiems darbuotojams.

Lietuvoje laisvų darbo vietų paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2,2 proc. visų pozicijų, arba 0,2 punkto daugiau nei vidutiniškai ES (2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

36-erių vilnietė akušerė-ginekologė Greta Balčiūnienė jau aštuonerius metus kasdien gyvena su didžiausia atsakomybe ir nepaprastomis emocijomis – ji atlieka moterų nėštumo priežiūrą, konsultuoja moteris ambulatoriškai ir atlieka operacijas. Greta atskleidžia, kad stebėti naujo gyvenimo pradžią iš arti yra patirtis, kurios nepamirši visam gyvenimui.

Darbo rinkoje – naujos taisyklės: darbdaviams teks keisti skelbimus, atskleisti atlyginimą ir atsisakyti kai kurių klausimų per darbo pokalbius. Ekspertai sako, kad skaidrumo bus daugiau, tačiau diskriminacijos problemos – ypač dėl lyties ar amžiaus – vis dar išlieka.

Darbe nutinka prieštaringų situacijų, kurios greitai sukelia nemažai diskusijų. Pavyzdžiui, darbuotojas parašo prašymą išeiti iš darbo, atiduoda dalį darbdavio įrangos, kuria naudojosi, ir daugiau darbe nepasirodo. Tačiau vėliau paaiškėja, kad dalis turto sugadinta ar apskritai negrąžinta. Tokiais atvejais kyla klausimas – ar darbdavys gali žalą tiesiog išskaičiuoti iš darbuotojo atlyginimo? Kilo diskusija Apie panašią situaciją neseniai buvo diskutuojama ir vienoje „Facebook“ grupėje.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, 20-64 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis Europos Sąjungoje (ES) padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 76,3 proc., rodo naujausi ES statistikos tarnybos Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. Visi asmenys, kurių poreikis įsidarbinti nebuvo patenkintas ketvirtąjį ketvirtį sudarė 11 proc., t. y. išliko stabilus, palyginti su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu. Lyginamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo vienuolikoje ES šalių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paskelbė Inovacijų agentūros direktoriaus atrankos konkursą. „Inovacijų agentūra yra viena pagrindinių institucijų, padedančių Lietuvos verslui augti, kurti aukštą pridėtinę vertę ir įsitvirtinti tarptautinėse rinkose.

Milijardierius investuotojas Vinodas Khosla prognozuoja, kad dirbtinio intelekto (DI) sukelta darbo rinkos transformacija bus tokia milžiniška, jog šiandieniniams penkiamečiams suaugus jau nebereikės ieškoti darbo. Vienas pirmųjų „OpenAI“ investuotojų interviu „Fortune“ laidai „Titans and Disruptors of Industry“ teigė, kad DI galės atlikti net 80 proc. visų darbų – nuo gydytojų ir radiologų iki buhalterių bei pardavėjų.

Lietuvos bankui (LB) praėjusią savaitę panaikinus elektroninių pinigų įstaigos „Paytend Europe“ licenciją, ji atleidžia 21 darbuotoją, pranešė Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš „Paytend Europe“ apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Įspėtas 21 iš 26 darbuotojų“, – Eltai komentavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Anot jos, darbo neteks 14 finansų analitikų, 3 kiti finansų srities vadovai ir 3 klientų aptarnavimo vadybininkai.

Trijų vienos šeimos moterų pokalbiai, kad ir kur jos susitiktų – išgerti kavos ar per didžiąsias metų šventes – neišvengiamai pasisuka apie darbą. Ir ne todėl, kad neturėtų apie ką daugiau kalbėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Meilutė Janušonienė ir jos dukros Roberta bei Aiva jau daugelį metų dirba toje pačioje įmonėje, tik skirtinguose Lietuvos rajonuose. Tradiciją pradėjusi mama dukroms tapo mokytoja, padėjusi kiekvienai pamilti darbą taip, kad abi keliautų karjeros keliu aukštyn.

Yra įmonių, kurios darbuotojams suteikia vis daugiau laisvės – leidžia patiems planuoti laiką, dirbti nuotoliu, rinktis užduotis, o atlyginimą sieti su rezultatais. Ar toks darbo modelis iš tiesų didina motyvaciją ir produktyvumą? Apie tai laidoje diskutavo įmonės „Buhalterės.lt“ vadovas Laimis Jančiūnas. Kiek jūs turite darbuotojų? L. Jančiūnas: Geras klausimas.

Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena yra laikoma oficialia šventine diena. Įstatymai numato, kad tokių dienų išvakarėse darbo dienos darbo laikas turi būti 1 val. trumpesnis nei įprasta. Kadangi šiemet kovo 11-oji yra trečiadienis, tai reiškia, kad antradienį darbuotojai galės dirbti valanda trumpiau. Ne visi darbuotojai žino, kad dieną prieš oficialią šventinę dieną galima dirbti valanda trumpiau.

Apie 2 tūkst. lietuvių šiuo metu yra įstrigę Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE) po to, kai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Izraelis pradėjo konfliktą prieš Iraną. Uždarius oro uostus ir atšaukus skrydžius šimtai lietuvių nerimauja dėl darbo – pasibaigus suplanuotoms atostogoms jie negali grįžti namo ir tęsti pažadėtų darbų.

Nedarbas Lietuvoje šių metų sausį siekė 6,4 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau pernai gruodį ir 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus, skelbia Eurostatas. Tuo metu bendras Europos Sąjungos (ES) nedarbo lygio vidurkis sausį buvo 5,8 proc.,  euro zonoje – 6,1 proc. Nedarbo lygis tiek ES, tiek euro zonoje per mėnesį sumažėjo 0,1 proc. punkto., o per metus – 0,2 proc. punkto.  Skelbiama, kad sausį šalyje darbo neturėjo 101 tūkst. žmonių – 15 tūkst.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtės-Gružauskienė ketina kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kurios prašys nustatyti palankesnę nedarbo išmokų mokėjimo tvarką į Lietuvą grįžtantiems emigrantams.  Norint susigrąžinti savo piliečius, padidinti gimstamumą, jos nuomone, sugrįžusiems emigrantams reikėtų numatyti ir tam tikras socialinės garantijas.  „Prašysime numatyti jiems 6 mėnesių socialinę pagalvę. 2025 metų statistika rodo, kad iš 18 tūkst. grįžtančių tik 5 tūkst.

Palangoje veiksmo pilna ne tik vasarą, bet ir žiemą, mat čia žmonės atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir darbuotis. Vienas į Palangą atsikraustęs verslininkas įkūrė erdvę, kur visi norintys padirbėti kompiuteriu gauna idealias sąlygas. O darbo atostogų žmonės ten atvyksta iš visos Lietuvos. Vienam verslininkui taip patiko dirbti kurorte, kad išvyko iš Vokietijos ir atsikraustė į Palangą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pastaruoju metu vis dažniau keliama dilema, ar verta keisti individualią veiklą į mažąją bendriją. Smulkųjį verslą pradedantys gyventojai svarsto, ar toks sprendimas padės sutaupyti mokesčių, ar, priešingai, pridės daugiau biurokratijos. Vieni teigia, kad iki tam tikros pajamų ribos keisti veiklos formą neapsimoka, kiti įsitikinę, jog mažoji bendrija gali būti finansiškai palankesnė.

Pernai Seimui nepritarus siūlymui papildyti Darbo kodeksą nauja – studento praktikos darbo sutartimi, šis klausimas pavasario sesijoje vėl sugrįš į parlamentarų darbotvarkę.  Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Lukas Savickas ketina teikti patobulintas Darbo kodekso pataisas, sudarančias galimybę studentams teisėtai dirbti praktikos metu ir įgyti patirtį.

„Danske Bank“ grupė skelbia Lietuvoje atsisakanti 114 pareigybių (apie 2 proc. visų pozicijų šalyje). Tai daroma reaguojant į sparčią procesų automatizaciją ir skaitmenizaciją, didelių projektų pabaigą bei reikšmingas ir nuoseklias investicijas į naujausias technologijas, duomenis ir dirbtinį intelektą. Kitose šalyse, kur veikia bankas, bus atsisakoma dar 306 pozicijų. „Dauguma šio pokyčio paliestų darbuotojų Lietuvoje – kasdienių bankinių operacijų specialistai, analitikai, komandų vadovai.

Darbo rinkoje vis dažniau kalbama apie vyresnio amžiaus žmonių patiriamus iššūkius. Gali pasirodyti, kad patirtis ir sukauptos kompetencijos turėtų būti privalumas, tačiau realybėje daliai darbuotojų sulaukus 40 ar 50 metų tenka susidurti su sudėtingomis darbo paieškomis ar diskriminacija esamoje darbovietėje. Specialistai pabrėžia, kad susidūrus su diskriminacija darbo aplinkoje yra svarbu netylėti ir imtis veiksmų.

Rumunijos premjeras pristatė planuojamą maždaug 10 proc. darbo vietų viešajame sektoriuje mažinimą, kaip dalį išlaidų taupymo priemonių, skirtų apkarpyti didžiausią biudžeto deficitą Europoje. Ilie Bolojanas, vyriausybės vairą perėmęs pernai birželį, nuo to laiko ėmėsi virtinės nepopuliarių priemonių, įskaitant mokesčių didinimą. Naujausias planas, įsigaliosiantis iki 2027-ųjų, paveiks apie 13 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. „Mažiname centrinį administracinį aparatą.

Viršvalandžiai – viena dažniausių darbo organizavimo temų, ypač didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Kas laikoma viršvalandžiais? Pagal Darbo kodekso 119 straipsnį viršvalandžiai – tai darbas, viršijantis nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio normą.

Sumažėjus pardavimams ir užsakymams SBA grupės baldų gamybos įmonė „Šilutės baldai“ atleidžia daugiau nei dešimtadalį darbuotojų.  Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė, kad nuo vasario 12 dienos iki gegužės 14 dienos numato atleisti 45 darbuotojus iš 388. „Dėl sumažėjusių bendrovės pardavimų ir užsakymų, kritusių gamybinių pajėgumų bendrovei atsirado poreikis optimizuoti resursus ir sumažinti darbuotojų skaičių“, – BNS informavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Praėjusiais metais Lietuvoje bankrutavo penkios apgyvendinimo ir maitinimo įmonės.  Keturios iš jų veiklą vykdė Vilniuje, viena – Marijampolėje, pranešė Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, bankrutavusios sostinės įmonės  „Aistvalda“, „Saldi kava“, „Burokėlis ir krapas“ ir „Septyni mėsainiai“ atleido 223 darbuotojus, o Marijampolės mažoji bendrija „Sušių baras“ –  28.  Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse pernai taip pat 15 proc.

Žiemą statybų sektoriuje kylant temperatūrai žemiau nulio, darbdaviams tenka priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, o darbuotojams – dirbti sudėtingesnėmis sąlygomis. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: nei šaltis, nei sezoniškumas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Plačiau – pranešime spaudai.

Vyresni nei 50 metų gyventojai šiandien sudaro didžiausią bedarbių dalį Lietuvoje. Jų nedarbo rodikliai ne tik viršija šalies vidurkį, bet ir beveik keturis kartus lenkia jaunimo situaciją. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad už skaičių slypi ne tik ekonominiai svyravimai, bet ir giluminės darbo rinkos problemos. Yra manančių, kad vyresni darbuotojai be reikalo skundžiasi ir darbo nesusiranda tik dėl to, kad, pavyzdžiui, reikalauja nepagrįstai didelės algos.

Nors Lietuvos ekonomika vis dar laikoma viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje (ES), darbo produktyvumo kritimas yra itin reikšminga problema, sako „Telia“ vadovė Baltijos šalyse Giedrė Kaminskaitė–Salters. Jos teigimu, jei nebus imtasi atitinkamų priemonių darbo našumui gerinti, Lietuva investuotojams netrukus taps per brangi.  „Liga, kuria sergame, yra ta, kad mūsų produktyvumas krenta, o atlyginimai auga.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo istorija, kuri dar kartą primena, kad pareigūno darbas nesibaigia nusivilkus uniformą. Net ir po darbo valandų budrumas bei atsakomybės jausmas gali padėti išvengti skaudžių nelaimių kelyje. Šįkart pavojingą situaciją pastebėjo pareigūnė, kuri tiesiog važiavo namo, tačiau abejinga neliko. Jos greita reakcija ir ryžtas galėjo apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo rimtų pasekmių.