Tokiais atvejais kyla klausimas – ar darbdavys gali žalą tiesiog išskaičiuoti iš darbuotojo atlyginimo?
Kilo diskusija
Apie panašią situaciją neseniai buvo diskutuojama ir vienoje „Facebook“ grupėje.
„Įmonėje darbuotojas viduryje dienos parašė prašymą išeiti iš darbo. Po pietų pertraukos jis grąžino turėtą įrangą ir išvažiavo namo. Vienas iš įranginių buvo sudaužytas, tai užfiksuota, darbuotojas su tuo sutiko ir pasirašė.
Šiuo metu jis dar nėra grąžinęs darbo drabužių. Taip pat apie atidirbimą nekalba ir darbe nebepasirodo. Atleidžiant darbuotoją planuojama daryti išskaitą iš darbo užmokesčio už sugadintą įrangą ir negrąžintus darbo drabužius (visa perduota įranga ir drabužiai buvo įforminti raštu).
Norėčiau pasitikslinti, kokio dydžio išskaitą galima taikyti – ar maksimaliai galima išskaičiuoti 10 proc. ar 30 proc. nuo minimalios mėnesinės algos dalies?“
Šis įrašas sukėlė nemažai diskusijų – komentaruose žmonės ginčijosi, ar tokiais atvejais darbdavys gali iš darbuotojo atlyginimo išskaičiuoti žalą.
Vienas komentatorius rašė:
„Nieko išskaityti negalite. Žalą turite išsireikalauti per teismą. Išskaitoms būtinas raštiškas darbuotojo sutikimas.“
Kitas diskusijos dalyvis stebėjosi dėl darbo drabužių:
„Kad būtų išskaita už darbo drabužius – pirmą kartą girdžiu. Kam jūs juos paskui duodate dėvėtus? Sekančiam darbuotojui?“
Į tai kitas žmogus atsakė, kad tokios situacijos darbdaviams sukelia papildomų problemų:
„O kam juos palikti? Superki darbo drabužius, sumoki ne vieną šimtą eurų, žmogus padirba savaitę ir išeina su visais drabužiais. Be to, yra dar vienas niuansas – jei ant darbo drabužių yra įmonės reklama, tada koks nors žmogus vaikšto su tais drabužiais, gadina įmonės įvaizdį ar net gali padaryti kokį nors pažeidimą, o pirmiausia visi kreipia dėmesį į įmonę, kurios logotipas matomas.“
Kada darbdavys gali išskaičiuoti žalą iš atlyginimo
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) paaiškina, kad darbdavys gali išskaičiuoti žalą iš darbuotojo atlyginimo tik laikantis įstatymuose nustatytų sąlygų.
Darbo kodekse yra nustatytas baigtinis pagrindų sąrašas, kada darbdavys gali nurodyti atlikti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio. Vienas iš tokių – darbuotojo padaryta žala darbdaviui.
Tačiau vien fakto, kad darbdavio turtas sugadintas ar negrąžintas, nepakanka. Pirmiausia turi būti nustatyta, kad darbuotojas pažeidė darbo pareigas ir dėl to atsirado žala.
Turi būti įrodytos kelios aplinkybės: darbuotojas nevykdė arba netinkamai vykdė savo darbo pareigas; žala atsirado dėl darbuotojo kaltės – tyčios arba neatsargumo; yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų ir atsiradusios žalos; pažeidimo metu abi šalys buvo susijusios darbo santykiais; žala atsirado vykdant darbo veiklą.
Nustatant žalos dydį taip pat vertinamos įvairios aplinkybės:
- netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
- žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
Įstatymai taip pat numato ribas, kiek darbuotojas gali būti įpareigotas atlyginti.
Paprastai turtinės žalos atlyginimas negali viršyti trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių. Jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, ši riba gali siekti iki šešių vidutinių darbo užmokesčių.
Visą žalą darbuotojas turi atlyginti tik tam tikrais išimtiniais atvejais.
Pavyzdžiui, jei žala padaryta tyčia, jei darbuotojo veiksmai turi nusikaltimo požymių, jei jis dirbo būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, pažeidė konfidencialumo ar nekonkuravimo susitarimus, padarė darbdaviui neturtinę žalą arba jei visiškas žalos atlyginimas numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Svarbu ir tai, kad darbdavys negali neribotai ilgai spręsti dėl išskaitos. Rašytinis nurodymas darbuotojui išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kai paaiškėjo žala.
Be to, vienkartinė išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu darbdavys šį terminą praleidžia arba nori iš darbuotojo išieškoti didesnę sumą, jis nebegali to padaryti savavališkai – tokiu atveju reikia kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Kiek atlyginimo galima išskaičiuoti
Net ir tuo atveju, kai žala darbuotojo kaltė nustatyta, darbdavys negali savavališkai iš darbuotojo atlyginimo nuskaityti visos sumos.
VDI pažymi, kad išskaitos turi būti atliekamos laikantis Civilinio proceso kodekse numatytų ribų.
Pagal galiojančią tvarką:
- iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos (MMA), gali būti išskaičiuojama iki 10 proc. jeigu ;
- iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, bet neviršijančios dviejų MMA dydžių, gali būti išskaičiuojama iki 30 proc.;
- iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios du MMA dydžius, gali būti išskaičiuojama iki 50 proc.
Šios ribos taikomos net ir tada, kai darbuotojas jau išeina iš darbo. Vadinasi, kad darbdavys negali tiesiog pasilikti viso paskutinio atlyginimo ar visos žalos sumos, išskaitos turi būti atliekamos laikantis nustatytų procentinių ribų.
Ką daryti jei darbuotojas negrąžina turto
Jeigu darbuotojas negrąžina darbo drabužių, įrangos ar kito darbdavio turto ir nebeatvyksta į darbą, darbdavys gali reikalauti žalos atlyginimo pagal Darbo kodekso nuostatas.
Tokiu atveju darbdavys per tris mėnesius nuo dienos, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Šios komisijos sprendimas laikomas vykdomuoju dokumentu.
Jei darbuotojas tokio sprendimo nevykdo geranoriškai, darbdavys gali kreiptis į antstolius, kurie pradėtų priverstinį žalos išieškojimą.
Kai kuriais atvejais situacija gali peraugti ir į baudžiamąją atsakomybę.
Tyčinis kitam asmeniui priklausančio turto pasisavinimas gali būti laikomas nusikalstama veika – vagyste. Tokiu atveju nukentėjęs darbdavys turi teisę kreiptis į policiją.
