darbas

Vilnietės Urtė ir Paulina – dvi 18-metės draugės ir abiturientės – pristatė idėją „Junior Opportunities“, skirtą jaunimui, ieškančiam pirmojo darbo ar praktikos vietos. Merginos nori sukurti platformą, kuri sujungtų motyvuotus jaunuolius su įmonėmis ir padėtų įgyti realių darbo įgūdžių dar mokantis mokykloje.

Sukčiavimo schemos Lietuvoje tampa vis sudėtingesnės – nusikaltėliai ne tik skambina ar siunčia žinutes, bet ir verbuoja lietuvius, kad šie apgaudinėtų tautiečius.   Naujienų portalui tv3.lt. personalo paieškos agentūros vadovas Saulius Vanagas pasakojo, kad gavo laišką su darbo pasiūlymu. Jame buvo siūlomas darbas asmenims, kurie kalba lietuviškai. Laiške minima, kad patirtis nebūtina, o už atliktą darbą žadamas 2–2,5 tūkst.

Naujieji metai į darbo rinką įnešė gerokai daugiau judesio – darbdaviai aktyviai vilioja naujus darbuotojus. Darbo skelbimų portalai skaičiuoja, kad sausį, palyginus su gruodžiu, darbo pasiūlymų padaugėja apie 70 proc. O šiuo metu paklausiausi gamybos, inžinerijos ir techninių profesijų darbuotojai. Specialistai tikina, kad daug žmonių ryžtasi pokyčiams po šventinių premijų, tačiau kartu auga ir lūkesčiai – darbuotojai vis dažniau dairosi didesnių algų ir ieško stabilumo.

Kasdieniai darbai, siekiant profesionalumo, dažnai reikalauja ilgų darbo valandų ir visiško atsidavimo. Tačiau intensyvus kūrybinis tempas ne visada praeina be pasekmių. Kompozitoriui Jonui Sakalauskui, pristačius dvi dideles premjeras, darbas atvedė prie kritinės sveikatos ribos – bemiegės naktys, širdies permušinėjimai ir nuolatinė baimė, kas bus toliau, tapo aiškiu signalu sustoti.

Nuo 2026 metų birželio 7-osios Lietuvoje įsigalios naujos Darbo kodekso nuostatos, kurios turės įtakos visiems dirbantiems – tiek biuro darbuotojui, tiek pardavėjui ar net darbininkui gamykloje. Darbdaviai nebegalės slėpti atlyginimų, klausinėti apie algas ankstesniame darbe, o darbuotojai turės daugiau teisių sužinoti, ar jiems mokama teisingai.

Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietose skaičius sumažėjo 5 proc., o sunkių – 2 proc., skelbia Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Inspekcijos duomenimis, 2025 metais darbo vietose buvo registruota 18 mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų, o 122 darbuotojai patyrė sunkius sužalojimus. Dar trys asmenys žuvo, o 11 buvo sunkiai sužeisti darbo metu įvykusiuose eismo nelaimėse.  Tarp žuvusiųjų keturi darbuotojai buvo neblaivūs, tarp sunkiai nukentėjusių tokių asmenų buvo trys.

„Vėlavau 20 minučių. Vadovas pasakė, kad dar kartą taip ir atleis už pravaikštą.“ Tokios frazės darbo aplinkoje skamba grėsmingai ir neretai priverčia darbuotojus jaustis kaltais. Tačiau ar jos atitinka Darbo kodeską? Darbo teisė, kaip pabrėžia teisininkė Raimonda Joskaudienė, šioje vietoje dažnu atveju palanki darbuotojui. Socialiniame tinkle „Facebook“ teisininkė atkreipė dėmesį, kad pavėlavimas ir pravaikšta nėra tas pats, nors praktikoje šios sąvokos dažnai suplakamos į vieną.

Skaitytoja Asta Jurėnaitė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jautria istorija apie susidūrimą su Lietuvos sveikatos sistema. Moteris nusprendė prabilti po to, kai jos globojamai 95-erių metų senolei prireikė skubios medikų pagalbos. Ji atskleidžia, kad dažnai viešojoje erdvėje mato kritiką gydytojams ir greitosios medicinos darbuotojams, tačiau retai – padėką ar supratimą.

AlytusPlius.lt redakciją pasiekė lauke dirbančių žmonių darbo sąlygomis susirūpinusios skaitytojos laiškas. Moteris teigė pastebėjusi, kad Jazminų gatvėje plušantiems darbuotojams gamtinius reikalus tenka atlikti lauke – esą jie eina į šalia esantį miškelį. Gyventoja stebėjosi, kad darbuotojams galimai nėra sudarytos tam reikiamos sąlygos. Susirūpino darbuotojų darbo sąlygomis „Jazminų gatvėje vyksta remonto darbai. Gerai, kad yra tvarkoma mūsų aplinka.

Specialistai primena, kad net jei ir nuspręsite dirbti ilgiau nei 8 valandas, kai kuriais atvejais atlyginimas vis tiek bus mažesnis nei turėtų. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad jeigu dirbate ilgiau nei 8 valandas per dieną ar daugiau nei 40 valandų per savaitę, darbdavys privalo jums sumokėti viršvalandžius. Tai numato Darbo kodeksas.

Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame aptaria vieną dažniausiai darbo praktikoje neteisingai suprantamą sritį – darbo laiką. Jos žinios aktualios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, nes daugelis nesuvokia, kas tikrai priskiriama darbo laikui ir kada darbdavys gali peržengti ribą net nesuprasdamas. Raimonda detaliai paaiškino, kas įeina į darbo laiką, o kas – ne, pateikdama praktinių pavyzdžių iš skirtingų sektorių.

Viršvalandžiai, neapmokamas darbas savaitgaliais, atostogos „kai baigsis projektas“ ar spaudimas dirbti sergant – daugelis darbuotojų šias situacijas atpažįsta kaip kasdienybę. Tačiau tai, kas darbo vietoje pateikiama kaip „įprasta tvarka“, dažnai neturi nieko bendro su įstatymais. Teisininkė Raimonda Joskaudienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame aiškiai nurodė ribas tarp to, kas gali būti toleruotina darbe, ir to, kas iš tiesų yra neteisėta.

Lietuvoje per trejus metus trečdaliu išaugo dirbančių moterų ukrainiečių skaičius – nuo 13,1 tūkst. iki 17,2 tūkst. Atvykusios nuo karo Ukrainoje pradžios moterys sėkmingai įsitvirtina įvairiuose ūkio sektoriuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Didžiausia dalis ukrainiečių moterų dirba apdirbamosios gamybos įmonėse (4,3 tūkst.), beveik penktadalis – apgyvendinimo ir maitinimo (3 tūkst.

Darbuotojai Lietuvoje dažnai būna papeikiami ar atleidžiami dėl to, kad nuolat vėluoja į darbą ar jame išvis nepasirodo. Tačiau greičiausiai niekam dar neteko susidurti su atleidimu vien už tai, kad darbe pasirodė per anksti. Vis tik tokie atvejai – įmanomi. Pvz., Ispanijoje 22-ejų mergina buvo atleista iš darbo, nes į darbą avykdavo 40 minučių per anksti, skelbia portalas „The Sun“. Nors ne kartą buvo raginta neregistruoti darbo laiko ir nepradėti dirbti iki sutartyje nustatytos 7.30 val.

Nauji metai atneša naujų vilčių, o sausis dažnai yra populiariausias metas karjeros pokyčiams. Beveik pusė europiečių teigia, kad 2026 m. planuoja ieškoti naujo darbo. Tačiau kartu beveik keturi iš penkių teigia, kad nesijaučia pasirengę ieškoti naujos darbo vietos. Remiantis nauju „LinkedIn“ tyrimu, beveik pusė europiečių (47 proc.) 2026 m. ketina ieškoti naujo darbo, tačiau didžioji dauguma (77 proc.) jaučiasi nepasirengę jo ieškoti.

Kaip jaustumėtės, jei kiekvieną kartą atlikę gerą darbą turėtumėte ieškoti pamestos knygutės, prašyti parašų ir nešti lapus į mokyklą? O jei visą šį procesą būtų galima sutvarkyti vienu mygtuko paspaudimu? Būtent tokią problemą pastebėjo Aivijus ir Joris – Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokiniai, nusprendę laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ pristatyti savo sukurtą skaitmeninę platformą, kuri pakeistų senas socialinių valandų knygutes.

Programuotojai, marketingo specialistai, vaizdo turinio kūrėjai – vis daugiau lietuvių renkasi dirbti patys sau. Vieni kuria interneto svetaines, kiti planuoja įmonių komunikaciją ar filmuoja reklaminius vaizdo įrašus. Tačiau visus juos sieja viena – darbas be darbdavio, garantuoto atlyginimo ir su didesne asmenine rizika. Iš šalies toks gyvenimo būdas dažnai atrodo patrauklus – laisvas grafikas, galimybė dirbti iš bet kur ir pačiam rinktis klientus.

Praėjusių metų gruodį Lietuvos darbo rinkoje sumažėjo dirbančiųjų, taip pat augo registruotas nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, bendras dirbančiųjų skaičius susitraukė 0,56 proc., o registruotas nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto iki 8,7 proc.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad sulėtėjusi darbo rinka ir registruoto nedarbo augimas yra būdingi žiemos sezono metu.

Žinoma žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė prabilo apie neigiamą savo profesijos aspektą. Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose ji pasidalijo įžūlių ir žeminančių asmeninių žinučių, kurias gauna iš nepažįstamųjų, kopijomis, taip atskleisdama viešumo kainą. Paviešintu įrašu ir nuotraukomis D. Žeimytė-Bilienė sutiko pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais. Žurnalisto kasdienybė „Surinkau pastarųjų kelerių metų asmenines žinutes, parašytas nepažįstamų žmonių.

Bankrutuojanti Marijampolės statybų įmonė „Wineris“ atleidžia visus darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Įmonėje šiuo metu dirba 42 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys. Anot tarnybos, daugiausiai atleidžiami apdailininkai (20), vadovai (8), staliai (5). Jie atleidžiami įmonei inicijavus bankroto procesą dėl nemokumo, teigia tarnyba. BNS su vieno fizinio asmens valdomos įmonės vadovu Martynu Sungaila susisiekti nepavyko.

35-erių vilnietė Diana Žilovič – gydytoja, ginekologė ir onkoginekologė, kurios kelias į mediciną nebuvo tiesus. Nors vaikystėje ji svajojo apie baleto sceną, gyvenimas ją nuvedė ten, kur reikia daug daugiau nei tik elegancijos – į vietą, kur kasdien susitinka gyvybė ir viltis, o kiekvienas sprendimas gali tapti lemtingu moterims. Šiandien Diana – viena iš tų gydytojų, kurios darbą sunku vadinti tik profesija.

Visi darbuotojai žino, kad tiesiog neateiti į darbą be pateisinamos priežasties yra šiurkštus pažeidimas, galintis kainuoti darbo vietą. Neretai tokių atvejų padaugėja po didžiųjų švenčių, nes per daug atsipalaidavę ir į užsitęsusias išgertuves patekę gyventojai į darbą neatvyksta. Visgi specialistai primena, kad darbuotojai dėl to gali būti atleisti iš darbo be įspėjimo ir išeitinių išmokų.

Kasdien vykdami į darbą tuo pačiu keliu ir laiku jau žinome, kada geriausia išeiti iš namų, kad darbovietę pasiektume laiku. Tačiau neretai, o ypač – žiemą pasitaiko netikėtų situacijų, kai dėl užpustytų kelių ar užšalusių automobilių į darbą laiku suspėti ar apskritai atvykti taip ir nepavyksta.

Paskutinį 2025 metų mėnesį darbo rinkos barometras šiek tiek sumažėjo (-0,2 balo), tačiau įsitvirtino neutralioje pozicijoje (100), praneša Užimtumo tarnyba.  Pažymima, jog tuo pačiu laikotarpiu pernai darbo rinkos barometras buvo 0,5 balo mažesnis, buvo prognozuojama šiek tiek blogėsianti situacija. Tuo metu neutralioje zonoje paskutinį kartą šis rodiklis gruodį buvo prieš trejus metus – 2022-aisiais.

Sausio 1-oji Lietuvoje yra oficiali nedarbo diena. Tai reiškia, kad didžioji dalis gyventojų šią dieną ilsėsis, tačiau ne visi darbuotojai žino, kad prieš tokią šventinė dieną darbo laikas taip pat turi būti trumpinamas. T. y. dieną prieš – dirbama valanda trumpiau. Darbdaviui nesuteikus tokių sąlygų, jis darbuotojui privalo sumokėti papildomai. „Trumpesnė darbo diena prieš šventes yra darbuotojų teisė, įtvirtinta Darbo kodekse.

Ateinančiais metais Lietuvoje planuojama nemažai pokyčių, kurie palies ir darbuotojus, ir darbdavius. Vis tik ne visos permainos yra vertinamos teigiamai – specialistai mato nemažai rizikų, su kuriomis susidurs dalis darbuotojų. „Lietuvoje bręsta viena reikšmingiausių pastarųjų metų Darbo kodekso (DK) pataisų bangų. Jei Seimas pritars šiuo metu svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes.

Nuo šių metų sausio iki gruodžio vidurio Lietuvoje užfiksuota 17 pasibaigusių mirtimi ir 117 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad nors mirtinų atsitikimų skaičius sumažėjo 10 proc., sunkių incidentų dalis išliko panaši kaip ir prieš metus. Daugiausia mirčių darbo vietoje šiais metais fiksuota statybose. Tokių nelaimių iš viso buvo 5, dar 4 mirtimi pasibaigę atsitikimai įvyko žemės ūkio, 3 – miškininkystės įmonėse.

Kūčių diena, minima gruodžio 24-ąją, Lietuvoje yra oficiali nedarbo diena. Visgi ne visi darbuotojai žino, kad dieną prieš tokią šventę darbo laikas turi būti trumpesnis – dirbama viena valanda mažiau. Kitu atveju, darbdavys savo darbuotojui turi sumokėti papildomą atlygį. „Švenčių dienomis dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas, tačiau darbdaviai privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Visi dirbantys žmonės kas mėnesį gauna atlyginimus. Nepaisant to, kad jų mokėjimo datą nustato pats darbdavys, jei darbo užmokestį sumokėti vėluojama, darbuotojai turi teisę gauti daugiau pinigų. Ne visi darbuotojai žino, kad tokiais atvejais jie gali pareikalauti darbdavio sumokėti delspinigius. Kiekvienas darbdavys nustato konkrečią datą ar dienų intervalą, kurio metu išmoka savo darbuotojams atlyginimus.

Metų pabaiga darbo rinkoje kai kuriems darbuotojams tampa nerami – dalis įmonių gruodį planuoja masiškus atleidimus, o naujausi duomenys rodo, kaip keičiasi nedarbo situacija šalyje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kurios bendrovės paskutinį metų mėnesį atleis daugiausiai darbuotojų.

Nors perdegimą patiria įvairaus amžiaus žmonės, Z karta ir tūkstantmečio karta jį išgyvena žymiai anksčiau – dar būdami itin jauni. Z kartos darbuotojai fiksuoja vienus aukščiausių perdegimo lygių per istoriją – nauji tyrimai rodo, kad jie palūžta nuo precedento neturinčio streso. Nors visų amžiaus grupių žmonės mini perdegimo simptomus, Z karta ir tūkstantmečio karta pasiekia „perdegimo piką“ daug anksčiau.

Seime kelią skinasi nauja iniciatyva dėl asmenų su negalia įdarbinimo.  Ketvirtadienį svarstymo stadiją parlamento plenarinėje salėje įveikė įstatymų pataisos, kuriomis rekomenduojama privačioms įmonėms, turinčioms daugiau negu 25 darbuotojus, įdarbinti 5 proc. asmenų su negalia. Kaip būtų įgyvendinama ši rekomendacija, stebėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Artėjant metų pabaigai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį į darbo teisės nuostatas, kurios šiuo laikotarpiu tampa itin aktualios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Darbo kodeksas numato, kad teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama, kai praeina treji metai nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į atostogas, pabaigos, jeigu darbuotojas turėjo realią galimybę jomis pasinaudoti.

Viena jaunos ispanės charakterio savybė padarė ją bedarbe: ypač anksti į darbą kasdien atvykdavusi biuro darbuotoja buvo atleista dėl „šiurkštaus nusižengimo“, nes, nepaisydama ankstesnių vadovybės nurodymų, darbe nuolat pasirodydavo per anksti. 22 metų ispanė į biurą atvykdavo tarp 6:45 ir 7 valandos ryto. Atvykti į darbą 40 minučių anksčiau daug kur būtų laikoma netgi labai sveikintinu įpročiu, tačiau šiuo atveju jos atkaklus ankstyvumas, panašu, gerokai supykdė vadovus, rašoma thesun.

Negalia – ne kliūtis dirbti, turėti tikslų ir atkakliai jų siekti. Tai įrodo alytiškio Ediko Akuzino pavyzdys. 46 metų vyras turi intelekto negalią. Jis dešimt metų lanko Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą.   Šią įstaigą Edikas atrado sesers dėka. „Lankyti Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą man pasiūlė sesuo. Iš pradžių abejojau, bet vėliau persigalvojau ir pamaniau – pabandysiu“, – prisipažįsta vyras.

Kur tik nesutiksi „Niekdarių“ – prekybos centruose, miestų gatvėse, pristatymuose ir tokiose įprastose vietose kaip restoranuose ar net degalinėse. Būtent degalinėje „dirbantis“ komikas Viktoras Balykov, pravarde Viktis, vienam pirkėjui turės pripažinti didelę paslaptį – jis iš kasos vagia pinigus.  Keturi „niekdariai“ išbandė savo jėgas kaip degalinės darbuotojai.

Skirtingose darbovietėse dirbantys gyventojai darbą neretai pradeda ne tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, vieni pradeda darbą nuo 8 valandos, o kiti nuo 9-os. Taip pat neretai skiriasi ir pasiruošimas darbui. Kol vieni gyventojai visai jam neturi ruoštis, kiti – privalo įjungti reikalingus prietaisus ar apsirengti specialią uniformą.

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei sostinės regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 414 eurų ir per ketvirtį sumažėjo 29 eurais. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) Sostinės regione buvo 2657,2 euro – 0,9 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2243,5 euro – 2,5 proc. daugiau, tuo metu „į rankas“ jis buvo atitinkamai 1615,1 euro (0,9 proc. daugiau) ir 1388,6 euro (2 proc.

Šventinė atmosfera darbo kolektyvuose dažnai kelia klausimų, ypač kai kalbama apie darbuotojų asmenines sukaktis. Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškino, kada įmonėse galima sveikinti bendradarbius gimtadienio proga ir kokių taisyklių būtina laikytis, kad toks gestas nepažeistų darbo teisės ar darbuotojų duomenų apsaugos reikalavimų.

Kokie yra žurnalistų ir redaktorių darbo užkulisiai, kaip dirba naujienų portalo žurnalistai? Tai ir daugiau kviečiame žiūrėti laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“, kurioje kalbinama naujienų portalo tv3.lt vyriausioji redaktorė, žurnalistė Erika Fuks. Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ pristato žurnalistų darbo principus, kurie padeda ne tik informuoti visuomenę, praplėsti akiratį, susipažinti su sudėtingais procesais, bet ir ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai.

Kartais didžiausios gyvenimo kelionės nutrūksta pačiose netikėčiausiose vietose, o galutinis tikslas pasirodo esąs ne tas, kurio buvo siekiama, o tas, kurį nurodė likimas. Būtent taip nutiko 37-erių suomiui Akseli Johannesui Tarkkio, kurio planas dviračiu pasiekti saulėtąją Italiją netikėtai baigėsi pačiame Lietuvos, o kartu ir Europos geografiniame centre – Kėdainiuose.

Europos darbo rinka toliau rodo atsigavimo ženklus, o Lietuvoje artimiausiu metu laukiama stabilumo, rodo Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Vokietijos Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos barometras. Lapkritį bendras rodiklis padidėjo 0,3 balo iki 100,1, pranešė Užimtumo tarnyba.

„Jaunimo linija“ pristato ketvirtąjį tinklalaidės „Iš širdies“ sezoną – „Karjera be IG filtrų“. Naujajame sezone – Beatos Nicholson, Andriaus Mamontovo, Antano Bernatonio, Austėjos Landsbergienės, Godos Raibytės-Aleksa ir Ingridos Šimonytės atviri pasakojimai apie tai, kas dažnai lieka nematoma už sėkmingos karjeros fasado. Apie karjeros pasirinkimą, Austėja Landsbergienė sako žinojusi dar pradinėse klasėse: „Man nepaprastai patiko mokykla. Labai patiko mokytis.

Dar šių metų gruodį planuojama įdiegti naują hibridiniam darbui skirtos platformos „Teams“ atnaujinimą, kuris leis darbdaviams identifikuoti, iš kur darbuotojai jungiasi prie įmonės tinklo. Ši naujovė sukėlė nemažai diskusijų dėl per didelės nuotoliu dirbančių darbuotojų kontrolės, tačiau ekspertai ramina – naujovė skirta ne sekti, o efektyvinti hibridinį darbą ir suderinti naudojimosi technologinį patogumą su asmens duomenų apsaugos reikalavimais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad nuo 2026 metų birželio socialinė parama būtų lengviau pasiekiama pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir skatintų paramos gavėjus integruotis į darbo rinką.  „Siekiame didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir adekvatumą, paskatas integruotis į darbo rinką“, – pranešime teigė SADM ministrė Jūratė Zailskienė.

Ieškodami naujų būdų, kaip patekti į gyventojų sąskaitas ir išvilioti pinigų, sukčiai apsimeta realiomis verslo bendrovėmis ir jų vardu siūlo dirbti nuotoliu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose fiksuojama informacija, neva didžiausias šalies draudikas „Lietuvos draudimas“ siūlo darbą internetu, mokėdamas valandinius įkainius.

Darbuotojų trūkumas regionuose ir ribotos galimybės pritraukti specialistus tampa vis aktualesne problema Lietuvos verslui. Įmonės teigia, kad šiai problemai spręsti būtinos ne tik finansinės paskatos, bet ir aiškesnės valstybės priemonės, galinčios užtikrinti darbuotojų mobilumą.

Statybininke dirbusi, o vėliau verslininke tapusi 23-ejų Tavia Lynn atskleidė netikėtą priežastį, kodėl metė darbą, kurį „mylėjo“ ir kuris galėjo tapti pelninga karjera. Moteris, kuri statybų versle uždirbo stulbinamą pinigų sumą, atskleidė, kodėl paliko šį darbą – priežastis nustebino ne vieną, rašo mirror.co.uk. T. Lynn buvo patenkinta savo darbu statybose ir visada žinojo, kad nori dirbti panašų darbą. Tačiau meilės „kurti daiktus“ nepakako, kad galėtų toliau siekti savo svajonių.

Vyriausybėje kilo įtampa dėl neįgaliųjų įdarbinimo ateities – paaiškėjo, kad biudžete buvo pamiršta numatyti apie 19,9 mln. eurų subsidijoms, kurios užtikrina darbo vietas daugiau nei tūkstančiui žmonių su negalia. Kol ministerijos bando rasti kompromisą, žmonių su negalia ir verslo atstovai perspėja – sustabdžius šią programą, nukentėtų tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, o valstybė rizikuotų sugriauti dešimtmečius kurtą socialinės įtraukties sistemą.