darbas

Šiemet pirmą kartą Lietuvoje į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų – tai darys neigiamą įtaką rinkai, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis. Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tokios statistikos pernelyg nesureikšmina ir sako, kad gelbės technologinė pažanga, imigrantai. Pasak B. Gruževskio, senėjančios visuomenės tendencija formavosi jau nuo 20-ojo amžiaus pabaigos.

Po šventinio laikotarpio į darbus grįžti sunku ne visiems, nes kai kurie tiesiog... negrįžo. Štai Seimo rūmai praktiškai tušti, dirba vos vienas kitas parlamentaras. O kai kurie tautos išrinktieji nusprendė poilsio dienas pratęsti. Dalis namuose, kiti ir turistaudami užsienyje. Ištuštėjusiuose Seimo rūmuose pritemdytos šviesos, retkarčiais praeina tik vienas kitas politikų patarėjas arba pačios Seimo kanceliarijos darbuotojas. „— Laba diena. — Laba diena.

20 didžiausių pasaulio bankų 2023-aisiais iš viso panaikino beveik 62 tūkst. darbo vietų – daugiausiai nuo tarptautinės 2007-2008 metų finansų krizės laikų, rašo „Financial Times“, remdamasi bankų ataskaitomis bei paties leidinio skaičiavimais.

Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės, rašoma pranešime spaudai.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Artėjant šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, teigiama pranešime žiniasklaidai. Valstybinė darbo inspekcija primena, ką būtina žinoti apie darbą per šventes.

Moteris sulaukė beširdiškos vadovo reakcijos, kai dėl šeimoje įvykusios nelaimės ji norėjo paprašyti vieno laisvadienio. Moteriai paskambino mama ir pasakė, kad jos senelis nukrito ir patyrė rimtų sužalojimų. Ji nekantravo jį aplankyti, bet jai reikėjo paprašyti laisvos dienos. Jenna parašė vadovui žinutę, kurioje papasakojo apie savo bėdą. „Net negalvok, – atrašė jis. – Iki Kalėdų liko savaitė. Gali darbe daugiau nesirodyti.

Siekdami patraukti darbuotojus, Lietuvos verslai darbuotojams siūlo įvairius nefinansinius priedus – nemokamus užkandžius, sporto klubų narystes, renginius. „CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, labiausiai darbuotojai vertina galimybę dirbti nuotoliu, lanksčias darbo valandas. Darbo rinkos puslapio „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė išskyrė kelias dažniausiai minėtame portale sutinkamas darbdavių siūlomas naudas.

Darbdaviams skundžiantis darbuotojų trūkumu, pagalbą siūlo profesinės mokyklos. Nors pusė darbdavių su jomis nenori turėti jokių reikalų, šios tvirtina galinčios paruošti reikalingus specialistus. Profesinės mokyklos siūlosi bendradarbiauti ir dabar ypač siūlo pameistrystę – kai paauglys ar suaugusysis dieną mokosi, o po pamokų už atlyginimą dirba. Vienoje duonos, užkandžių ir šaldytų produktų gamybos įmonėje Marijampolėje šiuo metu dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų. Tačiau įmonei jų maža.

Nedarbo lygis Švedijoje lapkritį pakilo nuo 6,4 proc. tuo pat mėnesiu metais anksčiau iki 7,1 proc., parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Bedarbių skaičius palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 42 tūkst. iki 400 tūkst., rašo portalas „Trading Economics“. Vyrų nedarbas paskutinį rudens mėnesį siekė 7,2 proc., o moterų – 6,9 procento. Tuo tarpu užimtumas, palyginti su 2022 metų lapkričiu, nepakito ir sudarė 5,260 mln. žmonių, o tai atitinka 69,2 proc. užimtumo lygį.

Darbo paieškos nėra malonios daugeliui: įtempti darbo pokalbiai, atsakymo laukimas, stresas ir nežinia. Būna ir taip, kad atsakymo tenka laukti mėnesiais arba darbdavys, pažadėjęs darbo vietą, tiesiog apsigalvoja. Taip yra todėl, kad, pasirodo, darbdaviai iki sutarties pasirašymo turi visišką laisvę su kandidatais elgtis kaip tik nori. Anot pašnekovų, jų elgesio nereglamentuoja jokie įstatymai ir nėra taikomos jokios taisyklės, išskyrus draudimą diskriminuoti dėl lyties, rasės ir kt.

Atlikėjos, verslininkės Natalija Bunkė ir Simona Nainė – neišskiriamos draugės, turinčios daug panašumų ne tik dėl to, kad yra stiprios ir turinčios nuomonę, bet ir dėl savo panašios istorijos. Sėkmė moterims nenukrito iš dangaus – abi turėjo daug dirbti, kad ją pasiektų.

Nors beveik keturiasdešimt metų Pasvalio „greitojoje“ išdirbusi joniškėlietė Dalia Ukockienė prieš pusantrų metų išėjo į pensiją, prisipažįsta iki šiol krūpčiojanti išgirdusi greitosios medicinos pagalbos automobilių sirenas.  „Per širdį nueina virpuliukai. Mintyse įsivaizduoju, kaip kalbuosi su vairuotoju. Tariamės, kas ką paims, ką darys… Paskui susivokiu, jog ne aš, o kolegos skuba į iškvietimą“, – sako moteris.

Jau dabar kiekvienas Lietuvos gyventojas, aktyviai besidomintis technologijų raida, gali įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją. Dar daugiau – kone kasdien naujomis mokymo programomis pasipildantis sąrašas Užimtumo tarnybos klientams padeda keisti profesinį gyvenimą, o darbdaviams susirasti šiuolaikinių kompetencijų turintį darbuotoją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Lidl Lietuva“ tradiciškai pasveikins savo darbuotojus ir jų vaikus. Šiemet kolektyvo narius ir jų atžalas džiugins saldžios staigmenos, žaidimai ir 100 eurų vertės „Lidl“ dovanų kortelės apsipirkimui. Dovanos yra ne vienintelė gera žinia darbuotojams – nuo Naujųjų metų įmonė didins atlyginimus parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams, darbo užmokestis jiems augs nuo 4 iki 9 procentų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Svarstant siūlymą papildomai remti 16-24 metų (vietoj 29 metų dabar) ir vyresnius negu 50 metų (vietoj 45 metų) įsidarbinusius bedarbius, nesiekiama siaurinti šių grupių – jas norima suderinti su bendromis taisyklėmis Europos Sąjungoje, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  „Neturėjome tikslo siaurinti grupes. Turėjome ilgą, daugiau nei metus diskusiją su Konkurencijos taryba, su Europos Komisijos ekspertais.

Vyriausybės nurodymu atsisakant sveikatos priežiūros Vilniaus socialinių paslaugų centras nuo kitų metų kovo atleis 35 slaugytojus, jų padėjėjus ir kineziterapeutus. Savivaldybė sako, jog jiems bus pasiūlytas kitas darbas, o gyventojams paslaugas teiks medicinos įstaigos.  Centro viešųjų ryšių specialistė Eglė Užkuraitė BNS nurodė, jog dalies paslaugų atsisakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeitus socialinės globos darbuotojų laiko sąnaudų normatyvus.

Technologijų gigantės „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Gatesas sako, kad idėja dėl 3 dienų darbo savaitės nėra bloga ir tai galima pasiekti. Pasak B. Gateso, mažai tikėtina, kad technologijos visiškai pakeis žmones, tačiau tai gali padėti įgyvendinti idėją, kad 3 darbo dienos per savaite taptų realybe, rašo „Business Insider“. Prognozuoja, ko galime tikėtis Milijardierius, tinklalaidėje „Kas Dabar?“ paklaustas, kokią grėsmę darbo vietoms ateityje gali kelti dirbtinio intelekto plėtojimas, pasa...

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Statybų apimtys euro zonoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,3 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rugpjūtį buvo užfiksuotas nulinis pokytis. Vien tik pastatų statybų apimtys rugsėjį per metus sumenko taip pat 0,3 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) statybos darbų euro zonoje padaugėjo 0,4 procento.

Norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys. Išnagrinėjusi pirmojo etapo rezultatus, Užimtumo tarnyba įvertino, kad pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės yra visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Taip pat svarbu, kad pretenduojantys į paramą žmonės būtų užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, rašoma tarnybos pranešime spaudai.

Lietuvos oro uostai svarsto ieškoti daugiau keleivių patikros ir aviacijos saugumo specialistų – bendrovė ieško personalo atrankos įmonės, kuri padėtų atrinkti iki 20 tokių specialistų.  Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, kol kas šiuos specialistus oro uostai samdo savo jėgomis – vien kitą savaitę Vilniuje darbą pradeda daugiau nei 10 specialistų. „Toliau atliekame atrankas ir labai kviečiame domėtis darbo oro uostuose galimybėmis, nes jų tikrai yra.

Lapkričio 22 d. bus pratęsiamas mokytojų streikas – šiemet mokytojų streikas buvo pradėtas rugsėjo pabaigoje ir buvo laikinai sustabdytas spalio viduryje. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigė, jog streiko reikalavimai išlieka tokie patys. Jis tikisi, jog prie streiko prisijungs dar daugiau mokytojų LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas teigė, jog tikisi iki 5 tūkst. mokytojų.

Savarankiškas darbas yra tarsi galingas magnetas – traukia vis daugiau šalies gyventojų. Prieš keletą mėnesių VMI skaičiavo, kad individualios veiklos vykdytojų nors vienai dienai šalyje buvo daugiau nei 200 tūkst., o tai yra maždaug 7-8 proc. visos šalies gyventojų. Žmonės nusprendžia išeiti iš samdomo darbo ir pradėti dirbti savarankiškai, kadangi nori turėti laisvę planuoti savo laiką savarankiškai ir išreikšti savo idėjas nepriklausomai nuo darbdavio pozicijos.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. O už juos darbdavys privalo mokėti ir didesnę atlyginimą, primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.

Tapti stiuardese buvo jos svajonė nuo mokyklos laikų. Klaipėdietė Erika Mockutė šiandien gali džiaugtis – jos svajonė išsipildė. Dabar mergina pasipuošusi stiuardesės uniforma, užsidėjusi nepriekaištingą makiažą bei tvarkingai susišukavusi plaukus lydi keleivius lėktuve nuo taško A į tašką B. Apie tai, kaip turi atrodyti stiuardesė, kaip tapti šios profesijos atstovu bei kaip atrodo darbo diena, papasakojo nesenai stiuardese tapusi Erika.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Kalėdų Senelių paklausa Lietuvoje šiemet grįžo į priešpandeminį lygį – šios profesijos atstovai teigia šiemet sulaukiantys itin daug užsakymų šventėms ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Šventiniu laikotarpiu Kalėdų Senelio personažas virsta išties geidžiama profesija – daugiau kaip šimtas lietuvių kasmet užsivelka raudoną kostiumą ir už apsilankymą darželio, mokyklos, privačių klientų ar įmonių šventėje prašo sumokėti nuo 40 iki 500 eurų.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo tarnybos nušalino du į darbą neblaivius atvykusius darbuotojus. Tarnyba pranešė, kad du neblaivūs pareigūnai darbo metu aptikti lapkričio 1-ąją VMVT Medininkų pasienio veterinarijos poste. Darbuotojų blaivumui patikrinti iškviesta policija, vienam jų nustatytas sunkus, 2,55 promilės, girtumo laipsnis, kitam – vidutinis (1,6 promilės). Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas.   „Tokie atvejai nebus toleruojami.

Šyšos kaimo gyventoja, vienintelė Lietuvoje vidaus vandenų kapitonė, plukdo turistų grupes. Ji pasakojo, kaip sureaguoja į laivą sulipę žmonės, kai pamato, jog juos plukdys kapitonė moteris. Į savo laivą pavadintą „Vikingu“ lipa vienintelė Lietuvoje vidaus vandenų kapitonė Aurelija. Moteris vieno mygtuko paspaudimu užveda variklį. Aurelija pati laivą atriša nuo kranto, pati nuo jo ir atstumia. O tada lyg nieko išskirtinio, išvairuoja „Vikingą“ į Šyšos upę.

Darbas ne visuomet būna monotoniškas – kai kurie darbdaviai siunčia žmones į komandiruotes kvalifikacijai pasikelti, leidžia dirbti iš namų ar organizuoja darbostogas. Vienais atvejais darbuotojai nemokamai pakeliauja ir dar papildomai uždirba, kitais – už viską susimoka patys. Vis tik kai kurie sumąsto pagudrauti ir atostogas įforminti kaip komandiruotes.

Gyventojai skundžiasi, kad ir taip mažus atlyginimus mokantys kai kurie darbdaviai  juos dar ir vėluoja išmokėti. Žmonės tikina, kad nebeturi iš ko pragyventi. Tuo metu specialistai pataria, kur ir kada kreiptis dėl neišmokėtos algos. Be to, primena, kad už kiekvieną pradelstą dieną darbdaviai darbuotojams skolingi delspinigius. Vilnietis Nerijus įraše socialiniame tinkle skundėsi, kad praėjusį mėnesį darbdavys algą pervedė dalimis, per kelis kartus.

Kaune pradėjo veikti 14-asis Lietuvoje bendradarbystės centras „Spiečius“, pranešė Inovacijų agentūra. Agentūros direktorė Romualda Stragienė sako, kad Kaunas centrų plėtrai pasirinktas įvertinus sąlygas verslui mieste ir jame esančias mokslo įstaigas.  „Svarstant plėtrą Kauno miestas pasirinktas dėl aktyvios mokslo ir verslo ekosistemos: čia yra ne tik verslui reikalinga infrastruktūra, bet ir talentai, kurių gausu aukštojo mokslo institucijose“, – pranešime sako R. Stragienė.

Per metus 5 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) penktadienį paskelbta apklausa. Su tokiu teiginiu sutiko 77 proc. apklaustų, o 89 proc. sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi pataisų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų, tarp jų – ir mokytojų, naujo atlyginimų skaičiavimo kitais metais. Už tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pataisų paketą po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo „prieš“ ir 40 susilaikė. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai. Į įstatymo paketą yra įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 6,3 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko nuo 4,7 iki 4,5 proc., vyrų – nuo 8,2 proc. iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,4 tūkst. bedarbių, iš jų 21,4 tūkst. buvo moterys, 39 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,1 tūkst., per metus – 5,7 tūkstančio.

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Nedarbo lygis Turkijoje rugpjūtį smuko nuo 9,4 proc. mėnesiu anksčiau iki 9,2 proc., pasiekęs žemiausią lygį nuo 2014 metų sausio, parodė šalies statistikos instituto antradienį paskelbti duomenys. Bedarbių sumažėjo 56 tūkst. iki 3,223 mln., o užimtųjų skaičius padidėjo 1 tūkst. iki 31,646 mln., rašo portalas „Trading Economics“. Vyrų nedarbo lygis pasiekė 7,5 proc., o moterų – 12,6 procento.  Darbo jėgos aktyvumo lygis paskutinį vasaros mėnesį smuktelėjo nuo 53,4 proc.

Lietuviai dirba daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mažiau nei japonai ar amerikiečiai. Ekonomistas siūlo, kad dabar – pats laikas apsvarstyti, ar nereikėtų sutrumpinti darbo dienų skaičių per savaitę iki 4. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.

Latvijos gerovės ministras Uldis Augulis antradienį viešai pareiškė, jog šalies darbo rinka turės būti atverta užsieniečiams, nes jau dabar šalyje trūksta darbuotojų. Pasak jo, Lenkijos ir Estijos įmonės jau naudojasi galimybėmis ir faktiškai aprūpina įvairius Latvijos ekonomikos sektorius užsienio darbuotojais, tačiau iš jų gaunami mokesčiai nepatenka į Latvijos iždą.

Nuolat besikeičiančioje statybų pramonės aplinkoje svarbiausia – atsparumas. Nepaisant grėsmingų prognozių, statistika rodo, kad sektorius atlaiko audras. O žvelgiant į ateitį yra priežasčių racionalų optimizmą išlaikyti – statybų rinkoje stabiliai daugėja darbų, susijusių su trimis Lietuvai svarbiais sektoriais. Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant, statybų rinka įgavo antrą kvėpavimą dėl tektoninių pokyčių gynybos, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse.

Nedarbas Graikijoje rugpjūtį nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo 2009-ųjų gruodžio – 10,9 proc., rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nedarbių šalyje per mėnesį sumažėjo 2 tūkst. iki 512 tūkst., dirbančiųjų – 47 tūkst. iki 4,171 milijono. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, darbo ieškančių asmenų sumažėjo 12,2 proc., o dirbančiųjų padaugėjo 0,7 procento.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento. Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Pasauliniame IMD Talentų reitinge Lietuva pakilo trimis pozicijomis į 23 vietą tarp 64 šalių ir tai yra aukščiausias šalies rezultatas per pastaruosius penkerius metus. Aukštesnę poziciją nei Lietuva Baltijos šalių regione užima Estija – ji savo pozicijos nepakeitė ir išliko 17 vietoje. Latvija krito 12 pozicijų žemyn į 39 vietą, o Lenkija užkopė per 6 pozicijas aukštyn į 44 vietą iš 64 pasaulio šalių, pranešė Inovacijų agentūra.

Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.