REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai.

Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai.

REKLAMA

Tai lėmė spartesnis nei kaimynėje algų augimas. Visgi dalis ekonomistų džiūgauti neskuba ir gražius skaičius vadina teoriniais. Be to, kalbėti apie perkamosios galios augimą rekordinės infliacijos metu esą naivu.

Esą Lietuvoje pinigų žmonės turi ir perka. Pavyzdžiui, pusę kilogramo braškių už 4 eurus ar indelį šilauogių iš Peru už 5 eurus.

„Ateina pensininkė, kaip aš tokia, bet nepirks prastesnės, pirks geresnę“, – sako prekeivė Ona.

Panevėžio turgaus prekeivė Ona įsitikinusi – žmonių aimanos dėl finansų dažnai neatitinka piniginės turinio.

REKLAMA
REKLAMA

„Visi verkia, kad blogai gyvena, bet visi nori, kad būtų gražiau, skaniau, geriau“, – tikina Ona.

Daug metų prie prekystalio stovinti Ona mano, kad žmonių gyvenimas, nepaisant dabartinio sunkmečio, gerėja.

REKLAMA

Augančius Lietuvos rodiklius pastebi ir ne tik Baltijos, bet ir „Skandinavijos tigru“ kadaise save praminusi Estija. Šios šalies „Luminor“ bankas skelbia, kad pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo lietuvių realusis darbo užmokestis prisivijo estų algas.

Tai reiškia, kad susilygino abiejų šalių perkamoji galia – prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima įsigyti už tam tikrą pinigų sumą.

„Simbolinis įvykis, lūžis. Estams pakankamai nepatiko ta žinia“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Statistinė lietuvių perkamoji galia priartėjo prie pusantro tūkstančio eurų, šis dydis lyginamas su ES vidurkiu, kuris siekia maždaug 1900 eurų. Taigi, Lietuva tarp Baltijos šalių išsiveržė į priekį, Latviją palikdama gerokai užnugary. Pagrindinė priežastis – algų augimas. Dar 2015 metais lietuvių atlyginimai nuo estų atsiliko net 50 procentų.

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar tas atotrūkis sumažėjęs iki 21 proc., bet vertinant perkamąją galią, Lietuvoje ji jau didesnė, nes Estijoje vidutinis kainų lygis yra 23 proc. didesnis“, – aiškina Ž. Mauricas.

Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad džiaugsmas labiau teorinis nei praktinis.

„Skaičiavimas yra teisingas, bet reikia suprasti, kad duomenys seni. Tai antro šių metų ketvirčio duomenys, kai Europa ir Baltijos šalys dar beveik nebuvo susidūrusios su aukštų energetikos kainų problema“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomisto nuomone, Lietuvos spurtas gali būti laikinas. Šalies ūkio augimas lėtėja, kitąmet galimai neaugs išvis. O infliacija vienodai skausminga visoms Baltijos valstybėms – visos trys šalys kenčia daugiau kaip 20 procentų išaugusias kainas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bendra situacija tokia, kad tiek mes, tiek estai gyvena dviženklės infliacijos zonoje ir reali gyventojų perkamoji galia šiais metais traukėsi gana stipriai“, – sako A. Izgorodinas.

Visgi Žygimantas Mauricas mano, kad pirmaujančią poziciją Lietuva išlaikys ir toliau.

„Infliacijos lygis prognozuojamas šiek tiek mažesnis kitiems metams, o darbo užmokesčio augimas didesnis nei Estijoje“, – tikina Ž. Mauricas.

„Tikrai nekomentuoju viešųjų ryšių pareiškimų, galėčiau daug paskelbti panašių viešųjų ryšių pareiškimų, kur kas nors ką nors pasivijo“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Pagal nominalų darbo užmokestį Lietuva nuo Estijos vis dar atsilieka 200-ais eurų.

„Lietuvos ekonomika atsilaikė pakankamai gerai pandemijos laikotarpiu, matom, kad Lietuvos verslo atsparumas pakankamai didelis“, – tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė.

REKLAMA

„Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos ekonomika demonstruoja išskirtinį atsparumą“, – sako I. Šimonytė.

Ekonomistai nuopelnus priskiria investicijoms.

„Augimas labiau diversifikuotas. Nesam tiek stipriai priklausomi nuo IT sektoriaus, kaip Estija. Turime ir pramonę. Regioniniu lygmeniu, labiau diversifikuotas augimas, nesame vieno miesto valstybė“, – teigia Ž. Mauricas.

Kaip patys tautiečiai reaguoja į žinią, kad gyvena jau taip gerai, kaip nuolat esą Lietuvą lenkiantys estai? Štai, ką sako žmonės:

„Jeigu pasivijom, labai gerai. – Jaučiasi? – Ne.“

„Nesijaučiu „bagočius“, bet pragyventi galima.“

„Nepasakyčiau, kai kurie labai sunkiai gyvena.“

„Statistika pateikia, kad atlyginimai auga, bet greičiausiai ne visuose sektoriuose auga.“

„Man visą laiką gerai.“

„Gal ir norvegus. Nes Norvegijoj „skudurų“ kainos gal ir pigesnės. 50 eurų, 48."

„Gerai gyvenu. Žmogus, sako, turtingas tada, kai jam visko užtenka, ką jis turi.“

Kitąmet atlyginimai Lietuvoje turėtų didėti, tačiau nebe dviženkliais dydžiais.

Juokas ,kad salies pragyvenimo lygi nustato ne specialistai ,bet turgaus prekiautoja Ona ,kuri nori ,kad zmones ispirktu visoki pigu slamsta kuris niekam netinkamas po vieno skalbimo turi ismesti . Taip ,Ona pyksta ,kad zmones supranta ka perka ir uz ka moka
Viena bobutė pasakė... tai čia iš tos serijos. Turim giminių, draugų ir galim lyginti, kaip brangsta. Oficialus infliacijos rodiklis, akivaizdu, kad didesnis,nes tie apie 24% infliacijos-tai vidutiniškai. Na taip, ne daug brango vardiniai kvepalai, prabangios mašinos, laikrodžiai, deimantai... o va mano perkama grietinė vasarą kainavo 0.79cnt,o dabar 1.59eu,bet vidutiniškai viskas ok
Čia bandymas įtikinti eilinius Lietuvos zombius kad jie gerai gyvena ?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų