Seimo posėdžių salėje Valdemaras Valkiūnas gegužės 9 d., priimant svarbius įstatymus, stebėjo rusofašistų propagandą. Nors pats Seimas įstatymu uždraudė rusiškus kanalus, tai jam netrukdė draudžiamą transliaciją stebėti tiesiog plenarinėje salėje.
O tuo metu parlamentas skubos tvarka priėmė bankų viršpelnių apmokestinimo įstatymą. Paskutinę akimirką Petras Gražulis dar siūlė iš naujo mokesčio kompensuoti pusę palūkanų už paskolas pirmajam būstui.
„Išaugus paskolų palūkanoms tikrai ne viena jauna šeima liks gatvėje, nesugebės išsimokėti tų palūkanų“, – gegužės 9 d. sakė P. Gražulis.
Tačiau po premjerės atsako Seimas Gražulio pataisą atmetė.
„Ponas Gražulis kalba ne apie tai, kad 50 proc. surenkamos sumos būtų skiriama, bet kad 50 proc. visiems būtų kompensuojama. Labai ačiū, nes ta nuostata galiotų ir man, nes aš taip pat turiu kreditą už pirmą būstą, labai miela, kad Petras Gražulis manimi rūpinasi, bet turbūt to nereikėjo“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Galutiniu balsavimu Seimas nusprendė, kad 410 mln. eurų – laikinas bankų solidarumo mokestis – nukeliaus kariuomenės reikmėms. Pasisakė „prieš“ arba susilaikė vos kelios dešimtys parlamentarų, tarp jų – ir abi valdančiosios liberalų partijos. Pasak jų, dėl tokio mokesčio į Lietuvą neateis naujų bankų.
„Nėra tai pirmas kartas, kai skiriasi nuomonės ir gal ne paskutinis“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Prognozuojant, kad komerciniai bankai dėl augančių palūkanų šiemet uždirbs per milijardą eurų pelno, finansų ministrė tikina, kad ne vienintelė Lietuva Europos Sąjungoje nurodo bankams papurtyti kišenes. Taip jau pasielgė trys valstybės – Ispanija, Čekija ir Vengrija.
„Vienintelis būdas, kaip jie galėtų sumokėti mažiau solidarumo įnašo – tiesiog gerinti sąlygas gyventojams, kad mokėtų didesnes terminuotųjų indėlių palūkanas. Jeigu tokia situacija susiklostytų, manau, Lietuvos gyventojai iš tokio sprendimo yra laimėję“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Palūkanas už terminuotuosius indėlius bankai pastaruoju metu išties didino, tiesa, jie tikina, kad būtų tai darę ir be valdžios botago.
„Manau, kad bankai ramiai prisiims dalį socialinės atsakomybės, nes tikriausiai aiškiai supranta, kad tie pinigai jiems krenta iš dangaus“, – kalbėjo socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Tačiau bankų atsakymas ramybe nedvelkia.
„Įstatymas pažeidžia Konstituciją, nes tai yra mokestis, o mokestis gali įsigalioti tik po šešių mėnesių po įstatymo priėmimo. Mes kreipiamės į Respublikos Prezidentą ir prašome vetuoti įstatymą“, – sakė Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Kalbinti tautiečiai kone vienbalsiai tikina, kad pažaboti bankų pelnus reikėjo jau seniai: „Toks lyg plėšikavimas būtų iš žmonių. Tikrai reiktų truputį susivaldyti jiems.“
Vieni pritaria, kad bankų viršpelniais finansuoti krašto apsaugą yra teisinga: „Dabar saugumas yra pats reikalingiausias dalykas. Nebūsim saugūs – nei mokyklų nereikės, nei socialinių globos namų.“
Kiti svarsto, kad yra ir svarbesnių adresatų:
„Ne, kariuomenei ne. Jiems per daug investicijų. Tikrai būstui geriau.“
„Pensininkams, žmonėms algoms.“
„Kelių statybai, kaimuose visur žvyrkeliai.“
„Gal būsto paskoloms geriau, vis tiek žmonėms reikia gyvent, nei butų gauna, viską tik grynais pinigais mokam. Tai nors kažkiek pasidengtų.“
Opozicija, garsiai ištrimitavusi, kad renka 50 tūkst. parašų, kad dalis pinigų pasiektų ir būsto paskolų turėtojus, tų parašų vis dar surinkti nesugebėjo. Tačiau vis tiek žada teikti siūlymą, kad dalis sumokėtų palūkanų grįžtų gyventojų pajamų mokesčio lengvatos pavidalu.
„Mes teiksim savo GPM įstatymo projektą ar pavyks, ar nepavyks surinkti tuos parašus. Su parašais, žinoma, būtų svaresnis argumentas valdantiesiems“, – tvirtino Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Jei prezidentas įstatymą pasirašys, laikinas viršpelnių mokestis bankams galios dvejus metus.
