Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis – dažnas svečias Vilniuje. Rudenį čia lankėsi visa Lenkijos vyriausybė, o šiandien Lenkijos premjeras į Lietuvą atvyksta Gegužės 3-iosios – Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dienos – išvakarėse. Abu premjerai žeria komplimentus dvišalei draugystei, kuri dar prieš dešimtmetį rodėsi itin atšalusi.
„Tai neabejotinai rodo puikią mūsų šalių santykių dinamiką, glaudžią strateginę partnerystę, daug bendrų uždavinių, kuriuos turime ir kuriuos kartu sprendžiame“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Lietuvos-Lenkijos santykiai yra geriausi per daugelį šimtų metų“, – tvirtina Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki.
Deja, ir politiniai galvos skausmai per tuos šimtus metų nedaug keičiasi. Didžiulės Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste kaimynėms svarbiausia, kad NATO pažadai ginti kiekvieną teritorijos centimetrą išties suveiktų, jei tik kiltų grėsmė. Aljansas kaip tik atnaujino gynybos planus, Lietuvos kariuomenės vadas juos įvertino kaip „visiškai atitinkančius Lietuvos lūkesčius“. Tačiau ir Šimonytė, ir Morawieckis žodžius renka atsargiai, kelia klausimą, kaip planai būtų įgyvendinti realiai.
„Labai lengva kažką surašyti, sunkiau realizuoti. Bet aš stengiuosi matyti pusiau pilną stiklinę, o ne pusiau tuščią. Kalbėdami su NATO partneriais siekiame, kad turėtume kuo daugiau specialiųjų karinių pajėgų, greitojo reagavimo pajėgų“, – teigia M. Morawieckis.
„Nesakysiu, kad gerai atrodanti pradžia, bet atrodo kaip solidus dalykas. Tačiau visą laiką prastesni dalykai slepiasi detalėse, tai reikia visų detalių sulaukti, kad galėtume pasakyti – taip, tikrai matome ne tik aiškų grėsmių matymą, bet ir aiškų įsipareigojimą ištekliais“, – aiškina I. Šimonytė.
„Jie supranta, kad reikia derinti nuomonę 31 NATO valstybei su politiniais lyderiais, geografiniais aspektais. Tad nenorima papildomai sukelti emocijų, juo labiau, visi žinome, kokio tikslo link NATO artėja“, – tvirtina Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Aljansas gynybos planus Baltijos šalims vadina detalesniais ir konkretesniais. Planai įslaptinti, tačiau jie numato, kad sąjungininkai užpultą valstybę gintų iškart, o ne tik ateitų į pagalbą po kurio laiko.
„Konkrečios užduotys ir konkrečios pajėgos, kurios galėtų tas užduotis įgyvendinti. Be to, bus integruojamos visų šalių pajėgos ir suteikta daugiau teisių NATO vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui ir reaguoti dar prieš prasidedant krizinei situacijai“, – sako L. Kojala.
Lietuva su Lenkija ruošiasi ir NATO viršūnių susitikimui liepą Vilniuje. Tiesa, vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad Ukraina taip laukiamo kvietimo ateityje prisijungti prie Aljanso gali ir neišgirsti.
„Daugelis valstybių, įskaitant ir didžiąsias, yra linkusios tą sprendimą šiek tiek atidėti. Bet principinė nuostata, kad NATO durys yra atviros ir Ukraina taps NATO nare, nesikeičia. Klausimas tik, kaip pasiųsti Ukrainai signalą, kuris nebūtų nuviliantis“, – teigia L. Kojala.
Premjeras Morawieckis susitiko ir su prezidentu Gitanu Nausėda. Jie aptarė sinchronizacijos klausimus, būsimas sankcijas Rusijai, įsipareigojimą ir toliau didinti šalių gynybos finansavimą.
