linas kojala

Pasirodė pranešimai, jog Pentagonas galimai nori išvesti 10 tūkst. JAV karių iš Rytų Europos, atsirado daug priešingų reakcijų net ir iš Vakarų atstovų, diplomatų. Pavyzdžiui, NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį JAV karių skaičių. Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų pirmininkas Mike'as Rogersas taip pat sukritikavo šią mintį. Lietuvos ekspertai tai aptarė plačiau.

 Donaldas Trumpas sugebėjo įtikinti dalį Amerikos, kad visas pasaulis juos išdūrinėja. Tikrai ne visi amerikiečiai šiandien gyvena geriau nei prieš kelis dešimtmečius. Globalizacija lėmė dalies gamyklų persikėlimą į Aziją. Senosios pramonės šakos prarado konkurencingumą. Darbo rinkoje prireikė naujų kvalifikacijų. Visgi realiosios amerikiečių pajamos nuo 2007 metų išaugo 13 proc.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Vladimiro Putino, politologai svarsto, ką reiškia tokia pasikeitusi Vašingtono retorika Rusijos atžvilgiu.  D. Trumpas ant V. Putino supyko už tai, kad šis suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip vadovo, ateitimi. Reaguodamas į V. Putino žodžius D. Trumpas pagrasino antriniais muitais Rusijos naftai ir teigė, kad ateinančią savaitę planuoja pasikalbėti su V. Putinu.

Vykstant deryboms Saudo Arabijoje dėl Rusijos karo Ukrainoje baigties, Rusija, anot „Moscow Times“, reikalauja visos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų. Pasak politologų, ekspertų, tokie užmojai nėra kažkas neįtikėtino. Rusija iš šio karo siekia maksimumo ir, iš esmės, sugniuždyti Ukrainą. Nepaisant to, egzistuoja Rusijos silpnumo ženklų.

JAV administracijos atstovai privačiai siunčia žinią – įsipareigojimai NATO nesikeičia. Tą praėjusią savaitę man patvirtino keli tarpusavyje nesusiję šaltiniai Europos sostinėse. Šie patikinimai aprėpia NATO kolektyvinės gynybos V straipsnį, branduolinį atgrasymą ir amerikiečių pajėgas Europoje. Net jei bendras karių skaičius, šiuo metu siekiantis apie 90 tūkst., gali būti peržiūrėtas, kol kas jų išvesti iš Aljanso rytinio sparno neketinama.

Europos ateitis priklauso nuo Vokietijos. Ilgus metus pasyvų vaidmenį žemyno saugumo architektūroje atlikusi šalis permąsto save. Jungtinėms Valstijoms keliant kitus prioritetus, jos vietos nepajėgs užimti viena konkreti valstybė. Bet lyderystės teks imtis vokiečiams. Kitos išeities nėra. Beveik kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas – vokietis. Vokietijos ekonomika – didžiausia žemyne.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija pareiškė, kad yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, kad padėtų suvaldyti Rusijos agresiją. Europiečiai svarsto 30 tūkstančių karių kontingento siuntimą, kurio tikslas būtų garantuoti paliaubas.

Po Šaltojo karo pabaigos atrodė, kad įsitvirtinta taisyklėmis grįsta sistema. Visų valstybių suverenitetas laikomas lygiaverčiu. Mažos valstybės sėdi prie vieno stalo su didžiosiomis. Nors pastarosios galingesnės, tai nėra viską lemiantis veiksnys. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje Lietuvos ir Vokietijos svoris skiriasi, tačiau abi turi veto teisę.  Be to, įsivyravo supratimas, jog tarpvalstybiniai santykiai nėra nulinės sumos žaidimas.

Miuncheno saugumo konferencija sukėlė didžiulį ažiotažą. Nors dėmesys buvo skiriamas dabar vykstantiems įvykiams pasaulyje, tačiau siurprizu konferencijoje tapo Jungtinių Valstijų viceprezidento JD Vance‘o pasakyta kalba. Visų nuostabai, kalboje buvo akcentuotos kiek kitokios temos, kurių nebuvo tikėtasi konferencijoje. Tai buvo susiję su Europos ir JAV santykiais.

Ką reiškia Vokietijos rinkimų rezultatai Lietuvai? Vokietija yra didžiausia mūsų eksporto partnerė, ruošiamės priimti ir vokiečių karių brigadą. Anot politikų ir ekspertų, rezultatai mums, lietuviams, nėra blogi. Būsimas Vokietijos kancleris jau garsiai pasakė, kad Lietuvos brigados projektas bus tęsiamas, be to, prabilo ir apie poreikį stiprinti karinę Europos galią.  Rinkimai Vokietijoje vadinti svarbiausiais šių metų rinkimais visoje Europoje.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Friedrichas Merzas jau matuojasi Vokietijos kanclerio postą. Bet didžiausios Europos Sąjungos valstybės laukia duobėtas kelias. Krikščionys demokratai laimėjo sekmadienį vykusius federalinius parlamento rinkimus, surinkdami kiek mažiau nei 30 proc. balsų. Rezultatas neįspūdingas – antras blogiausias partijos istorijoje. Ir gerokai kuklesnis, nei norėjo patys centro dešinieji. Bet reprezentatyvus, nes aktyvumas siekė net 84 proc.

Miunchenas aidėjo nuo šokiruotų europiečių reakcijos į Donaldo Trumpo ir jo atstovų pareiškimus. Kad ir kokie prieštaringi jie bebūtų.  Bet trepsėti koja iš pykčio nėra prasmės. Kaip ir piktintis byrančia pasaulio tvarka, tą „sofistikuotai“ iliustruojant mūsų pačių nuvalkiotais ir visuomenę mobilizuojančios prasmės dėl to netekusiais rakursais į Miuncheno suokalbį.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vakar įvykusio telefoninio skambučio ir, neva, derybų dėl taikos plano, dėmesys krypsta į visos Europos saugumą ir galimo Ukrainos išdavystės scenarijaus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir lietuvių bendruomenės pirmininkė Kyjive Dalia Makarova.

Dar šį pirmadienį buvo paskelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje. Šį derybų planą pasiūlė pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kokios yra taikos plano perspektyvos, įgyvendinimo galimybės bei Rusijos motyvai plačiau komentavo specialistai.

Prieš savaitę Baltijos jūroje pažeistas dar vienas kabelis. Šį kartą – povandeninis Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro optinis kabelis, esantis 50 metrų gylyje. Nors tikima, kad tai eilinis Rusijos sabotažo aktas, ryžtingų veiksmų Europa nesiima.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir atsargos karininkas, pulkininkas Gintaras Ažubalis.

Trumpas stabdo paramą Ukrainai? Jungtinių Valstijų parama Ukrainai pakibo ant plauko. Vienas pirmųjų naujosios Donaldo Trumpo administracijos sprendimų buvo suspenduoti tarptautinę paramą. Tol, kol ji nebus peržiūrėta ir įvertinta, ar atliepia „Amerika pirmiausiai“ ideologinius reikalavimus. Dėl to daugybė projektų, vykusių nuo Baltarusijos iki Afrikos šalių, sustojo. Neaišku, ar po kelių mėnesių jie bus atnaujinti.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma „BBC“ apžvalgoje. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Politologui, VU TSPMI dėstytojui ir Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriui Linui Kojalai ir jo žmonai Ievai šios šventės – ypatingos. Vyras išreiškė šiltą padėką savo žmonai už padovanotą išskirtinę dovaną. Spalio 6 dieną Kojalų šeimą aplankė gandrai – pora tapo tėvais. Už galimybę būti tėvu vyras padėkojo žmonai Ievai.

Ukraina verčiama sėsti prie derybų stalo, dešimtmečius valdęs nuverstas Sirijos diktatorius, pasirodė besantis ant molinių kojų, o NATO aiškiai sako, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai, o mes nesame pasirengę tam, kas laukia po 4 ar 5 metų. Ką darys Europa, ko gali ir ko imsis Lietuva? „Speciali diskusijų laida“ šįvakar 19.30 val.

Aštuoniolika metų veikusio Rytų Europos studijų centro (RESC) nebeliks, sako jo direktorius Linas Kojala. Pasak vadovo, nuo šiol centras bus pristatomas organizacijos esmę tiksliau perteikiančiu pavadinimu – Geopolitikos ir saugumo studijų centras. „18 metų tikrai yra geras laikas pradėti naują etapą. Turime žinią, kad Rytų Europos studijų centro nebelieka.

Naujuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tapus respublikonui Donaldui Trumpui, NATO narėms kilo klausimas, ar greitai užsiplieskiantis prezidentas nesugalvos stabdyti šalies narystės NATO aljanse. Taip pat pasaulis įdėmiai stebi, kokių veiksmų Trumpas imsis dėl karo Ukrainoje, mat tuoj po pokalbio su Zelenskiu D. Trumpas kalbėjo su Putinu ir neva perspėjo jį neeskaluoti karo.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išrinko naująjį prezidentą. Respublikonas Donaldas Trumpas dalį pasaulio gąsdina savo pasisakymais apie karą Ukrainoje, derybas su Rusija ir kritiką NATO aljansui. Apie tai, kas laukia NATO ir Lietuvos, kai prezidentu vėl tapo D. Trumpas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė VU TSPMI dėstytojas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Ką Lietuvai reikia daryti, kad Donaldas Trumpas ir jo komanda mus išgirstų? „Atliepkime jo keliamus kriterijus“, – sako politologas Linas Kojala. „Pirma, gynybos išlaidos. D. Trumpas jau kelis dešimtmečius kritikuoja, jo supratimu, sąjungininkus-veltėdžius. Nesigilinkime, kiek tai pagrįsta, tiesiog konstatuokime faktą. Pastarosios kampanijos metu vėl kliuvo NATO Europos šalims. BET. Trumpas turbūt nei karto nepaminėjo, jog minimali išlaidų riba yra ta, kurią nustatė NATO – 2 proc.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išrinko naująjį prezidentą. AP skaičiuoja, kad respublikonui Donaldui Trumpui atiteko 277 rinkikų balsai, o jo varžovei, dabartinei JAV viceprezidentei Kamalai Harris – 224 rinkikų balsai. D. Trumpas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose.

Trečiadieni respublikonas Donaldas Trumpas paskelbė savo pergalę JAV prezidento rinkimuose. Nors kai kurie jo siūlomi pokyčiai gali turėti teigiamų pasekmių, kiti aspektai kelia nerimą dėl galimos užsienio politikos krypties ir jos poveikio pasauliui, įžvelgia Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Plačiau apie D. Trumpo pergalę ir kokią įtaką ji turės Lietuvai  – eksperto analizėje socialiniuose tinkluose.

Lapkričio 3-iąją kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus paminėjo savo 98-ąjį gimtadienį. Su švente jį pasveikinti atvyko ir politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.  Socialiniuose tinkluose L. Kojala paviešino ir nuotrauką iš susitikimo su prezidentu.  „Atvykau pasveikinti Prezidentą gimtadienio proga. Išsinešiau dovaną Sofijai, kuriai vakar sukako 1 mėn. Nesitikėjau, bet, žinant Prezidentą, turėjau tikėtis“, – rašė jis.

Linas Kojala, Lietuvos politologas, VU TSPMI dėstytojas ir Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, neseniai tapo tėčiu. Su žmona Ieva jie džiaugiasi dukrelės Sofijos atėjimu į pasaulį. Nors dauguma pažįsta L. Kojalą dėl jo analitinio darbo, asmeniniai gyvenimo pokyčiai jam atveria naujus iššūkius ir džiaugsmus. „Džiaugiamės, kad mūsų šeimą papildė Sofija, o tolesni planai – tebūnie paslaptis,“ – sako L. Kojala, paklaustas apie šeimos ateities planus.

Lietuvos politologas, apžvalgininkas Linas Kojala spalio 6-osios vakarą feisbuke pasidalino džiugia žinia – su žmona sulaukė šeimos pagausėjimo. „Labas, dukryte“, – sekmadienio vakarą rašė L. Kolaja.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo viceprezidentu bus populistinės dešinės šalininkas Ohajo senatorius J. D. Vance‘as – kadaise aršus D. Trumpo kritikas. Šiuo metu J. D. Vance’as yra vienas karščiausių jo rėmėjų ir vienas iš populistinio partijos sparno lyderių. Tapęs senatoriumi jis buvo vienas garsiausių pagalbos Ukrainai priešininkų. Viename interviu politikas pareiškė, kad jam „nerūpi“, kas atsitiks Ukrainai.

Likus pusantro mėnesio iki jubiliejinio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone (JAV), ekspertai optimizmu netrykšta. Nors Ukraina bus dėmesio centre, jai sulaukti gerų žinių iš NATO tikimybė yra menka.  Šių metų liepos 9–11 d. Vašingtone įvyks 75-asis NATO viršūnių susitikimas. Pasak ekspertų, ši proga – ypatinga, mat NATO yra viena iš nedaugelio organizacijų, gyvuojančių taip ilgai ir sėkmingai. „Iš tikrųjų tai organizacija, kuri parodė savo galimybes.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi Irane buvo vadinamas „Teherano skerdiku“ dėl praėjusio šimtmečio pabaigoje vykdytų masinių žudynių. Tik įvykus avarijai sąmokslo teorijų šalininkai iš karto atrado kaltininkus. Apie tai, kas kaltas dėl šios avarijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.

Rusiją šokiravo kraupti teroro ataka – penktadienį smogikai šturmavo Maskvos priemestyje esantį teatrą. Jiems atidengus ugnį buvo nužudyta daugybė žmonių – Rusijos valdžios duomenimis, žuvo 137 žmonės, daugiau kaip 180 buvo sužeisti. Šeštadienį atsakomybę už ataką prisiėmė Islamo valstybė – tiesa, iki šiol nėra aiškus atakos motyvas.

Besiruošdamas JAV prezidento rinkimams, Donaldas Trumpas pasirodė ne vienoje valstijoje. Po jo kalbų save prilyginant nukankintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, grasinant neginti NATO šalių, kurios nesilaiko finansinių įsipareigojimų, bei respublikonams eilinį kartą vetuojant paramos Ukrainai paketą, D. Trumpo populiarumas išaugo. Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad pareiškimai neprivalo reikšti pažado, tačiau jo pergalė Europoje galėtų reikšti politinį žemės drebėjimą.

Po Donaldo Trumpo pareiškimo, jog jo pergalės atveju Jungtinės Valstijos negins NATO partnerių, neskiriančiu 2 procentų gynybai, Europoje kilo panika. Kai kurie politikai suprato, jog galimai būsimas kandidatas savo kalbomis skatina Rusiją pulti kai kurias Europos šalis. Prabilta ir apie Aljanso griūtį, o plačiau šia tema domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala įsitikinęs, kad D. Trumpo pareiškimai kelia tiesioginę grėsmę Europai.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.

Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys 2024 m. kovą, ekspertų nestebina – Vladimiro Putino pergalė yra labiausiai tikėtina. Nors dauguma žmonių supranta, jog šie rinkimai yra farsas, tačiau Rusija ir toliau laikosi savo „demokratinės linijos“, net ir šalindama Kremliui nepalankius kandidatus. Kodėl Rusijai reikia vaizduoti rinkimus ir kiek laiko dar truks šis spektaklis? Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

Europos Sąjungoje karinė ir finansinė parama Ukrainai pajudėjo. Tačiau kol ji šalies nepasiekė, tai labai juntama mūšio lauke. Prastėja viešoji opinija apie prezidentą Zelenskį dėl jo konflikto su kariuomenės vadu Zalužnu, kurį šiomis dienomis aprašo įtakingiausi Vakarų dienraščiai. Kaip visa tai šįmet atsilieps Ukrainos išlaisvinimo pastangoms? Klausiame politologo Lino Kojalos.

Po dronų atakos Jordanijoje žuvus trims JAV kariams, JAV prezidentas Bidenas pareiškė, jog šią ataką sudavė Irano remiamos radikalų grupuotės, o Iranas gali tikėtis atsako. Nors tikslūs kaltininkai dar nenustatyti, ekspertų teigimu, Iranas gali tikėtis preciziško karinio atsako.   Ataka Jordanijoje – pirmasis kartas nuo Izraelio-Palestinos karo pradžios, kai nuo priešo ugnies žuvo JAV karinis personalas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai. Dabar Jungtinės Amerikos Valstijos spręs, ar skirti papildomus 55 mlrd. eurų su Rusijos agresija kovojančiai šaliai. Kokios pasekmės būtų Ukrainai, jei paramos nepatvirtintų ir Jungtinių Valstijų Kongresas, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Kokios perspektyvos, kad Ukraina gaus 55 mlrd.

Neslūgstant konfliktams pasaulis atidžiai stebėjo Jungtinių Valstijų ir Kinijos vadovų susitikimą. Kokių realių rezultatų, tikėtina, jis atneš, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politologas Linas Kojala. Kokia šio susitikimo reali reikšmė? Reikšmė yra sumažinti įtampą. Dvi supervalstybės, kurios yra labai sudėtingame santykyje viena su kita ir tas santykis tikrai dėl šio susitikimo neapsivers aukštyn kojomis.

Izaelio ir „Hamas“ teroristų karas vis labiau skaldo pasaulį. Amerikiečiai per Katarą bando išlaisvinti „Hamas“ laikomus įkaitus, Izraelio kariai nekantrauja pradėti sausumos operaciją, o Irano remiami regiono teroristai vienijasi kovai prieš Izraelį. Žibalo į ugnį dar pila ir Turkija – Erdoganas pareiškė, kad „Hamas“ –  ne teroristai, o išlaisvintojai. Tačiau patys „Hamas“ pasauliui rodo, kad kitaip nei teroristais jų nepavadinsi.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Karjeros laiptais“ svečiuojasi puikiai žinomas politologas Linas Kojala, kuris laidos metu atskleis keletą negirdėtų faktų apie savo karjerą ir asmeninį gyvenimą. Galbūt kai kuriuos skaitytojus nustebintų, tačiau pasirodo, kad žymus politologas L. Kojala vaikystėje tikrai nesvajojo turėti nieko bendro su politika, priešingai – būdamas vaiku jis tikėjosi pasiekti aukštų rezultatų sporte.

Šeštadienį netikėtai prasidėjęs karas Izraelyje, kaip ir prieš 50 metų, pribloškė visą pasaulį. Demonstratyvūs „Hamas“ smogikų veiksmai verčia sunerimti dėl galimo karinio konflikto išsiplėtimo ir daugiau šalių įsitraukimo į karo veiksmus. Plačiau apie tai, kaip gali vystytis situacija Izraelyje, laidoje „Dienos komentaras“ atsako politologas Linas Kojala. Kaip nutiko, kad pasaulio išgirtas Izraelio „Geležinis kupolas“ nesulaikė atakų? Joks skydas nėra šimtaprocentinis.

Jungtinės Valstijos ilgai buvo paramos Ukrainai lyderės. Tačiau artėjant prezidento rinkimams Respublikonų stovykloje vyrauja nuotaikos, kad reikia mažinti paramą Ukrainai. Birželį atlikta apklausa parodė, kad 44 proc. respublikonų sako, jog JAV Ukrainai skiria per daug paramos.

Jungtinės Valstijos ilgai buvo paramos Ukrainai lyderės. Bet ar artėjantys JAV prezidento rinkimai ir skeptiškos respublikonų kandidatų ir jų simpatikų nuotaikos Ukrainos atžvilgiu gali kardinaliai pakeisti situaciją? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Rytų Europos studijų...

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis baigiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje sakė, jog iš šio susitikimo „daug kas tikėjosi daugiau”. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro vadovo, politologo Lino Kojalos, Lietuvos tikslai buvo realizuoti, o priimti sprendimai taip pat nuteikia optimistiškai.

Situacija Rusijoje kol kas neapibrėžta, tačiau prezidento Vladimiro Putino valdžiai mestas rimtas iššūkis, sako politologas Linas Kojala. Pasak jo, susiklosčiusi situacija gali būti palanki Rusijos puolamai Ukrainai. „Vidiniai režimo nesutarimai ir jų išvirtimas į tokią, galima sakyti, politinę konfrontaciją bent jau teoriškai palanku Ukrainai, nes sudaro terpę sėkmingiau vykdyti karines operacijas.