Apie oro erdvės kontrolės spragas, pamokas iš Ukrainos fronto ir Lietuvos pasirengimą masinėms hibridinėms atakoms diskutuoja Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.
Į ką turėtų reaguoti Rusija?
NATO naikintuvai numušė droną, kuris atskrido iš Baltarusijos į Lietuvą. Kokią žinią tai siunčia apskritai pasauliui ir ką tai pasako apie NATO ir mus? Į ką turėtų reaguoti Rusija ir visi kiti?
L. Kojala: Aš manau, kad pasaulis jau yra įpratęs prie panašių žinučių. Deja, bet tokia yra realybė Europoje – ne tiktai NATO rytinio sparno valstybėse, bet ir platesnėje geografijoje. Jeigu kalbėtume apie įvairaus pobūdžio hibridinius veiksmus ar įvykius, tiesiogiai susijusius su Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje, jų skaičius kasmet siekia dešimtis.
Dalis jų, kaip matome pastaruoju metu, pavyzdžiui, Vokietijoje, yra tiesiogiai priskiriama Rusijai. Aišku, apie šiandieninį incidentą dar detalių nežinome, ir specialistai bei ekspertai tikrai pateiks komentarus, kai bus žinomi visi faktai. Bet tai irgi yra Rusijos vykdomo brutalaus karo rezultatas.
Bet kokiu atveju, kad ir kokio tipo dronas tai būtų, kad ir iš kur jis būtų atskridęs, pagrindinė viso to priežastis yra Rusijos vykdoma brutali agresija. NATO, manau, parodė, kad gali reaguoti, kad turi priemones reaguoti.
Aišku, reikia įvertinti, kiek jos yra efektyvios, ypač ilgalaikėje perspektyvoje, kaštų ir kitomis prasmėmis. Manau, kad tai bus padaryta, bet šiuo atveju Lietuva nėra tiktai Lietuva. Lietuva yra NATO valstybė. NATO reagavo į tai, kas nutiko mūsų šalyje.
Ką parodo tokia NATO reakcija?
Situacija parodė, kad mes ne tik stebime dangų, bet ir ginamės. Ar ši NATO ir mūsų visų reakcija tai pasako pasauliui?
L. Kojala: Matėme, kad dar šiemet anksčiau vykusiame NATO viršūnių susitikime NATO oro policijos misija, kuri Lietuvoje veikia jau iš esmės du dešimtmečius, buvo pakeista, reformuota ir pakoreguota į oro gynybos misiją. Aišku, kad tai yra tik vienas iš žingsnių, aktualių oro gynybos kontekste.
Tuo pačiu pripažįstama, NATO generalinis sekretorius yra pirmasis, kuris tą sako viešai, jog būtent oro gynyba yra silpnoji NATO pusė. Į tai kelis dešimtmečius nebuvo investuojama kaip į prioritetinę kryptį.
Dabar matome pasaulį, kuriame oro gynyba yra svarbi ne tiktai Europoje, bet ir kituose žemynuose, ypač Vidurio Rytuose, taip pat Azijoje ir kituose regionuose. Tai reiškia, kad išteklių trūksta. Tuo pačiu inovacijų ciklas yra be galo spartus.
Aš irgi ką tik grįžau iš Ukrainos, daug kalbėjomės su vietos specialistais ir ekspertais. Jie nuolat akcentavo sparčiai besikeičiančias technologijas, kurios reiškia, kad prieš pusę metų veikusios sistemos šiandien yra arba mažiau efektyvios, arba turi būti iš esmės keičiamos tam, kad atlieptų šios dienos poreikį.
Situacija tikrai yra sudėtinga. Nėra tokio sidabrinės kulkos sprendinio, kuris viską imtų ir išspręstų. Tai yra ilgalaikis darbas, reikalingas tam, kad ypač NATO rytinio sparno, bet ir apskritai viso Aljanso gynyba sustiprėtų, o tuo pačiu būtų sudaromos galimybės Ukrainai gintis nuo atakų, kurios pastaruoju metu, kaip matome, iš Rusijos pusės tik intensyvėja.
Ką reiškia NATO generalinio sekretoriaus žinutė?
NATO generalinis sekretorius Rutte pasakė, kad dabar ginsimės ir viešomis, ir neviešomis priemonėmis. Ką tai pasako? Tai kažkokia žinutė ar ženklas?
L. Kojala: Kol kas NATO atsakas daugiau yra reaktyvus. Tai yra žiūrima, kas nutinka, ir imamasi priemonių tam, kad būtų dorojamasi su to įvykio pasekmėmis. Toks veikimo būdas gali atnešti rezultatą, bet tuo pačiu kyla klausimas, ar jis efektyviausiai atgraso priešininką nuo ateities veiksmų. Čia matome dvejopą paveikslą.
Turime gana pozityvių indikacijų, įskaitant, pavyzdžiui, Baltijos jūrą, kur dar prieš kurį laiką itin dažnai kartojosi incidentai su nutrūkusiais kabeliais. Dabar tokių incidentų yra mažiau, ir tai galima sieti tiesiogiai ar netiesiogiai, čia galbūt diskusijos klausimas, ir su NATO veiksmais Baltijos jūros regione, stiprinant savo buvimą, siunčiant papildomas pajėgas ir tokiu būdu signalizuojant Rusijai, kad eskalacijos kartelė čia neturėtų būti keliama.
Kita vertus, kaip matome su oro erdvės apsauga, čia pasiekti efektyvų rezultatą yra sudėtingiau. Dabar tikrai aktyviai vyksta diskusija apie tai, kad reikia iš reaktyvaus veikimo būdo pereiti į proaktyvesnį veikimą. Bet reikia suprasti ir tai, kad ypač Europos šalims tai nėra labai lengva diskusija, ir pereiti į situaciją, kurioje imamasi proaktyvių veiksmų, tikrai nėra paprasta.
Kas Lietuvos laukia toliau?
Jei tokių dronų būtų dešimt ar dar daugiau, kaip Lietuva ir NATO sugebėtų reaguoti? Kaip mes reaguotume ir kokią žinią jūs galbūt parsivežėte iš Ukrainos? Kas mūsų gali laukti toliau?
L. Kojala: Žinia iš Ukrainos yra ta, kad niekas nesitiki greitos karo pabaigos. Kremlius nekeičia savo tikslų ir ketina jų siekti karinėmis priemonėmis, o ne derybomis, kurios galėtų vesti rezultato link. Šia prasme lūkesčių, kad situacija Ukrainoje galėtų dramatiškai keistis į pozityvią pusę, nėra.
Atitinkamai viso regiono, plačiąja to žodžio prasme, perspektyva ir toliau išlieka įtempta – tokia, kurioje eskalacijos rizikos yra didelės. Ir tikslinės eskalacijos, ir tokios eskalacijos, kurios galbūt neturi pirminio tikslo sukelti labai didžiules nelaimes ar įvykius, turinčius milžiniškų pasekmių, bet gali tokiais virsti dėl neapskaičiavimų, klaidų ir pirmiausia dėl to, kad tiesiog rizikos yra labai didelės.
Ką daryti ginantis nuo dronų? Vėlgi, manau, kad čia turėtų kalbėti oro gynybos specialistai. Manau, kad, be abejo, pirminis tikslas yra kiek įmanoma daugiau mokytis iš Ukrainos, perimti tas pamokas, diegti tas technologijas, kurios Ukrainoje veikia.
Tuo pačiu sukuriant sistemą, kuri leistų atnaujinti procesus, algoritmus ir technologines priemones iš esmės kiekvieną savaitę ar bent jau kiekvieną mėnesį. Kaip ir minėjau, pirminė pamoka turbūt yra ta, kad tai, apie ką buvo kalbėta prieš pusmetį ar metus, šiandien jau yra kur kas mažiau aktualu, nes įvykiai ir technologijos yra pasikeitę.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
