arūnas kumpis

Naktinis incidentas Lietuvos oro erdvėje parodė, kiek daug spragų vis dar lieka jo aptikimo, gyventojų perspėjimo ir reagavimo grandinėje. Ekspertai perspėja, kad vienas sėkmingai neutralizuotas taikinys dar nereiškia, jog sistema veiktų taip pat efektyviai susidūrus su didesne grėsme. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.

Lietuvos oro erdvėje numušus bepilotį orlaivį, išaugo susirūpinimas dėl priešlėktuvinės gynybos bei pasirengimo atremti hibridines grėsmes. Pavienio incidento valdymas parodė tarnybų budrumą, tačiau tai kelia esminį klausimą: ar mūsų gynybos sistemos ir sąjungininkai būtų pasiruošę efektyviai reaguoti, jei šalies sieną kirstų masinė, iš kelių krypčių paleista dronų banga? Apie oro erdvės kontrolės spragas, pamokas iš Ukrainos fronto ir Lietuvos pasirengimą masinėms hibridinėms atakoms diskutuoj...

Rusijos dronams vis drąsiau pažeidinėjant NATO šalių oro erdvę, o Vakarams vis dar dvejojant dėl leidimo Ukrainai smogti giliai į priešo teritoriją, signalai iš sąjungininkų tampa itin dviprasmiški.

Latvijoje NATO naikintuvams numušus karinį droną politikai sako, kad operacija pavyko sėkmingai. Tačiau Ukrainoje kariavęs Arūnas Kumpis pabrėžia – jei dronų būtų ne vienas, o bent dešimt, viskas pasibaigtų kur kas liūdniau. Naikintuvo raketų kaina siekia milijonus eurų, kai pats dronas kainuoja vos keliasdešimt tūkstančių, o Lietuva iki šiol neturi tinkamų radarų ar priemonių dronams aptikti ir numušti.

Lietuva dar ketverius metus bus pusaklė – tik 2030-aisiais krašto apsaugos ministras žada, kad turėsime pilnai veikiančią oro gynybos sistemą, kuri leis pastebėti į Lietuvą skrendančius dronus. Tokį lėtą tempą kritikuoja tiek opozicija, tiek ir Ukrainoje kariavę savanoriai, dronų specialistai. Pasak Ukrainoje kovojusio Arūno Kumpio, 2030-aisiais dalis įrangos jau gali būti pasenusi, mat technologijos dėl bepiločių orlaivių tobulėja žaibišku greičiu.

Kol valdantieji mėgina surasti būdus, kaip stabdyti iš Aleksandro Lukašenkos režimo plūstančius kontrabandininkų balionus, to paties klausimo ėmėsi ir opozicija. Ji sukvietė ekspertus, paramos Ukrainai atstovus, policiją, pasieniečius ir kariuomenę. Ekspertai siūlo kurti bepiločių sistemų struktūrą, nusipirkti kinetinių priemonių dronams ar balionams numušti — esą, nepaisant Ingos Ruginienės teiginių, Lietuva tokių priemonių neturi.

Paaiškėjus, kad pusę Lietuvos perskridęs rusiškas bepilotis buvo ginkluotas sprogstamąja medžiaga, Lietuvos kariuomenė nesugebėjo visuomenei paaiškinti kylančio pavojaus, o jis, anot karo Ukrainoje dalyvių, realus ir mirtinas. Nors prie „Gerberos“ drono buvo pritaisyta 2 kilogramai sprogmenų, tačiau to pakaktų pražudyti žmogų, susprogdinti automobilį ir 50 metrų atstumu paskleisti žalojančių skeveldrų.

Po vakarykščio rusiško drono „Gerbera“ nukritimo Lietuvos teritorijoje, prie Baltarusijos sienos, ekspertai įspėja, kad tokių dronų tik daugės. Tad Lietuva turi ruoštis įvairioms provokacijoms, kai keli dronai gali kirsti Lietuvos sieną. Pasak dronų ekspertų, kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai būtina pagalvoti apie dar didesnes investicijas į oro gynybą, nes dabar efektyviai numušti pigių ir lengvų dronų kariuomenė neturi kaip – vietoj to turi kilti naikintuvai.

Trečius metus Ukrainoje kariaujantis lietuvis Arūnas Kumpis sako, kad nuolatinis lietuvių žvalgymasis į sąjungininkus daro mums meškos paslaugą. Šventai įsitikinę, kad karo atveju su sąjungininkų pagalba turėsime viršenybę ore, atsakingi politikai nori pirkti tankus, tačiau pasak A. Kumpio, tai gali būti pražūtinga.  Apie tai A. Kumpis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Trečius metus Ukrainoje kariaujantis lietuvis Arūnas Kumpis iš arti susiduria su žiauraus karo realybe ir sako puikiai matantis, ko iš ukrainiečių galėtų pasimokyti Lietuva. Deja, anot naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankiusio kario, tiek paprasti mūsų šalies piliečiai, tiek politikai ir karininkai yra linkę neigti realybę ir aklai pasitiki sąjungininkais.

Netylant kalboms apie grėsmes Lietuvos saugumui, kariuomenė viešai pareiškė, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o už šalies saugumą atsakingi pareigūnai nuolat primena apie šalies rengimąsi atgrasyti priešą. Vis dėlto tokios kalbos neįtikina tų, kurie karo atveju būtų pirmieji, stojantys ginti Lietuvos. Naujienų portalas tv3.lt gavo viešą atsargos karininkų pareiškimą Lietuvos vadovams, raginantį imtis pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ir įveikti stagnaciją.

Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai garsiai kalba apie dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą, tačiau su dronais praktiškai dirbantys savanoriai rėžia atvirai: kol Lietuva leidžia milijonus bepiločiams orlaiviams su vakarykštėmis technologijomis, mūsų kariai asmeniškai skambina instruktoriams ir prašo mokymų. Dronų pilotas Povilas Stankūnas su dronais dirba 6 metus.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) internetinė svetainė jau kurį laiką „negaluoja“. Nors tinklalapio www.sam.lt pastaroji versija paleista palyginti neseniai - 2007 metais, prieš kurį laiką SAM nupirko paslaugas dar naujesnei sukurti. „Puslapis rekonstruojamas, atsiprašome dėl laikinų nesklandumų“, - toks pranešimas pasitinka lankytojus internetinėje svetainėje www.sam.lt. Perskaityti šį užrašą ne visada net ir pavyksta, nes tinklalapis nuolat „lūžta“ ir neretai yra tiesiog nepasiekiamas.

Dažnas pasaulinio tinklo vartotojas pasakys: „Jei to nėra „Google“, tikriausiai išvis nėra.“ Tad ką reikia daryti, kad jūsų kompanijos pavadinimą, reklaminį šūkį ar adresą pamatytų stebuklingą žodį paieškos laukelyje įvedęs internautas? „Užsiimti verslu jo nereklamuojant tai tas pats, kas tamsoje mirktelėti merginai: tu žinai, ką darai, bet daugiau niekas to nežino“, –  kartą yra pasakęs rinkodaros specialistas S. H. Brittas.