Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.
NATO naikintuvai numušė droną
Ką parodo naktį susiklosčiusi situacija, kai NATO naikintuvai, konkrečiau – italų, numušė droną? Kokį ženklą tai siunčia mums, Europai, Amerikai ir visam pasauliui?
A. Kumpis: Jeigu žiūrėtume tiktai į tą vieną epizodą ir apskritai į tą dalį, kur buvo taikinys neutralizuotas, tai viskas atrodo gerai ir gražu. Man didžiausią nerimą kelia tai, kad mes džiaugiamės tuo vienu faktu ir ignoruojame visą kontekstą.
Mes nematome bendro vaizdo, nes viskas prasidėjo ne šiandien naktį. Realiai sekmadienio naktį mes turėjome tris atvejus, iš kurių pirmame nebuvo absoliučiai jokios reakcijos, nors buvo realus pavojus.
Antrame buvo ne taip suprastas pavojus – pakilo NATO naikintuvai, o pasirodė, kad tai paukščių būrys. Ir trečias atvejis, kai jau pavyko padaryti darbą, bet, vėlgi, gyventojai informuoti buvo per vėlai, pasak pačių gyventojų pranešimų.
Pavyzdžiui, iš tokios vietos kaip Lentvaris gyventojai skambino ir skundėsi, kad jie pirmiausia išgirdo praskrendantį droną, o tiktai po kažkiek minučių gavo pranešimus. Vadinasi, kažkas nesuveikia arba suveikia ne taip. Jau nekalbant apie tai, kad pranešimai turėjo būti ne geltonos, o raudonos spalvos.
Kodėl pranešimas buvo geltonas?
Kodėl ne raudonos spalvos, jeigu matoma, kad tai dronas ir jau yra signalų, jog tikrai gali būti dronas? Kodėl ne raudonas signalas iš karto?
A. Kumpis: Tai va, tame ir esmė. Vėl grįžtame prie detalių. Matomai, nemato, kad tai dronas, ir tam, kad apsidraustų, kad vėl nesigautų taip, kaip su tais paukščiais prie Vilniaus, skelbia ne raudoną, o geltoną signalą.
Be to, dar užtrunka kažkiek laiko, kol nusprendžia apskritai skelbti ar neskelbti pavojaus signalo. Tai ką mes matome? Galutinis rezultatas toks, kad turime tris atvejus ir iš tų trijų atvejų sureaguota vieną kartą, ir tai neužtikrintai. Tai ką tai reiškia? Tai yra elementarus spėjimas. Niekas kitas.
Koks galėjo būti drono tikslas?
Kaip jums atrodo, ar jau galima kažkaip spėti, kokia galėjo būti to drono užduotis? Kokį tikslą jis galėjo vykdyti? Ar tai iš tiesų galėjo būti mūsų išbandymas? Ir dar vienas momentas dėl Kruonio elektrinės – ar galėjo ji būti to drono tikslas?
A. Kumpis: Aš manau, kad dabar spręsti apie kažkokias užduotis, operacijas ar dar kažkokius dalykus būtų grynos spekuliacijos. Tikri dalykai yra tokie, kad dronas skrido iki maždaug 200 km per valandą greičiu. Tai leidžia mums suprasti, kad tai buvo ne reaktyvinis dronas, o greičiausiai senesnės kartos propelerinį variklį turintis dronas.
O kad jis skrido į Kruonį ar kažkur – tų objektų pas mus aplinkui yra visokiausių. Atsimename atvejį, tikriausiai, liepos 10-ąją praėjusių metų, kai „Gerbera“ nukrito netoli Kauno, poligono teritorijoje. Na, tai ten irgi galima prigalvoti visokiausių teorijų, kad skrido specialiai ar dar kažką. Bet tai tiktai teorijos ir yra.
Faktas tas, kad jeigu būtų tikslas naikinti kažkokią mūsų infrastruktūrą ir jie būtų nutaikyti į infrastruktūrą, tai, kaip minimum, skristų ne vienas dronas. Yra toks dalykas kaip apsidraudimas nuo visokių techninių problemų ir taip toliau.
Kai tau reikia įvykdyti kažkokią užduotį, tu tuos metodus dubliuoji tam, kad, jeigu nepavyktų vienas, tada pavyktų antras. Tai minimum du turėtų leisti į tą patį objektą. Todėl aš darau prielaidą, kad čia vis dėlto bus atsitiktinis atvejis.
Kiek sprogstamosios medžiagos galėjo neštis dronas?
Kiek toks dronas gali būti pavojingas ir kiek pavojingos medžiagos jis gali turėti su savimi, jeigu pasitvirtintų, kad tai buvo būtent toks dronas? Kaip jūs prognozuojate?
A. Kumpis: Realiai gali turėti apie 50–70 kg sprogstamosios medžiagos. Tai yra daug. Su 4 kg sprogstamosios medžiagos tu gali vieną aukštą namo susprogdinti. Galima įsivaizduoti, jeigu jos yra dešimt kartų daugiau.
Kaip užkirsti kelią tokioms situacijoms?
Kokių priemonių dar reikėtų imtis Lietuvai? Tų priemonių tikriausiai visada yra daug, bet ką reikėtų daryti, kad būtų užkirstas kelias dronui nuskristi tokią ilgą trajektoriją per Lietuvą ir jis būtų sustabdytas prie sienos?
A. Kumpis: Bėda ta, kad mes kol kas vadovaujamės tradicine oro gynybos sistema, paremta daugiausia, nesakau, kad vien, ilgojo ir trumpojo nuotolio radarais, kurie nemato arba ne visuomet mato žemai skrendančius objektus, juo labiau mažus objektus.
Tam reikalingos visai kitokios priemonės, be to, reikalingas tų priemonių tinklas. Be to mes neturime absoliučiai jokių šansų nei jų laiku identifikuoti, nei suprasti, kas ten iš tikrųjų yra, nei priskirti vadinamąjį efektorių – tinkamą priemonę, kuri tą taikinį naikintų ir kokiu būdu naikintų.
Gal tai parodė, kad mes vis dėlto kažką jau turime, galbūt ir ne viską viešiname, ir kad galime aptikti tokius objektus?
A. Kumpis: Ne, šita situacija kaip tik parodė atvirkščiai – kad mes neturime. Jeigu turėtume tas priemones, atsirastų du nauji parametrai. Vienas – objektas būtų identifikuotas nuo pat pasienio, anksčiau, ir žmonės pranešimus būtų gavę anksčiau.
Antras – būtų gavę tokius pranešimus, kokius priklauso gauti tokiu atveju, tai yra raudonos spalvos pranešimus. Šitie du dalykai ir parodo, kad kol kas mes neturime veikiančios sistemos.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
