nato

Suomija penktadienį pranešė įtarianti Rusijos laivą pažeidus jos teritorinius vandenis. Po Helsinkio įstojimo į NATO vis didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių, per paskutinį iš kelių pasienio incidentų laivas, kaip įtariama, penktadienio popietę įplaukė į Suomijos vandenis rytinėje Suomijos įlankos dalyje, sakoma trumpame Suomijos gynybos ministerijos pranešime. Laivo tapatybės ministerija nenurodė ir nepasakė, kokio tipo tai buvo laivas.

Italija kitą savaitę perims NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse vykdymą iš Aviacijos bazės Šiauliuose, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Italijos kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“, pakeis keturis mėnesius misiją vykdžiusius ispanus ir portugalus, iš viso dirbusius su dvylika naikintuvų.

Stebėti Rusijos karinių laivų judėjimą ir vykdyti išminavimo darbus į Baltijos bei Šiaurės jūras išvyksta Lietuvos karo laivas. Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje, Lietuvos laivo įgulą papildė kitos šalies kariai – į misiją kartų išplaukia portugalų narai išminuotojai.  Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“ ir 43 žmonių įgula penkiems mėnesiams išvyko į tarptautinę NATO operaciją.

Lengvinant Lietuvos įmonių dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) konkursuose, Vyriausybė pakoregavo patikimumo deklaracijų išdavimo tvarką, atsisakydama perteklinių reikalavimų organizuojant konkursus. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad apie NATO konkursus nereikės informuoti Inovacijų agentūros, o apie tarptautinių sankcijų pažeidimus informaciją teiks tik Informatikos ir ryšių departamentas, o ne 13 institucijų.

Karinių jūrų pajėgų (KJP) Karo laivų flotilėje antradienį į NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Brilliant Shield“ išlydėtas Lietuvis karinis laivas „Skalvis“. Kartu su juo į operaciją išvyksta ir Portugalijos karinių jūrų pajėgų narų-išminuotojų komanda.

Antradienį Lietuvos priešmininis laivas „Skalvis“ (M53) ir Portugalijos karinių jūrų pajėgų narų-išminuotojų komanda bus išlydėti į NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Briliantinis skydas“. Priešmininis laivas „Skalvis“ (M53), vadovaujamas kapitono leitenanto Andriaus Narbuto, nuo liepos 26 d. penkiems mėnesiams įsijungs į NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I-ąją grupę, praneša Lietuvos kariuomenė.

JAV perkėlė į rumunų „Mihail Kogalniceanu“ karinę bazę du tarpžemyninius strateginius bombonešius B-52 „Stratofortress“, „The Moscow Times“ cituojamos JAV pajėgos Europoje. Naujoje vietoje jie veiks kaip JAV karinių oro pajėgų 20-osios ekspedicinės bombonešių eskadrilės dalis ir taip pat pradės bendradarbiavimą su NATO pajėgomis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas BBC ketvirtadienį sakė, kad NATO sąjungininkės turi pasirengti blogiausiam scenarijui – dešimtmetį truksiančiam karui Ukrainoje. Į BBC klausimą, ar NATO sąjungininkai turi būti pasirengę, kad karas gali tęstis ilgiau nei 10 metų, J. Stoltenbergas atsakė „taip“. „Pagrindinė žinia yra ta, kad kuo stipresnė parama Ukrainai ir kuo ilgiau esame pasirengę įsipareigoti, tuo greičiau šis karas gali baigtis, – BBC sakė J. Stoltenbergas.

NATO į aljanso specialiojo pasiuntinio Kyjive pareigas paskyrė Patricką Turnerį, trečiadienį pranešime spaudai paskelbė gynybos aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. P. Turneris NATO atstovybei Ukrainoje (NRU) vadovaus nuo rugsėjo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad nepaprastai svarbu, jog Jungtinės Valstijos ir toliau remtų Ukrainą Taip jis kalbėjo kelios dienos po to, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko pagalbos tiekimo Kyjivui skeptiką. „Tai turi būti bendros Šiaurės Amerikos ir Europos pastangos, o Jungtinės Valstijos yra didžiausia sąjungininkė.

NATO viršūnių susitikime Rusijai buvo aiškiai parodyta, kad sprendimą dėl stojimo į Aljansą priima tik NATO ir tik ta šalis, kuri siekia ten papulti, pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jis taip pat akcentavo Rusijos grėsmę Europai, jeigu Ukraina pralaimės karą. Rusija yra pačia didžiausia ir tiesiogine grėsme NATO saugumui. Jeigu Ukraina pralaimės, potencialus karas tarp Rusijos ir Vakarų bus labai arti, interviu „The Washington Post“ pareiškė Lenkijos prezidentas A. Duda.

Jungtinė Karalystė antradienį pradėjo savo ginkluotųjų pajėgų peržiūrą, buvusiam NATO generaliniam sekretoriui, kuris vadovaus šiam procesui, perspėjus, kad pasaulis susiduria su „mirtinu ketvertu“ – Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja. Praėjus mažiau nei savaitei po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone naujasis britų premjeras leiboristas Keiras Starmeris nurodė atlikti peržiūrą, siekiant palaipsniui didinti savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Liepos 10 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti dviejų naikintuvų SU-30, liepos 12-ąją – dviejų naikintuvų SU-30SM, skridusių į Kaliningrado sritį, bei dviejų naikintuvų SU-30SM, skridusių į Rusijos žemyninę dalį. Minėti orlaiviai skrido be skrydžio planų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams Rusijoje. Jis apie tai prakalbo per interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“. J. Stoltenbergas sakė, kad tarptautiniai teisės aktai aiškiai apibrėžia Ukrainos teisę atakuoti teisėtus karinius taikinius Rusijoje.

Šiaurės Atlanto aljansas nepakeitė savo pozicijos ir tiesiogiai nedalyvaus Rusijos kare prieš Ukrainą. Tai interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“. Taip J. Stoltenbergas pakomentavo pasiūlymą numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos iš Lenkijos teritorijos NATO šalims priklausančiomis oro gynybos sistemomis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nepritars jokiam būsimam bendradarbiavimui taip NATO karinio aljanso ir Izraelio, kol tęsiasi karas Gazos Ruože.

Jungtinės Valstijos perėmė estafetę iš Lietuvos. Vašingtone prasidėjo NATO viršūnių susitikimas. Bidenas jame paskelbė ilgai lauktą žinią – Ukraina  gaus dar penkias „Patriot“ oro gynybos sistemas, o naikintuvai F-16 jau pakeliui. Tiesa, kvietimo tapti NATO nare Ukraina nesulauks. Sąjungininkų sutarimo, kada ir koks Ukrainos kelias į narystę turėtų būti – nėra.

NATO viršūnių susitikimas Vašingtone baigėsi taip pat kaip prasidėjo – su nerimu dėl Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno sveikatos. J. Bidenas ne išsklaidė, o tik padidino abejones dėl savo galimybių ir toliau prezidentauti, kai spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentą pavadino Putinu, o savo viceprezidentę Kamalą Harris – Trumpu. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Paskutinę NATO viršūnių susitikimo Vašingtone dieną 22 valstybės, tarp kurių ir Lietuva, pasirašė deklaraciją, kuria susitarė ir toliau užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai. „Šiandien kartu su sąjungininkais ir partneriais sutvirtinome Vilniuje Ukrainai duotą pažadą, kad mūsų parama jai bus tęstinė ir ilgalaikė“, – po Vašingtone įvykusios iškilmingos ceremonijos sakė Lietuvai joje atstovavęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad ši kampanija vienu metu nukreipta prieš kelias sąjungininkų valstybes. Konkrečių šalių jis neįvardijo.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, Vengrijos ministras pirmininkas nacionalistas Viktoras Orbanas ketvirtadienį išskrido į Floridą susitikti su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tikėtina, kad susitikimas D. Trumpo Mar-a-Lago dvare dar labiau nuliūdins sąjungininkes. Praėjusią savaitę V. Orbanas užsitraukė Europos kolegų pyktį dėl susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prancūzija ir toliau rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ketvirtadienį po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas. E. Macronas, žurnalistų paklaustas apie savo susitikimus su Joe Bidenu, taip pat sakė, kad sunkumų patiriantis JAV prezidentas atrodo „atsakingas“ ir visiškai kontroliuojantis padėtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško, kaip toliau palaikyti karo prieš Ukrainą mašiną. V. Putinas penktadienį pritarė mokesčių didinimo paketui ir tikisi daugiau pinigų surinkti iš darbininkų ir įmonių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, po Aljanso pareiškimo, kad Rusijos užpulta šalis eina „negrįžtamu“ keliu į narystę. „Turime tvirtą formuluotę dėl Ukrainos judėjimo į NATO negrįžtamumo. Kiekvienas žingsnis iš tiesų artina mus prie narystės“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje NATO aukščiausiojo lygio susitikime kartu su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pasakė, kad nėra nusiteikęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nebent pastarasis pakeistų savo kursą. „Nesu pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, nebent V. Putinas būtų pasirengęs pakeisti savo elgesį“, – pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo J. Bidenas.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė sumenkino tai, kad NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje nebuvo aiškiai paminėtas Sakartvelo įstojimas į NATO, kaip buvo ankstesniais metais. Trečiadienio deklaracijoje net ir nepaminėjus Sakartvelo, kaip kandidato į nares, NATO aiškiai pasakė, kad narystė yra atvira Pietų Kaukazo valstybėms, Tbilisyje sakė I. Kobachidzė. Jis įsitikinęs, kad Sakartvelas galiausiai galės įstoti į Aljansą.

Ukraina – jubiliejinio NATO viršūnių susitikimo epicentre, tačiau proveržio dėl narystės, panašu, nebus. Karo su Rusija vengiančios sąjungininkės nesiryžta apsispręsti net dėl laikotarpio, kada Ukraina galėtų pradėti stojimo procesą. Vietoj narystės, Kyjivui pažadėta daugiau strateginių oro gynybos sistemų ir naikintuvų, dalis jų – jau pakeliui į Ukrainą. Daugiau apie tai – TV3 žinose.  Nato šalių lyderiai prieš vakarienę Baltuosiuose rūmuose, rikiuojasi bendrai nuotraukai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose paskelbė apie naują susitarimą dėl gynybos pramonės stiprinimo. Būtina daugiau investuoti, plėsti gamybą ir gerinti transatlantinį bendradarbiavimą, sakė jis ginkluotės įmonių atstovams. Karas Ukrainoje parodė, kad ginklų ir amunicijos atsargos yra per mažos, o gamybos pajėgumai per menki, kalbėjo J. Stoltenbergas.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokia tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos galimybė kelia „nerimą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. R. T. Erdogano komentarai paskelbti NATO lyderiams susirinkus Vašingtone ir Kremliaus atstovui Dmitrijui Peskovai pareiškus, kad Rusija planuoja „reagavimo priemones“, į „labai rimtą grėsmę“ iš Aljanso.

NATO centras Lenkijoje rengs karius mūšiams Ukrainoje, pranešė Lenkijos saugumo vadovas Jacekas Siewiera, šiuo metu dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime Vašingtone. Naujas mokymo centras Bydgoščiuje bus vieta, kurioje ukrainiečiai galės dalytis su NATO šalimis savo patirtimi, įgyta per karą, įskaitant informacija, susijusia su civilinių bepiločių orlaivių panaudojimu mūšio lauke. „Tai svarbi informacija“ Aljanso šalių ginkluotosioms pajėgoms, sakė J. Siewiera.

75-ojo NATO jubiliejaus proga Kongreso bibliotekoje surengtų iškilmingų pietų metu aljanso narių užsienio reikalų ministrams pasakytoje kalboje JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas asmeniškai kreipėsi į Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovą Dmytro Kulebą, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. „Dmytro, mūsų durys tebėra ryžtingai atvertos ir mes taip pat laukiame tos dienos“, – pasakė A. Blinkenas.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas, po NATO šalių viršūnių susitikimo paskelbto komunikato dėl „negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“ pareiškė sieksiantis ir Ukrainos, ir NATO sunaikinimo. NATO šalių susitikimą D. Medvedevas pavadino „mūsų priešų susitikimu“, o Rusijos tikslu įvardijo ir NATO, ir Ukrainos sunaikinimą. „Išvada aiški. Mes turime daryti viską, kad „negrįžtamas Ukrainos kelias“ į NATO baigtųsi arba Ukrainos, arba NATO išnykimu.

Redzikove (Lenkija) pradėjo veikti naujas JAV priešraketinės gynybos objektas, parengtas Aljanso gynybai, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi NATO pranešimu. „Šis objektas, vadinamas „Aegis Ashore“, yra didesnio NATO priešraketinės gynybos skydo dalis ir yra skirtas aptikti, sekti ir perimti skrendančias balistines raketas. „Tai svarbus žingsnis transatlantiniam saugumui ir NATO gebėjimui apsisaugoti nuo didėjančios balistinių raketų grėsmės.

Kinija antradienį perspėjo NATO, kad šis „neprovokuotų konfrontacijos“ dėl jos ryšių su Rusija, aljansui apkaltinus Pekiną vaidinant svarbų vaidmenį padedant Maskvai pulti Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Oficialu: JAV paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių JAV ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių, kad padėtų jai kovoti su tebesitęsiančia Rusijos invazija.

NATO lyderiai trečiadienį susitarė inicijuoti projektą, pagal kurį Aljansas pirmą kartą koordinuos karinę paramą Ukrainai bei mokymus. Šią informaciją sužinojo naujienų agentūra „dpa“. Misija, pavadinta NATO Saugumo pagalba ir mokymai Ukrainai (NSATU), turėtų startuoti penktadienį. Iki šiol NATO šalys paramą Ukrainai koordinavo per neformalią JAV vadovaujamą Ukrainos kontaktinę grupę. Startavus NSATU, paramą oficialiai koordinuos pati NATO.

NATO lyderiai trečiadienį pareiškė, kad stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia didelį susirūpinimą, ir apkaltino Pekiną įgalinant Maskvos karą prieš Ukrainą. Kinija „tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, nes ji plėtoja vadinamąją „limitų nevaržomą“ partnerystę ir teikia didelę paramą Rusijos gynybos pramonės bazei, Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje nurodė Aljanso lyderiai.

NATO lyderiai trečiadienį savo susitikime Vašingtone pažadėjo „per ateinančius metus“ suteikti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą. „Skirdamos proporcingus įnašus, sąjungininkės ketina per ateinančius metus suteikti minimalų 40 mlrd. eurų finansavimą ir teikti tvaraus lygio saugumo pagalbą, kad Ukraina nugalėtų“, – pažymima susitikimo deklaracijoje.

Vašingtone susirinkę NATO lyderiai trečiadienį turėtų įspėti Kiniją dėl jos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, sakoma parengtame tekste, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „dpa“. Kinija „tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, nes ji plėtoja vadinamąją „limitų nevaržomą“ partnerystę ir teikia didelę paramą Rusijos gynybos pramonės bazei, tvirtinama tekste. „Tai padidina grėsmę, kurią Rusija kelia savo kaimynams ir euroatlantiniam saugumui“, – dėstoma toliau.

Trečiadienį prieš prasidedant pagrindinei NATO viršūnių susitikimo Vašingtone daliai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda žurnalistams sakė, kad sprendimą dėl Ukrainos narystės NATO gali priimti tik NATO narės ir Ukrainos žmonės, kurių nuomonė šiuo klausimu yra aiški.

Trečiadienį NATO šalys susitarė pasakyti galutinėje jų viršūnių susitikimo Vašingtone deklaracijoje, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į narystę, sakė keli diplomatai.

Ukraina galės prisijungti prie NATO tik pasibaigus karui, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Vašingtone, kur vyksta NATO viršūnių susitikimas. „Atrodo, kad tikima, jog Ukraina galės prisijungti prie aljanso, kai baigsis karas“, – sakė R. Sikorskis.

Trečiadienį duodamas interviu dešiniojo sparno televizijos transliuotojui „Republika“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo Prancūziją ir Vokietiją, kaip dvi šalis, blokavusias Ukrainos ir Sakartvelo priėmimą į NATO, ir sakė, jog žvelgiant iš šiandienos perspektyvos tai buvo „tragiška“. Pasak A. Dudos, žvelgiant atgal, „sudaryti sandoriai su Rusija“ tuo metu buvo svarbesni už „saugumą ir sveiką protą“ bei „tikrą politinį integralumą“. „Šiandien padėtis daug sunkesnė, nes tuo metu Ukrai...

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ambicijomis didinti krašto gynybai skiriamą finansavimą Lietuva rodo pavyzdį kitoms NATO karinio aljanso valstybėms. Pasak šalies vadovo, laiko klausimas, kada prie šiuo metu esančių 23 valstybių, išlaidoms gynybai skiriančių bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), prisijungs likusios bloko šalys. „Mes sakome, kad to jau nebepakanka. Ir Lietuva savo pavyzdžiu rodo ir lygiuojasi į Lenkiją, rodo, kad galima išleisti ir reikia išleisti daugiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu vykstančiame viršūnių susitikime Aljansas sutarė, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas. Šiuo metu, pasak jo, tai yra daugiausia, ką galima padaryti Ukrainos narystės link. „Tekste bus atspindėtas negrįžtamumo principas, kad Ukrainos integracija į NATO yra negrįžtamas procesas. Tai yra savotiškas tiltas iš dabartinės situacijos į būsimą narystę“, – žurnalistams Vašingtone teigė G. Nausėda.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose paskelbė apie naują susitarimą dėl gynybos pramonės stiprinimo. Būtina daugiau investuoti, plėsti gamybą ir gerinti transatlantinį bendradarbiavimą, sakė jis ginkluotės įmonių atstovams. Karas Ukrainoje parodė, kad ginklų ir amunicijos atsargos yra per mažos, o gamybos pajėgumai per menki, kalbėjo J. Stoltenbergas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Vašingtone susitiko su NATO parlamentų pirmininkais. Susitikime parlamento vadovė pabrėžė, kad prasidėjusiame Aljanso viršūnių susitikime svarbiausia išlieka Ukrainos tema. „Kol rinkomės į viršūnių susitikimą, intensyviai apšaudydama Ukrainos miestus Rusija pataikė į vaikų ligoninę.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Aljanso 75-ųjų metinių minėjimo ceremoniją karštai ragino priimti į organizaciją to siekiančias šalis, tokias, kaip Ukraina. Kalbėdamas šalių narių lyderiams, jis pabrėžė, kad NATO plėtra pasibaigus Šaltajam karui suvienijo Europą, nutiesė kelią integracijai ir atnešė į žemyną taiką ir gerovę.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Aljanso viršūnių susitikime pažymėjo, kad parama Ukrainai nėra labdara. Pasak jo, pagalba karo niokojamai šaliai atitinka visos NATO šeimos saugumo interesus.  Svarbiausi įvykiai: 23:52 | NATO lyderiai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Kinijos ir Rusijos ryšių NATO lyderiai trečiadienį pareiškė, kad stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia didelį susirūpinimą, ir apkaltino Pekiną įgalinant Maskvos karą prieš Ukrainą.