linas kojala

Naktinis incidentas Lietuvos oro erdvėje parodė, kiek daug spragų vis dar lieka jo aptikimo, gyventojų perspėjimo ir reagavimo grandinėje. Ekspertai perspėja, kad vienas sėkmingai neutralizuotas taikinys dar nereiškia, jog sistema veiktų taip pat efektyviai susidūrus su didesne grėsme. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.

Lietuvos oro erdvėje numušus bepilotį orlaivį, išaugo susirūpinimas dėl priešlėktuvinės gynybos bei pasirengimo atremti hibridines grėsmes. Pavienio incidento valdymas parodė tarnybų budrumą, tačiau tai kelia esminį klausimą: ar mūsų gynybos sistemos ir sąjungininkai būtų pasiruošę efektyviai reaguoti, jei šalies sieną kirstų masinė, iš kelių krypčių paleista dronų banga? Apie oro erdvės kontrolės spragas, pamokas iš Ukrainos fronto ir Lietuvos pasirengimą masinėms hibridinėms atakoms diskutuoj...

Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl sabotažo Leipcigo oro uoste prieš mėnesį. Sutapimas ar ne, bet Berlynui dėstant kaltinimus Maskvai Vokietijoje įvyko dar keli įtariami sabotažai. Nežinomi asmenys savadarbėmis raketomis bandė sugadinti elektros pastotes Brandenburge ir Bergheime, o Augsburge nugriaudėjo sprogimas geležinkelių stotyje.

JAV Centrines žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as šios savaitės pradžioje per iš anksto neskelbtą vizitą Maskvoje pasiūlė surengti trišalį JAV prezidento Donaldo Trumpo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą. VIsgi, kaip skelbia užsienio žiniasklaida, V. Putinas iš pradžių buvo pasirengęs susitikti su CŽA vadovu, tačiau vėliau persigalvojo.

Kilus diskusijoms dėl Vašingtono pateikto lojalumo klausimyno, Lietuvoje svarstoma, kaip tai paveiks šalies santykius su JAV ir amerikiečių pajėgų dislokavimą. Ką ši „draugystės anketa“ reiškia Lietuvai, kokio vertinimo tikėtis bei kokiu pasekmių sulauksime? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala. Lietuva save laiko gera JAV drauge – derino politiką, finansus, išlaidas gynybai, Taivano klausimą. Dabar gauna lojalumo testą.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus kampaniją prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) ir raginant sąjungininkus trauktis iš jo jurisdikcijos, Lietuva su kitomis ES šalimis derina vieningą poziciją, o šalies politikai ir pareigūnai abejoja, kad Vašingtonas privers Vilnių rinktis: trauktis iš Romos statuto ar pamiršti JAV karių dislokavimą šalyje.

Trečiadienį pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, praėjo be didesnių staigmenų ar ginčų. Viršūnių susitikime buvęs Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala TV3 Žinioms paaiškino, kodėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus galima vertinti dvejopai ir ką reiškia ekspertų pasakymai, kad Volodymyras Zelenskis į Ankarą atvyko „kitoks“. Visas pokalbis – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kokia atmosfera buvo Ankaroje tarp šalių vadovų? D. Trumpas jau ...

JAV siekis prispausti Iraną vis labiau balansuoja tarp jėgos demonstravimo ir būtinybės derėtis. Kuo ilgiau tęsiasi įtampa, tuo aiškiau matyti, kad Vašingtonui tenka skaičiuoti ne tik karines, bet ir ekonomines bei politines pasekmes. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Kokios derybos laukia Jungtinių Amerikos valstijų ir Irano, kokį vaidmenį procese turės Izraelis, ir ką visas šis karas atskleidė apie JAV, Iraną ir net Europą? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala. Kas žinoma apie JAV ir Irano susitarimą?  Žinome tik atplaišas, pristatomas D. Trumpo ir Irano režimo pareigūnų. Tai esminė žinia yra ta, kad iš esmės pratęsiamos paliaubos.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui naujuoju ambasadoriumi Lietuvoje pirmą kartą siūlant skirti ne karjeros diplomatą Keithą Noreiką, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala sakė, kad tai nėra išskirtinis reiškinys. Pasak jo, ne diplomatus į ambasadas Baltųjų rūmų vadovas jau yra paskyręs ir kitose šalyse.  „Kiekvienas JAV ambasadorius atstovauja JAV prezidentui ir tuo pačiu visai administracijai.

Prieš savaitę Lietuvoje nuaidėjo pirmasis oro pavojaus signalas per nepriklausomybės istoriją. Priežastis – galimai dronas, kurio tarnybos taip ir nerado. Ar vasarą tokių atvejų sulauksime daugiau? Manoma, kad dronai, skridę į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, buvo ukrainietiški. Pagrindinė Lietuvos politikų ir kariškių keliama versija, kad šie dronai – skrido į taikinius Rusijoje, bet paveikti elektroninės kovos priemonių arba techninių klaidų nukrypo nuo kurso.

Ankstų ketvirtadienio rytą į Latvijos oro erdvę iš Rusijos pusės įskrido keli bepiločiai orlaiviai, o dalis jų nukrito Rėzeknės apylinkėse. Dėl incidento mieste sustabdytos pamokos, gyventojai raginami likti budrūs ir laikytis institucijų nurodymų.

Dronų grėsmė Baltijos regione tampa vis realesnė – po incidentų Latvijoje bei anksčiau Lietuvoje kyla klausimas, ar esame pasiruošę tokiems scenarijams. Ekspertai sako, kad kiekvienas įskridęs dronas tampa ne tik pavojumi, bet ir svarbia pamoka apie šalies pasirengimą, reagavimą bei gyventojų informavimą.

Keletas bepiločių orlaivių ankstyvą ketvirtadienio rytą iš Rusijos įskrido į Latvijos oro erdvę ir du iš jų nukrito, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Rėzeknės mokyklose dėl to sustabdytos pamokos, o gyventojai perspėjami nesibūriuoti lauke bei sekti institucijų informaciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos su Iranu bus pratęstos, taip siekiant išlaikyti stabilumą regione. Tuo metu išlieka įtampa dėl galimų naujų derybų tarp Vašingtono ir Teherano. Ekspertai pabrėžia, kad abi pusės turi interesą vengti konflikto eskalacijos, tačiau susitarimas išlieka sudėtingas. Situaciją dar labiau komplikuoja Irano turimi svertai, galintys paveikti pasaulinę ekonomiką. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

NATO aljanso ateitis vėl atsidūrė dėmesio centre po aštrių Donaldo Trumpo pareiškimų – jis sukritikavo kai kurias sąjungininkes dėl nepakankamos paramos JAV veiksmams ir užsiminė, kad Vašingtonas galėtų peržiūrėti savo įsipareigojimus Aljansui. Tokia retorika dar kartą pakurstė abejones dėl NATO vienybės ir ilgalaikio stabilumo, ypač augant geopolitinei įtampai.

Jungtinių Valstijų sekretorius Markas Rubio atvirai kalba apie galimą Amerikos santykių su NATO peržiūrą, o prezidentas Donaldas Trumpas teigia rimtai svarstantis pasitraukimą iš Aljanso. Kyla klausimas – ar NATO šalys gali likti Aljanse be Amerikos paramos? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

Kovo 11-ąją prisimename, kodėl esame laisvi, ir pagerbiame tuos, kurie savo darbais ir buvimu skatina didžiuotis Lietuva. Šia proga TV3 žiniasklaidos grupė kviečia į 21-uosius nacionalinius apdvovanojimus „Lietuvos garbė“. Šiemet jau 21-ąją kartą dėkojame herojams, kurių tyliai atliekami, bet didvyriški darbai verti didžiausios pagarbos. Apdovanojimus stebėkite tiesiogiai nuo 19.30 val. per TV3 televiziją ir portale tv3.lt.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis daugiau naudojasi savo galia eskaluojant tarptautinius konfliktus. Baltieji rūmai teigia, kad „veiksmų žmogus“ D. Trumpas „visam laikui gesina“ Irano branduolinius siekius. O bandymai riboti prezidento galią – nesėkmingi. JAV Senate trečiadienį žlugo rezoliucija, kuria siekta apriboti D. Trumpo karines galias konflikte su Iranu.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis ryte pradėjo didelę karinę operaciją Irane. Smogė svarbiausiems islamistinio režimo vadams ir karinėms bazėms, su žeme sulygino vyriausybinius pastatus. Po pirmųjų smūgių JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad jo tikslas – ne tik sunaikinti branduolinį potencialą ir raketų programą, bet nuversti patį teroristinį režimą – kviečia iraniečius versti represinę valdžią.

Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, vasario mėnesį pareiškė prezidentas Karolis Nawrockis. Ką daryti Lietuvai – ar mums reikia branduolinio ginklo? Apie galimybę turėti branduolinį ginklą K. Nawrockis pasisakė vasarį, duodamas interviu lenkų žiniasklaidai. Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala sako, kad ši tema lenkams nėra nauja.

Vakarų šalių gyventojai vis labiau įsitikina, kad pasaulis juda link globalinio karo. JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos valstybių piliečiai mano, kad Trečiojo pasaulinio karo pradžia per artimiausius penkerius metus yra visai realus scenarijus. Tuo pačiu, Donaldas Trumpas paskelbė 10 proc.

Saugumo indekse Rusijos grėsmei iš pirmos sąrašo vietos per kelerius metus nukritus į aštuntąją, tai gali tapti rimtu iššūkiu, sako iš Miuncheno saugumo konferencijos grįžusi buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „2022 Rusijos grėsmė buvo numeris vienas, dabar numeris aštuoni, ir tai kartu su tokiu, sakyčiau, iliuziniu vadinamųjų taikos derybų vertinimu mums gali sukelti problemų.

Tęsiantis 26 metus trunkančiam diktatoriaus Vladimiro Putino valdymui, keliami klausimai dėl Rusijos valdžios ateities. Politologai teigia, kad mirus V. Putinui, Rusija demokratiška netaptų, o prognozės apie galimus „įpėdinius“ vis dar miglotos. Buvęs rusų naftos magnatas ir dabartinis opozicionierius Michailas Chodorkovskis „Delfi“ pateikė prognozes apie Rusijos valdžios likimą.

Nauja idėja Briuselyje – steigti Europos saugumo tarybą, kurioje didžiosios šalys spręstų žemyno saugumo klausimus. Tokią mintį viešai išsakė gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Tai būtų Europos biurokratų atsakas Donaldui Trumpui ir Jungtinėms Valstijoms, kuriomis dalis Vakarų europiečių jau pradeda nepasitikėti. Tačiau ekspertai sako, kad kol kas tai panašu tik į eilines gražias, bet tuščias europiečių kalbas.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko savaitę neapšaudyti Ukrainos miestų itin šaltų orų laikotarpiu. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje įvertino šį epizodą. „Trumpas teigia asmeniškai paprašęs Putino savaitę neatakuoti Ukrainos miestų dėl didelio šalčio. Ir Putinas esą sutiko.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo. Susitarimas, apie kurį jis žurnalistams papasakojo Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, buvo suderėtas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir, pasak JAV lyderio, galios amžinai. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Nepaisant kalbų apie galimas derybas ir diplomatinius kontaktus, reali situacija Ukrainoje išlieka sudėtinga – karinių atakų skaičius auga, o artimiausiu metu neatmetama ir naujų Rusijos provokacijų tikimybė. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

2025 m. NATO šalys sulaukė ne vienos provokacijos iš Rusijos ir jai pavaldžios Baltarusijos. Fiksuoti Rusijos oro erdvės pažeidimai, į Lietuvą skrido kontrabandiniai balionai. Kol kas nesutariama ir dėl galimos taikos Ukrainoje, o ekspertai įspėja, kad Rusija ruošiasi tolesnei agresijai. Natūraliai kyla klausimas, ar Rusijos agresijos galėtume sulaukti jau kitais metais.

Siekdama užsitikrinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paramą savo 20 punktų taikos planui Ukraina rodo lankstumą ir gana adekvatų realios situacijos vertinimą, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala.  „Ukraina tikrai rodo lankstumą ir pakankamai adekvatų situacijos vertinimą, suvokiant, kad net ir tų tikslų, kurie yra ir moraliai, ir tarptautinės teisės principais visiškai pagrįsti, šiuo metu pasiekti nėra galimybių.

Derybų procesai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainos ir Rusijos, atrodo, nepajudėjo niekur. Įtempti prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių ir ukrainiečių atstovų pokalbiai tik parodė, kurią pusę palaiko derybininkai. O Volodymyro Zelenskio artimiausio bendražygio atsistatydinimas tik dar labiau sujaukė visą padėtį.

Lietuvos ir Baltarusijos santykiams toliau tik prastėjant, Jungtinės Amerikos Valstijos elgiasi priešingai. Kol mes sukame galvas, kaip gelbėti vilkikus ir vežėjus, Vašingtonas stiprina bendradarbiavimą su Minsku. Visgi Donaldo Trumpo santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vėsta. Anot politologo Lino Kojalos, esminis lūžis lyderių santykiuose jau įvyko. Apie Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir JAV santykius TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.

Jungtinės Valstijos švelnina sankcijas Baltarusijai. Anot ekspertų, JAV jau daugelį metų nuosekliai palaiko ribotus santykius su Baltarusija, siekdamos mažinti jos priklausomybę nuo Rusijos, skatinti savarankiškumą ir pasiekti praktinių rezultatų. Jie taip pat atskleidė, kaip tai atsilieptų Lietuvai. Vašingtonas panaikino dalį sankcijų Baltarusijai ir leido vykdyti operacijas su Aliaksandro Lukašenkos lėktuvais.

„Šis susitikimas lėmė tam tikrą žingsnelį atgal“, – apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą portalui tv3.lt sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala. Penktadienį Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas D. Trumpas priėmė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį. Susitikimas buvo skirtas aptarti JAV karinę pagalbą Ukrainai, galimybes paskelbti paliaubas, saugumo garantijas ir tai, ar Ukraina atgaus prarastas teritorijas.

Europos rytinės sienos apsauga, dronų atakos ir nesugebėjimas priimti sprendimo dėl įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai kelia klausimą, ar esame pajėgūs apsisaugoti ir kaip ruošiamės tai daryti? Apie tai, kada Europa taps vieninga karo Ukrainoje ir Rusijos atžvilgiu, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala. Kopenhagoje susitikę Europos valstybių vadovai sprendė, kaip saugoti Europos Sąjungos rytinę sieną nuo Rusijos, bet nieko nenusprendė.

JAV Vyriausybė dabar yra uždaryta pirmą kartą per beveik septynerius metus. Ekspertai įvardijo, kuo tai atsilieptų Lietuvai, kokį poveikį tai turės JAV gyventojams, kadangi tai jau daro žalą šalies ekonomikai.  „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad JAV Vyriausybės, t.y. valstybės veiklos sustabdymas, vienai savaitei smarkiai sumažina bendro vidaus produkto (BVP) 0,15 proc., nes valstybė atlieka svarbias ekonomikos ir paslaugų funkcijas.

Drastiškai keičiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo retorikai Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala sako – tokio pasikeitimo buvo galima tikėtis. Pasak politologo, Rusija nepasiekia jokio proveržio karo lauke, nesama progreso ir taikos derybose. Todėl, L. Kojalos manymu, Vašingtonas neberanda argumentų, kaip palaikyti iki šiol skleistą, tačiau realybei priešingą naratyvą.

Naujausios apklausos rodo, kad amerikiečiai linkę remti Baltijos valstybių saugumą, o tai, pasak politologo Lino Kojalos, signalizuoja apie stabilų ir gana aukštą palaikymo lygį, ypač lyginant su kai kuriomis Europos šalimis. Visgi politologas priduria, kad Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms vis dar reikia įdėti daugiau darbo, siekiant paneigti požiūrį, kad tai yra neišsivysčiusios šalys.

Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala įvertino naujienas apie tai, kad Jungtinės Valstijos planuoja nutraukti karinę paramą netoli Rusijos esančioms Europos valstybėms. „Praėjusią savaitę Pentagono pareigūnai informavo Europos diplomatus, kad JAV daugiau nebefinansuos programų, kurių vertė 2018–2022 m. buvo $1,6 mlrd. Tarp gavėjų – Baltijos šalys.

Kinija smogė Lietuvos bankams – įvedė sankcijas „Urbo bankui“ ir „Mano bankui“, taip atsakydami Europos Sąjungai, kuri pati anksčiau įvedė sankcijas kinų finansinėms įstaigoms. Lietuvą kinai, pasak ekspertų, tikriausiai pasirinko neatsitiktinai. Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo metu yra vieni prasčiausių senajame žemyne.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Vilniuje įsikūręs „Urbo bankas“ tapo Kinijos taikiniu. Finansinė įstaiga sulaukė sankcijų.

Baltieji rūmai svarsto galimybę pakviesti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į Aliaską, kur kitą savaitę planuojamas prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai „NBC News“ nurodė vienas aukšto rango JAV pareigūnas ir trys su vidaus diskusijomis supažindinti asmenys.

Po NATO viršūnių susitikimo Hagoje Lietuva gali atsikvėpti šiek tiek ramiau. Nepaisant Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo nepastovumo ir abejonių dėl įsipareigojimų kolektyvinei gynybai, Aljanso lyderiai patvirtino esminį 5-ojo straipsnio principą.

Irano atsakas po JAV smūgio jo branduolinei programai priklausys nuo padarytos žalos masto. Tarptautinė bendruomenė – nuo JAV iki Europos – nerimauja ir svarsto galimo konflikto eskalacijos riziką ir išlieka diplomatiškai atsargi, tikėdamasi išvengti plataus masto karo.

Pirmadienį Izraelio kariuomenei perspėjus apie naujas raketas iš Irano, garsūs sprogimai pasigirdo Jeruzalėje, pranešta apie gaisrus prie pakrantės miesto Haifos. Išpuolio metu žuvo trys keturi žmonės, dar 87 buvo sužeisti.

 „Vakaruose per daug kapitalo – intelektualinio ir finansinio – pasitelkta tenkinti kaprizingus, trumpalaikius vėlyvojo kapitalizmo poreikius“, – teigia Alexas Karpas savo knygoje Technologinė Respublika.  Tai – manifestas, raginantis Vakarus išnaudoti technologijas galios didinimui, o ne maisto pristatymo programėlių vystymui. Karpas ragina sugrąžinti technologijų sektorių į nacionalinio saugumo politikos centrą.

NATO šalių vadovai ir organizacijos generalinis sekretorius Markas Rutte Vilniuje tariasi, kaip didins Aljanso pajėgumus. Ar galime tikėtis gerų žinių? TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovu Linu Kojala.  Kaip suprantu, pagrindinis dalykas, apie kurį bus kalbamasi, tai 5 proc. BVP gynybai NATO valstybėse, 3,5 proc. kariniams poreikiams.

Viceprezidentas JD Vance’as – ryškus Donaldo Trumpo administracijos veikėjas. Ir vienas kertinių užsienio politikos ideologų – jo įtaką prieš kurį laiką pavadinau „Vance‘izacija“. Savaitgalį matėme to simbolinę iliustraciją. Trumpas sveikino Vestpointo karo akademijos absolventus ir pasakė kalbą, tipišką jam – improvizuotą ir negausią politiniu turiniu. Tuo metu Vance‘as vyko į karinio jūrų laivyno akademiją – ir brėžė administracijos ideologines gaires.

Beveik 9 milijonai eurų. Tiek pinigų, pasak policijos, šiemet jau spėjo prarasti Lietuvos gyventojai, užkibę už internetinių, telefoninių ar kitokių sukčių kabliuko. Naivumui ribų nėra – žmonės Lietuvoje kartais parduoda butus, tiesiog atiduoda pinigus pasaugoti nusikaltėliams, nes juos sukčiai įtikino, kad banke laikyti neva nesaugu. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareigūnams valandą tenka įtikinėti gyventojus, kad jie bendrauja su nusikaltėliais.