Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.
Kas įvyko Davoso forume?
Esminis susitarimas – kad nebus tolesnių problemų, bent jau tarifų, kurie buvo žadėti prezidento Donaldo Trumpo. Tai būtų stipriai komplikavę santykius tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių, nes tai būtų buvusios prekybinio karo apraiškos ir rimta problema. Savaime Grenlandija tarsi atsidurtų antrame plane.
Išvengiame tolesnės eskalacijos, tačiau taip pat turime konstatuoti, kad generalinis sekretorius Markas Rutte negalėjo su D. Trumpu suderinti detalių techninių aspektų, nedalyvaujant nei Danijos, nei Grenlandijos atstovams.
Atrodo, kad visa tai pereis į politinį–techninį lygmenį: galbūt nebereikės tokio didelio D. Trumpo įsitraukimo į procesus, nebus tiek daug žinučių socialiniuose tinkluose. Jis jau pasidžiaugė, kad įgyvendino savo esminį tikslą – pasiekė sandorį.
To sandorio apibrėžimas yra labai išplaukęs ir jo iš esmės dar nėra. Jis bus svarstomas ne vieną mėnesį, tačiau grįžtame į tą atskaitos tašką, kuriame buvome iki šiol.
Terpė Danijai ir Jungtinėms Valstijoms susitarti dėl įvairių saugumo stiprinimo priemonių – didesnio NATO dalyvavimo Arktyje, papildomų amerikiečių pajėgų regione – yra labai plati. Iki šiol matėme labai didelę politinę emociją, kuri stiprino skirtis, o ne artino abi puses.
Jūsų vertinimu, kiek realu, kad gali būti naudojamas Kipro modelis amerikiečių bazėms Grenlandijoje?
Manau, kad tai skamba labai komplikuotai. Vienoks ar kitoks susitarimas, tikėtina, yra įmanomas, tačiau pats principas greičiausiai bus paprastesnis. Amerikiečiai ir pagal dabar galiojantį susitarimą, kuris galėtų būti atnaujintas, gali turėti daugiau pajėgų.
Jų statusas, teisinis apibrėžimas – ko gero, bus labai techninis klausimas, kuris, tikėkimės, nebegrįš į prezidento D. Trumpo darbotvarkę. Kai D. Trumpas pradeda apie tai kalbėti, visas pasaulis išgyvena turbulenciją.
Atrodytų, kad viskas vyksta gana lygioje vietoje, nes jokio konflikto tarp Jungtinių Valstijų ir Danijos nebuvo. Tačiau atsidūrėme situacijoje, kai buvo svarstoma, ar NATO apskritai nesubyrėjo.
Kaip vertinate Kanados premjero kalbą?
Buvo pakartoti principai, kuriuos girdime ne pirmą kartą, ypač iš mažesnių valstybių. Kanada atlieka svarbų vaidmenį – žinome jos karius Latvijoje, dalyvaujančius NATO priešakinio bataliono misijoje.
Tačiau taip pat suprantame, kad pasirinkimo spektras yra labai ribotas. Kai Europos šalims ar tai pačiai Kanadai reikia priimti sudėtingus sprendimus, matome, jog manevravimo be tiesioginio JAV dalyvavimo galimybės yra labai menkos. Tą patį matome ir Ukrainoje.
Ilgalaikiai saugumo įsipareigojimai Ukrainai galėtų būti pirmiausia Europos atsakomybė, tačiau Europa aiškiai sako, kad net ir su D. Trumpo administracija tai galima realizuoti tik tariantis su JAV. Be jų mūsų veikimo galimybės būtų mažesnės.
Grenlandijos ir kiti klausimai lyg ir užgožia Ukrainos problemą, Rusijos temą. Kaip tai atrodo Davose?
Užgožta tik antraščių lygmenyje. Susitikimai tarp JAV ir Ukrainos atstovų vyko savaitgalį, vyko Davose, vyksta ir prezidentiniu lygmeniu. Tai rodo, kad yra tam tikras progresas.
Svarbu pastebėti, kad per pastaruosius tris–keturis mėnesius Ukrainos pozicija yra labai aiški. JAV juda didesnių saugumo įsipareigojimų link.
Galime visa tai apgaubti nepasitikėjimo ir abejonių šydu, tačiau turime konstatuoti faktą: tai yra kertinis Ukrainos interesas. Jei tai būtų įtvirtinta konkrečiais susitarimais, tai būtų labai nepatogi situacija Kremliui, nes atlieptų Ukrainos siekį kalbėti apie ilgalaikį saugumą, o ne Kremliaus ultimatyvius reikalavimus iš esmės kapituliuoti.
Ar matote bent menkiausią Ukrainos ir Rusijos judėjimą viena kitos link?
Šiuo metu tokio judėjimo tikrai nėra. Ukraina sutinka derėtis net dėl klausimų, kurie anksčiau buvo raudonos linijos, įskaitant Donbaso ateitį ar kitus su saugumu susijusius aspektus.
Tai galima laikyti konkrečiomis nuolaidomis. Rusija kol kas nenuolaidžiauja. Vis dėlto girdimi scenarijai tiek Vašingtone, tiek Kyjive, kad šių metų antroje pusėje ekonominis, energetinis ir kitoks spaudimas Rusijai bei karo nuovargis gali šiek tiek pakoreguoti Kremliaus poziciją.
Tai kol kas labiau viltis nei faktas.
Jūsų prognozė – ar iki tarpinių Kongreso rinkimų JAV pavyks sustabdyti karą Ukrainoje?
Praktiškai tai labai sunku įsivaizduoti. Galimas vienoks ar kitoks susitarimas, padėtas ant stalo ir pasirašytas abiejų pusių, tačiau jo įgyvendinimas tokio masto kare atrodo itin problemiškas.
Stabilios taikos perspektyva išlieka miglota, tačiau tam tikri praktiniai žingsniai ta kryptimi, ko gero, yra įmanomi.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
