Dėl Grenlandijos sunku ne tik Lietuvai: „Bijau, jog galime likti vieni prieš savo istorinį likimą“

Vis dėlto laviruoti sunku ne tik Lietuvai – Vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika nebėra patikima partnerė. Pasigirsta kalbų ir apie naują saugumo aljansą – be Jungtinių Valstijų, bet su Ukraina.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Trumpo sprendimas užimti Grenlandiją dar labiau padrąsins Putiną Ukrainoje

AFP: Donaldas Trumpas persėdęs į kitą lėktuvą vėl išskrido į Davoso forumą

Donaldo Trumpo lėktuvas „Air Force One“ sugedo: skrydį teko nutraukti dėl elektros gedimo

Estijos kariams pratybos žiemą nėra neįprastos, tad ir Grenlandijoje jiems neturėtų būti sudėtinga. Apie tai, kad estai vyks į pratybas Grenlandijoje, pareiškė jų gynybos ministras.

„Visų pirma tai susiję su solidarumu ir vertybėmis. Kaip maža šalis, esame suinteresuoti, kad vertybės, kurios užtikrina mūsų laisvę, būtų gerbiamos visoje Vakarų kultūrinėje erdvėje“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos politikai akcentuoja, kad negalima sutikti su požiūriu, jog stipresnė valstybė gali aneksuoti kitos šalies teritoriją. Jei tai taptų norma, Baltijos šalims išlikimo klausimas taptų dar aktualesnis. Kol kas nėra aišku, kiek estų karių vyks į Grenlandiją.

„Šiuo metu dar šiek tiek anksti spręsti – vyksta techninis planavimas. Jo metu paaiškėja: A – ar apskritai vykstame, B – kiek karių vyks ir C – ką tiksliai ten veiksime. Tai ir yra techninio planavimo užduotis“, – aiškino H. Pevkur.

Estai skelbia, kad galimybę siųsti karius svarsto ir Latvija.

„Jeigu NATO imsis organizuoti pratybas, mes tikrai turėtume dalyvauti. Kai kalbu apie NATO, kalbu ir apie JAV. Šiuo atveju ministro pozicija neprieštarauja pačiai idėjai, kad dalyvauti reikia“, – teigė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.

Donaldas Trumpas supyko ant šalių, kurios Danijos kvietimu siuntė po keletą karių į Grenlandiją, ir pareiškė, kad įves papildomus tarifus. Su amerikiečiais gerus santykius palaikantys lenkai to išvengė – karių nesiuntė ir nesiųs.

Vis dėlto Lietuva kol kas nėra sulaukusi Amerikos priekaištų dėl paramos Danijai.

„Kol kas specifinių signalų nesulaukiame, tačiau noriu pabrėžti – Amerika buvo, yra ir liks mūsų strateginis partneris, nuo kurio priklauso ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumas“, – sakė D. Matulionis.

Kad Lietuvai reikėtų atsargiau laviruoti, renkantis, ką palaikyti – Daniją ar Ameriką, į Vašingtoną nuvykusius Lietuvos politikus perspėja lenkai. Jie patikino, jog šioje situacijoje išlaviruoti yra sudėtinga.

Vis dėlto, matant Donaldo Trumpo veiksmus, Europoje vis garsiau girdisi balsai, kad Amerika tampa nebepatikima partnere.

„Reikia ieškoti aiškių sąjungininkų šiame regione – kalbant apie Lenkiją, Baltijos ir Skandinavijos valstybes – ir galvoti apie savo saugumą. Deja, mažiau kliautis tuo, kad kažkam būsime svarbūs ir kad kažkas mums padės. Bijau, jog galime likti vieni prieš savo istorinį likimą“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Bent jau kol kas Europos valstybės nėra pajėgios atstoti Amerikos karinės galios. Europos kariuomenėms trūksta tiek technikos, tiek karių, o didinti išlaidas gynybai nori ne visos NATO priklausančios Europos šalys.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.