Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė D. Trumpo teiginį, kad Rusija užims Grenlandijos salą, jei to nepadarys JAV, pareikšdamas, kad Maskva tokių planų neturi.
Taip pat jis pritarė ir D. Trumpo norui užimti salą, palygindamas Grenlandiją su pirmuoju Rusijos užgrobimu Ukrainos teritorijos – Krymo aneksija 2014 m.
Kaip pažymi WSJ, šie pareiškimai tiesiogiai atspindi kai kurių Europos lyderių nuogąstavimus, kad D. Trumpo sprendimas užimti Grenlandiją pakenks tarptautinės teisės normoms ir potencialiai dar labiau padrąsins Putiną Ukrainoje ir Rytų Europoje.
Rusija galvoja, kad Kalėdos dar nesibaigė
„Tai yra nepaprastoji situacija, kuri skiria Šiaurės Ameriką ir Europą“, – sakė John Forman, buvęs Didžiosios Britanijos karinis atašė Maskvoje ir Kijeve. „Rusija tikriausiai sėdi rankas sudėjusi ir galvoja, kad Kalėdos dar nesibaigė“.
J. Forman pabrėžė, kad Rusijos džiaugsmas dėl NATO problemų greičiausiai yra temdomas galimybe, kad D. Trumpas vis dėlto gaus Grenlandiją, išplėsdamas JAV buvimą Arktyje.
Tačiau artimiausioje perspektyvoje kova dėl Grenlandijos sėja nestabilumą aljanse, kurį Maskva jau seniai laiko grėsme. V. Putino invazija į Ukrainą buvo iš dalies skirta užkirsti kelią Kijevo įstojimui į NATO.
Nuo tada Europos lyderiai kaltina Maskvą vykdant šešėlinį karą žemyne, įskaitant dronų invazijas ir povandeninių kabelių perkirpimą, siekiant destabilizuoti Vakarų visuomenes.
JAV saugumo politika Rusijos naudai
Sergejus Markovas, Rusijos politologas, dirbęs Kremliui, pareiškė, kad didėjantis Vašingtono ir Briuselio nesutarimas gali tapti pirmuoju „signalu“ visiškai pertvarkyti Vakarų saugumo politiką Rusijos naudai.
Jis spėjo, kad įtampa gali peraugti į konfliktą, kuris lems NATO žlugimą. Be Europos sąjungininkų karas Ukrainoje baigsis pagal Maskvos sąlygas.
Tačiau daugelis Vakarų lyderių mano, kad toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Jie bando įtikinti D. Trumpą, kad jo siekis išspręsti Grenlandijos klausimą yra nereikalingas, ir kad reikia užkirsti kelią prekybos karui bei išsaugoti Aljanso vienybę.
Trumpas ir Grenlandija
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad NATO apribojo keitimąsi žvalgybos informacija su JAV dėl situacijos su Grenlandija. Konkrečiai, aljanso vidinis informatorius žurnalistams pažymėjo, kad D. Trumpo planai „sukelia įtampą ir nepasitikėjimą tarp Europos ir Amerikos kolegų NATO“.
JAV finansų ministras Scott Bessent pažymėjo, kad JAV ketinimas įtvirtinti kontrolę Grenlandijoje skiriasi nuo Rusijos Krymp aneksijos. Bessent paaiškino, kad Amerikos įsigyta sala geriau atitinka JAV ir Europos interesus. Jis išreiškė viltį, kad europiečiai supras, kad tai yra geriausia Grenlandijai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
