Trumpas ir Grenlandija. Trumpas skelbia apie proveržį susitarime dėl Grenlandijos: atšaukia muitus Europos šalims

Jungtinės Valstijos kaip sąjungininkė, elgiasi labai keistai, trečiadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) suaktyvinus savo kampaniją perimti Grenlandiją iš NATO sąjungininkės Danijos.

D. Trumpo bandymas perimti Arkties salą atvėrė giliausią takoskyrą tarp Vašingtono ir Europos per kelis dešimtmečius, JAV lyderiui grasinant muitais kelioms šalims dėl pasipriešinimo jo planams.

Davose per interviu Prancūzijos radijo stočiai RTL paklausta, ar Jungtinės Valstijos yra Europos Sąjungos (ES) „sąjungininkė ar priešininkė“, C. Lagarde atsakė, jog amerikiečiai „elgiasi labai keistai kaip sąjungininkai“.

„Kai esi sąjungininkas pagal Šiaurės Atlanto sutartį (NATO), kai dešimtmečius buvai sąjungininkas ir buvai abiejų pusių istorijos dalis, grasinti užgrobti teritoriją, kuri akivaizdžiai neparduodama, pavyzdžiui, Grenlandiją, ir mojuoti muitų apribojimais bei įvairiais kitais tarptautinės prekybos apribojimais, iš tikrųjų nėra elgesys, būdingas sąjungininkui“, – sakė ji.

Ji teigė vėliau trečiadienį atidžiai stebėsianti JAV prezidento kalbą kasmetiniame pasaulio ekonominio ir politinio elito susitikime.

C. Lagarde, 21-os eurą naudojančios šalies centrinio banko vadovė, teigė neplanuojanti asmeniškai susitikti su D. Trumpu, tačiau sakė mananti, kad jo kalba bus įdomi.

„Kai prezidentas D. Trumpas šią popietę Davose iš naujo apibrėš savo poziciją, tai leis europiečiams nuspręsti, ką jie darys kartu“, – sakė ji.

„Man atrodo, kad esminiai dalykai yra vienybė ir ryžtas“, – teigė vadovė.

Vėliau kalbėdama Davose, C. Lagarde taip pat perspėjo, kad tolesnis pasaulio ekonomikos susiskaidymas gali pakenkti verslui, ypač dideliems dirbtinio intelekto pramonės žaidėjams.

Jei paklausite „didelių išlaidautojų“ DI srityje, ko jiems reikia, „jie pasakys – prieiga prie kuo didesnio duomenų kiekio, jie pasakys – mastas“, sakė ji.

„Dabar tai būtų gerokai sutrikdyta, jei turėtume ribotą prieigą prie duomenų dėl skirtingų privatumo įstatymų visame pasaulyje ir daugiau protekcionistinių kliūčių, kurios neleistų didinti šios investicijos masto“, – sakė ji.

Tuo metu, kai nuogąstaujama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali aneksuoti Grenlandiją ir įvesti naujus muitus, Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Danija yra „nereikšminga“ ir kad jis nesijaudina dėl to, kad Europa gali pasitraukti iš JAV vyriausybės obligacijų rinkos.

„Danijos investicijos į JAV iždo obligacijas, kaip ir pati Danija, yra nereikšmingos, – trečiadienio rytą Davose žurnalistams sakė S. Bessentas. – Jie jau daug metų pardavinėja iždo obligacijas. Aš visiškai nesijaudinu.“

S. Bessentas tai pareiškė reaguodamas į gandus, kad Europos sostinės gali bandyti daryti spaudimą JAV vyriausybei, parduodamos jos obligacijas ir didindamos jos skolinimosi išlaidas. Vienas Danijos pensijų fondas, „AkademikerPension“, antradienį paskelbė, kad nusprendė parduoti savo turimas JAV iždo obligacijas, teigdamas, kad D. Trumpo grasinimai Grenlandijai yra vienas iš keleto veiksnių, rodančių, kad JAV nebėra aukščiausią kredito reitingą turinti šalis.

Investicijų pardavimo klausimas savaitgalį buvo iškeltas ir banko „Deutsche Bank“ vyriausiojo užsienio valiutos strategijos specialisto George‘o Saraveloso klientams adresuotame pranešime. Tačiau S. Bessent tvirtino, kad „Deutsche Bank“ generalinis direktorius Christianas Sewingas jam paskambino ir pasakė, kad G. Saraveloso argumentai neatspindi banko nuomonės.

S. Bessent pareiškė, kad šį klausimą išpūtė „melagienų žiniasklaida“.

Didėjant susirūpinimui, kad JAV ir Europos nesutarimai dėl Grenlandijos gali virsti prekybos karu, kurio baimintasi 2025 m., bet kuris taip ir neįvyko, JAV obligacijų ir akcijų rinkose antradienį vyko didelis išpardavimas.

S. Bessentas taip pat pažymėjo, kad vertybinių popierių išpardavimą dar labiau paskatino nestabilumas Japonijos obligacijų rinkoje, kur vėl imta nuogąstauti dėl šalies ilgalaikio gebėjimo grąžinti skolas.

„Manau, kad labai sunku išskirti bet kokį triukšmą, kylanti Grenlandijos klausimu“, – sakė S. Bessentas, pridurdamas, kad jo kolega iš Japonijos jį patikino, jog Tokijas imsis veiksmų, kad išlaikytų savo obligacijų rinkos stabilumą.

Pirmiau toje pačioje spaudos konferencijoje S. Bessentas pakartojo savo kritiką dėl „kurstytojiškų“ Europos lyderių komentarų apie ginčą dėl Grenlandijos ir griežtai pasmerkė Europos šalių pareiškimą, kad Grenlandijoje dislokuos karius.

„Nežinau, kokį signalą turėtų siųsti šių šalių sprendimas mobilizuoti savo kariuomenę, – sakė jis. – Tai gana donkichotiška.“

Šie S. Bessento komentarai pasigirdo likus keletui valandų iki labai laukiamos D. Trumpo kalbos. Dėl techninių problemų su prezidentiniu orlaiviu „Air Force One“, JAV prezidentas į Davosą atvyko maždaug trimis valandomis vėliau nei planuota.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) suintensyvinus pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, Rusija, regis, mėgaujasi chaosu, nors lieka neaišku, kokia yra jos pozicija dėl Jungtinių Valstijų pretenzijų. 

Europos valstybės perspėjo, kad bet koks JAV bandymas užgrobti Grenlandiją sužlugdytų NATO – transatlantinį aljansą, kurį Rusija jau seniai laiko grėsme saugumui.

Tačiau Maskva taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Vakarų šalių karinės įtakos Arktyje, kurioje ji turi savų ambicijų ir kurią laiko strategiškai svarbia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiais metais viešai apie šį ginčą nekalbėjo, o jo atstovas spaudai ir užsienio reikalų ministras padėtį pavadino neįprasta ir neigė, kad Maskva turi ketinimų pati užgrobti šią Arkties teritoriją.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad D. Trumpas įeis į istoriją, jei Grenlandija atsidurs jo rankose, tačiau atsisakė komentuoti, ar tai „gerai, ar blogai“.

D. Trumpas teigia, kad Grenlandija yra būtina nacionaliniam jo šalies saugumui.

Jis ir jo padėjėjai teigė, kad Danija, NATO narė, negalėtų apginti Grenlandijos, jei Rusija ar Kinija kada nors bandytų įsiveržti į šią didžiulę autonominę Danijos teritoriją. 

Grenlandija yra tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos skrydžių trajektorijų, todėl ji yra potencialiai svarbus oro gynybos forpostas.  

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį spaudos konferencijoje, nekomentuodamas D. Trumpo siekio, pareiškė: „Grenlandija nėra natūrali Danijos dalis, tai kolonijinio stiliaus užkariavimas.“

Jis paminėjo Prancūzijos kontrolę Majote ir Jungtinės Karalystės (JK) – Folklando salose kaip pavyzdžius, rodančius, kad Europos valstybės išlaikė kontrolę užkariautose teritorijose. S. Lavrovas Folklando salas pavadino „Malvinų salomis“ – taip jas vadina Argentina. 

Rusija „atidžiai stebi padėtį“

D. Peskovas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija „kaip ir visas pasaulis, atidžiai stebi padėtį“.

„Mes remiamės prielaida, kad Grenlandija yra Danijos Karalystės teritorija“, – pridūrė jis praėjusį penktadienį sakydamas kalbą.

„Padėtis neįprasta, netgi sakyčiau, nepaprasta tarptautinės teisės požiūriu“, – teigė D. Peskovas ir pridūrė, kad  D. Trumpas, „kaip jis pats sakė, nėra žmogus, kuriam tarptautinė teisė yra kažkoks prioritetas“.

Prokremliškos žiniasklaidos priemonės savo ruožtu džiūgavo dėl šio ginčo.

Bulvarinis laikraštis „Moskovskij Komsomolec“ sekmadienį pareiškė su džiaugsmu stebintis, kaip Europa dėl krizės grimzta į „visišką sumaištį“.

Nors Maskva nepasakė, ar prieštarautų Jungtinių Valstijų bandymui perimti teritorijos kontrolę, ji ne kartą perspėjo NATO nedislokuoti karių ir įrangos Arkties regione.

Praėjusią savaitę Rusijos ambasada Belgijoje, kur yra NATO būstinė, apkaltino Aljansą „pagreitintu Šiaurės militarizavimu“.

V. Putinas viešai nekomentavo šio klausimo nuo tada, kai pastarosiomis savaitėmis jis vėl atsidūrė D. Trumpo administracijos dėmesio centre.

Kremliaus šeimininkas 2025 metų kovą pareiškė, kad D. Trumpas turi „rimtų planų dėl Grenlandijos“ su „giliomis istorinėmis šaknimis“, JAV prezidentui užsiminus apie Amerikos kontrolės šioje teritorijoje poreikį.

Tuo metu V. Putinas sakė, kad šis klausimas „liečia dvi konkrečias tautas ir neturi nieko bendra su mumis“, tačiau Rusija yra susirūpinusi dėl, anot jo, didėjančio NATO aktyvumo Arktyje.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Kanadą, pareiškęs, kad ji „turėtų būti dėkinga“ Vašingtonui, ankstesnę dieną Kanados ministrui pirmininkui Markui Carney perspėjus apie JAV vadovaujamos pasaulinės sistemos eižėjimą.

„Vakar stebėjau jūsų ministrą pirmininką. Jis nebuvo itin dėkingas“, – sakė D. Trumpas Pasaulio ekonomikos forume apie M. Carney kalbą, sulaukusią retai pasitaikančių Davoso publikos ovacijų atsistojus.

 „Kanada gyvena Jungtinių Valstijų dėka. Prisimink tai, Markai, kai kitą kartą darysi savo pareiškimus“, – sakė D. Trumpas.

Grenlandijos sostinės Nuko merė Avaraaq Olsen teigia, kad JAV grasinimai užimti salą kenkia grenlandiečių psichinei gerovei, o ji ragina Grenlandijos gyventojus palaikyti vieni kitus, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

„Žmonės nepratę matyt tiek daug žurnalistų gatvėse, o jų čia atvyko iš viso pasaulio. Šiandien Nuke taip pat matome daugiau kareivių. Tačiau emociškai mums tai yra tarsi amerikietiški kalneliai. Iš pradžių manėme, kad tai (D. Trumpo grasinimas užimti Grenlandiją – ELTA) tebuvo nevykęs pokštas, bet vėliau mes staiga išsigandome“, – sako ERR kalbinta A. Olsen.

Miesto valdžia ragina gyventojus vieni kitus palaikyti morališkai ir emociškai.

„Sakau žmonėms, kad mums reikia kalbėtis tarpusavyje, rūpintis vieni kitais. Parengėme medžiagą, kaip apie tai kalbėtis su vaikais ir kaip aptarti padėtį su vyresniais žmonėmis. Ką dar darome? Užtikriname, kad būtų vietų, kur žmonės galėtų susirinkti. Po demonstracijos šeštadienį mes surengėme didelį susibūrimą kultūros centre. Vyko koncertas, skambėjo dainos ir pasirodė komikai“, – pasakojo merė.

Remiantis vietos įstatymais, sostinės merei draudžiama kalbėti ar dalinti interviu politiniais klausimais, todėl aptarti šių temų su ERR žurnalistais ji negalėjo.

ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu ne kartą kartojo, jog perims Danijai priklausančią Grenlandiją, nes, anot jo, ši sala yra svarbi JAV nacionaliniam saugumui. 

JAV prezidentas taip pat pagrasino didesniais importo muitais Europos Sąjungos (ES) šalims, kurios priešinasi jo įgeidžiui perimti Grenlandiją.

ES lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengs skubų viršūnių susitikimą dėl JAV grasinimų šiai Danijos autonominei teritorijai. Blokas svarsto įvairius atsakomuosius veiksmus, jei D. Trumpas neatsitrauks, įskaitant pernai sudaryto prekybos susitarimo stabdymą ir 93 mlrd. eurų vertės muitų Jungtinėms Valstijoms įvedimą.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį parlamentui pareiškė, kad nepasiduos JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui dėl autonominės Danijos teritorijos Grenlandijos ateities.

„Nepasiduosiu, Britanija nepasiduos dėl savo principų ir vertybių, susijusių su Grenlandijos ateitimi, net ir esant grasinimams muitais, ir tai yra mano aiški pozicija“, – sakė jis įstatymų leidėjams ir pridūrė, kad ketvirtadienį Londone priims kolegę iš Danijos Mette Frederiksen.

Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad nors ginče dėl Grenlandijos svarbiausia išlaikyti stiprų NATO aljansą ir Europos vieningumą, reikia „matyti ir niūriausią scenarijų“.

„Pirmas mūsų aiškus žingsnis – daryti viską, kad išlaikytume stiprų NATO aljansą, Europos vieningumą ir gerą sąveiką bei bendrystę su mūsų strateginiais partneriais amerikiečiais. Man atrodo, kad Europa visa orientuojasi būtent į tą kryptį ir dirba, kad būtent būtų planas A. Bet mes, aišku, neapsaugoti nuo bet kokių scenarijų, ir visada planuojant ir strateguojant reikia matyti ir niūriausią scenarijų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo Vyriausybės vadovė.

BNS rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą teigė norintis perimti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją. Tai sukėlė rimtą išbandymą NATO vienybei, o Europos šalys ėmė vienytis prieš Vašingtono planus dėl šios Arkties salos.

I. Ruginienės teigimu, tiek Europa, tiek JAV šiuo procesu nori sustiprinti Arkties saugumą ir pasisako už demokratinius sprendimus.

„Tikrai Amerika ir jos prezidentas yra aiškiai deklaravę, kad NATO yra svarbu. Saugumas mūsų regione lygiai taip pat svarbu. Amerika ir Europa jau šimtmečiais yra du strateginiai partneriai, jau metų metais yra sąjunga susaistyti, man atrodo, kad abi pusės supranta, kaip tai yra svarbu“, – sakė ji.

„Kiekviena šalis ir jos gyventojai sprendžia dėl savo teritorijų vientisumo, dėl santvarkos, kurią nori matyti savo šalyje. Man atrodo, kad dvi pusės supranta demokratijos svarbą, o dėl tam tikrų kitų detalių tikrai reikia sėsti, kalbėtis ir susitarti“, – pridūrė ministrė pirmininkė.

D. Trumpas šią savaitę taip pat pareiškė nuo vasario įvedantis 10 proc. muito tarifą importui iš aštuonių Europos šalių, atsiuntusių savo karių į pratybas Grenlandijoje, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę. Nuo birželio muitus jis žada padidinti iki 25 proc. ir juos taikyti, kol bus „pasiektas susitarimas dėl visiško ir visapusiško Grenlandijos įsigijimo“.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengs skubų viršūnių susitikimą, kad aptartų savo atsaką į vieną rimčiausių pastarųjų metų krizių, smogusių transatlantiniams ryšiams.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva įsitraukti į Arkties saugumo stiprinimo iniciatyvas galėtų tik NATO formate.

„NATO įsitraukimas į Arkties saugumą privalomas, turi vykti. (...) Ir tas (Lietuvos – BNS) buvimas gali būti įvairiomis formomis – ne vien tiktai kariais, technologijomis gali įsitraukti ir panašiai. Bet principas – tik po NATO vėliava, su amerikiečių palaiminimu“, – žurnalistams trečiadienį teigė K. Budrys.

BNS rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą teigė norintis perimti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją. Tai sukėlė rimtą išbandymą NATO vienybei, o Europos šalys ėmė vienytis prieš Vašingtono planus dėl šios Arkties salos.

Ministro teigimu, Lietuva nėra gavusi Danijos kvietimo atvykti į pratybas ne NATO formate.

„Čia net minčių niekas negali turėti, kad tokio pobūdžio operacijos – ar pratybos, ar buvimas – yra nukreiptas prieš kurį nors iš sąjungininkų. Bet kokie tokie svarstymai gali būti tik apie viena – apie euroatlantinės erdvės, Šiaurės Atlanto erdvės saugumo užtikrinimą“, – kalbėjo K. Budrys.

„Man net keista, kaip kažkas prisigalvotų tokių dalykų, kad čia mes tarpusavyje prieš kažką tas pajėgas išstatysime. Tai reiškia, jeigu tai buvo kažkur suinterpretuota – žiauriai bloga komunikacija ten. (...) Aš matau kaip erdvę, kur mes galime gerai padirbėti: tiek drauge su Kanada, tiek drauge su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – pridūrė ministras.

D. Trumpas šią savaitę taip pat pareiškė nuo vasario įvedantis 10 proc. muito tarifą importui iš aštuonių Europos šalių, atsiuntusių savo karių į pratybas Grenlandijoje, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalsytę. Nuo birželio muitus jis žada padidinti iki 25 proc. ir juos taikyti, kol bus „pasiektas susitarimas dėl visiško ir visapusiško Grenlandijos įsigijimo“.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengs skubų viršūnių susitikimą, kad aptartų savo atsaką į vieną rimčiausių pastarųjų metų krizių, smogusių transatlantiniams ryšiams.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad perimti Grenlandiją siekiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslas yra stiprinti NATO, todėl amerikiečių lyderio veiksmai nedidina saugumo rizikos Lietuvai.

NATO įsitraukimas užtikrinant Arkties saugumą yra būtinas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. 

Amerika, kaip sąjungininkė, elgiasi labai keistai, trečiadienį sakė Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde, JAV prezidentui Donaldui Trumpui primygtinai reikalaujant perimti Grenlandijos kontrolę iš NATO sąjungininkės Danijos Karalystės.

D. Trumpo siekis užgrobti Arkties vandenyno salą sukėlė didžiausią įtampą tarp Vašingtono ir Europos per pastaruosius dešimtmečius. JAV prezidentas taip pat grasina įvesti muitus kelioms šalims, kurios priešinasi jo planams dėl Danijai priklausančios teritorijos.

„Kaip sąjungininkės jos elgiasi labai keistai“, –  Šveicarijos kurorte Davose duodama interviu Prancūzijos radijo stočiai RTL ir paklausta, ar Jungtinės Valstijos yra ES „sąjungininkės“, ar „priešės“, sakė Ch. Lagarde.

„Kai esate sąjungininkai pagal Šiaurės Atlanto sutartį, kai esate sąjungininkai jau dešimtmečius ir esate vienas kito istorijos dalimi, grasinti užgrobti teritoriją, kuri aiškiai nėra parduodama, kaip antai Grenlandiją, ir grasinti muitų apribojimais bei įvairiais kitais tarptautinės prekybos apribojimais, tikrai nėra sąjungininkui deramas elgesys“, – sakė ji.

ECB vadovė sakė atidžiai klausysianti JAV prezidento kalbą, kurią šis sakys trečiadienį per kasmetinį pasaulio ekonomikos ir politikos elito susitikimą.

Ch. Lagarde teigė neplanuojanti susitikti su D. Trumpu asmeniškai, bet mano, kad jo kalba bus „įdomi“.

„Kai prezidentas Trumpas šią popietę Davose iš naujo apibrėš savo poziciją, europiečiai galės nuspręsti, ką jie ketina daryti kartu“, – sakė ji.

„Man atrodo, kad svarbiausia yra vienybė ir ryžtas“, – pridūrė Ch. Lagarde.

Vėliau, kalbėdama diskusijoje Davose, ECB vadovė taip pat įspėjo, kad tolesnis pasaulinės ekonomikos susiskaldymas gali būti žalingas verslui, ypač didiesiems dirbtinio (DI) intelekto sektoriaus žaidėjams.

Jei paklaustumėte „didžiųjų išlaidautojų“ DI sektoriuje, ko jiems reikia, „jie atsakytų, kad prieigos prie kuo didesnio duomenų kiekio, jie atsakytų, kad masto“, – sakė ji.

„Tai atsidurtų dideliame pavojuje, jei dėl skirtingų privatumo įstatymų visame pasaulyje turėtume ribotą prieigą prie duomenų ir (atsirastų – ELTA) daugiau protekcionistinių barjerų, kurie trukdytų šių investicijų masto didinimui“, – sakė ji.

Kaip antradienį rašė ELTA, D. Trumpas pagrasino muitais šešioms ES šalims, įskaitant įtakingąsias Prancūziją ir Vokietiją, už tai, kad jos nesutinka su jo reikalavimu gauti Grenlandiją.

ES lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengs skubų viršūnių susitikimą dėl JAV grasinimų šiai Danijos autonominei teritorijai. Blokas svarsto įvairius atsakomuosius veiksmus, jei D. Trumpas neatsitrauks, įskaitant pernai sudaryto prekybos susitarimo stabdymą ir 93 mlrd. eurų vertės muitų Jungtinėms Valstijoms įvedimą.

Dėl atsakomųjų muitų paketo buvo susitarta per patį ES ir JAV prekybos konflikto įkarštį pernai, bet siekiant išvengti plataus masto prekybos karo, paketo įgyvendinimas buvo atidėtas iki šių metų vasario 6 dienos.

Europiečiai turėtų vengti „refleksinio pykčio“, Davose susėsti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir išklausyti jo argumentus dėl Grenlandijos perėmimo, trečiadienį pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas. Jis taip pat nurodė, kad D. Trumpo lėktuvas Davose nusileis maždaug trimis valandomis vėliau, nei planuota.

D. Trumpas atvyksta į kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, kurį nustelbė ginčas su europiečiais dėl jo užmojų perimti minimos autonominės Danijos teritorijos kontrolę.

„Visiems pasakysiu: giliai įkvėpkite. Neliekite šio refleksinio pykčio, kurį jau matėme, ir šio kartėlio“, – žurnalistams sakė S. Bessentas.

„Kodėl jiems nesusėdus, nepalaukus, kol atvyks prezidentas D. Trumpas, ir neišklausius jo argumentų“, – pridūrė jis.

S. Bessentas nurodė, kad D. Trumpas į Davosą atvyks vėluodamas maždaug trimis valandomis, nes dėl elektros gedimo jis buvo priverstas persėsti į kitą lėktuvą.

JAV prezidentas primygtinai tvirtina, kad mineralų turtinga Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV ir NATO saugumui Rusijos ir Kinijos akivaizdoje.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį Pasaulio ekonomikos forume pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) „tvirtai“ reaguos į D. Trumpo grasinimus dėl Grenlandijos. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo priešintis „chuliganams“.

S. Bessentas pažymėjo, kad šie ES ir Prancūzijos lyderių pareiškimai tik kursto aistras.

„Mes prašome savo sąjungininkų suprasti, kad Grenlandija turi tapti Jungtinių Valstijų dalimi“, – tvirtino JAV Iždo departamento vadovas.

S. Bessentas priminė, kad Danija 1917 m. Jungtinėms Valstijoms pardavė Karibų teritorijas, kurios buvo pervadintos JAV Mergelių Salomis. Pasak jo, Danija, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu buvo neutrali, „tada suprato JAV Mergelių Salų svarbą. Jie nerimavo dėl Vokietijos padarinių ir dėl to, ar karas išplis į Karibus, o JAV reikėjo JAV Mergelių Salų.“

JAV didinat spaudimą dėl Grenlandijos kontrolės perėmimo, Europa turi parodyti „ryžtą ir pasitikėjimą savimi“ bei atmesti „nuolaidžiavimo“ politiką, sako Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kurį cituoja portalas „TVP World“. 

Platformoje „X“ D. Tuskas rašė, kad „nuolaidžiavimas visada yra silpnumo ženklas“, nesvarbu, ar nuolaidžiaujama draugiškoms, ar nedraugiškoms šalims.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad jo šaliai būtina kontroliuoti Arkties salą, kuri yra pusiau autonominė Danijos dalis. Pasak jo, Grenlandija yra strategiškai svarbi jo šalies gynybai ir yra pagrindinis mineralinių išteklių šaltinis.

Pastarosiomis dienomis JAV taikomas vis didesnis spaudimas supurtė transatlantinius santykius: D. Trumpas pagrasino aštuonioms Europos valstybėms, tarp jų – Danijai, Prancūzijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, nustatyti 10 proc. prekybos muitus ir toliau neatmeta galimybės panaudoti jėgą salai užimti. 

Europos Sąjungos (ES) koridoriuose kalbama, kad kurie politikai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, svarsto galimybę panaudoti bloko ekonominę „bazuką“ – kovos su ekonomine prievarta priemonę (angl. Anti-Coercion Instrument (ACI).

Aktyvavusi šį mechanizmą ES galėtų taikyti prekybos, užsienio investicijų ir viešųjų pirkimų apribojimus, taip pat atšaukti JAV įmonėms išduotas veiklos ES licencijas. 

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas pareiškė remsiąs tvirtą Europos poziciją.

„Europa negali sau leisti būti silpna – nei prieš savo priešus, nei prieš sąjungininkus“, – rašė D. Tuskas. 

„Nuolaidžiavimas reiškia, kad nebus jokių rezultatų, tik pažeminimas. Šią akimirką būtinas Europos ryžtas ir pasitikėjimas savimi“, – pabrėžė jis.

Kaip antradienį rašė ELTA, D. Trumpas pagrasino muitais šešioms ES šalims, įskaitant įtakingąsias Prancūziją ir Vokietiją, už tai, kad jos nesutinka su jo reikalavimu gauti Grenlandiją.

ES lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengs skubų viršūnių susitikimą dėl JAV grasinimų šiai Danijos autonominei teritorijai. Blokas svarsto įvairius atsakomuosius veiksmus, jei D. Trumpas neatsitrauks, įskaitant pernai sudaryto prekybos susitarimo stabdymą ir 93 mlrd. eurų vertės muitų Jungtinėms Valstijoms įvedimą.

Dėl atsakomųjų muitų paketo buvo susitarta per patį ES ir JAV prekybos konflikto įkarštį pernai, bet siekiant išvengti plataus masto prekybos karo, paketo įgyvendinimas buvo atidėtas iki šių metų vasario 6 dienos.

Pentagono pareigūnai planuoja įvairius karinius nenumatytus atvejus, tačiau jie dar nebuvo paprašyti parengti invazijos į Grenlandiją plano ar tokios operacijos pasekmių plano, rašoma „The New York Times“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą minėjo galimybę, kad JAV karinės pajėgos užims Grenlandiją, jei Danija nesutiks jos parduoti, tačiau iki šiol Pentagonas nebuvo įpareigotas planuoti invazijos.

Antradienį per ilgą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose paklaustas, kiek toli jis yra pasirengęs eiti, kad įsigytų Grenlandiją, D. Trumpas atsakė: „Sužinosite“.

Anksčiau jis sakė, kad ketina įsigyti salą „nesvarbu, ar jiems tai patinka, ar ne“, ir įspėjo, kad „jei nepavyks tai padaryti lengvu būdu, tai padarysime sunkiu būdu“.

Sekmadienio rytą NBC laidoje „Meet the Press“ finansų ministras Scott Bessent taip pat užsiminė, kad Grenlandija galėtų būti užimta karine jėga, jei derybos su Danija nepavyktų.

Nors Pentagono pareigūnai planuoja įvairius karinius nenumatytus atvejus, jiems dar nebuvo nurodyta planuoti invazijos į Grenlandiją ar tokios operacijos pasekmių, antradienį sakė JAV pareigūnai. Jie kalbėjo anonimiškai, kad galėtų aptarti operatyvinius klausimus.

JAV karinės pajėgos užimti Grenlandiją nebūtų sunku, teigia kariniai analitikai. Sala yra retai apgyvendinta (56 000 žmonių teritorijoje, kuri yra maždaug tris kartus didesnė už Teksasą), o šalies šiaurėje jau yra viena JAV bazė (Antrojo pasaulinio karo metu jų buvo net 17).

Tačiau Pentagono pareigūnai ir vyresnieji karininkai privačiai reiškia nusivylimą ir pasipiktinimą, kad D. Trumpas ir toliau laikosi pozicijos, kad Grenlandiją galima užimti karine jėga.

Tai Danijos teritorija, maža, bet patikima NATO sąjungininkė, kurios kariai kartu su amerikiečiais kovojo ir žuvo Irake ir Afganistane.

Puolimas prieš Grenlandiją būtų puolimas prieš NATO sąjungininkę, kuris keltų grėsmę aljansui, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vienija Vakarus.

Praėjusią savaitę grupė Europos šalių nusiuntė savo karius į Grenlandiją karinėms pratyboms – tai buvo solidarumo su Danija parodymas, kuris galėjo supykdyti D. Trumpą, kuris savaitgalį pagrasino jiems taikyti muitus, jei jie neatsisakys prieštarauti JAV ketinimui įsigyti Grenlandiją.

Dabar, kai Europos kariai yra Grenlandijoje, keli dabartiniai ir buvę aukšti JAV pareigūnai įspėjo, kad mintis, kuri dar prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojama – kad JAV gali pulti NATO nares – gali sugriauti transatlantinį aljansą.

„Net grasinimas užimti Grenlandiją kelia gilias problemas dėl transatlantinių santykių ir NATO ateities“, – praėjusią savaitę rašė Ivo Daalderis, buvęs JAV ambasadorius NATO.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai kažką sugalvos dėl ginčo, susijsio su Grenlandija.

„Manau, kad kažką sugalvosime, kuo NATO bus labai patenkinta ir kuo mes būsime labai patenkinti“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas likus kelioms valandoms iki išvykimo į Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijoje.

D. Trumpas tuo pačiu pakartojo savo nuomonę, kad Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos saugumo tikslais. Paklaustas, kiek toli jis būtų pasirengęs eiti, kad šios salos kontrolė patektų į JAV rankas, jis atsakė: „Sužinosite.“

D. Trumpas taip pat nurodė, kad JAV suplanavo keletą susitikimų dėl Grenlandijos minėtame renginyje Šveicarijos kalnų kurorte Davose. Jis anksčiau teigė, kad JAV ir Europos derybos vyks forumo paraštėse, tačiau konkrečiai neįvardijo, kas jose dalyvaus.

Respublikonų partijai atstovaujantis prezidentas praktiškai nepaliko abejonių, kad jis nori, jog Danijai priklausančią Grenlandiją kontroliuotų JAV. Europos NATO šalims pareiškus solidarumą su Danija ir Grenlandija, D. Trumpas paskelbė, kad nuo vasario 1 d. įves baudžiamuosius muitus, jog paspaustų Arkties salos pardavimo Jungtinėms Valstijoms priešininkus.

Paklaustas apie grenlandų nepritarimą prisijungimui prie JAV, D. Trumpas pažymėjo: „Esu tikras, kad kai su jais pasikalbėsiu, jie bus sužavėti.“

Prancūzija reikalauja NATO pratybų Grenlandijoje. Tai antradienio rytą pranešė Eliziejaus rūmų šaltiniai. Paryžius, šiais duomenimis, pasirengęs prisidėti prie tokių pratybų. Prancūzijos manymu, NATO pratybos reikalingos, kad būtų parodytas rimtas požiūris į Arkties regiono saugumą.

Danija neseniai paprašė NATO ilgalaikio buvimo Grenlandijoje. Pavyzdys galėtų būti sustiprintas NATO buvimas Baltijos jūroje ir Baltijos šalyse, sakė Danijos premjerė Mettė Frederiksen, kuria remiasi naujienų agentūra „Ritzau“. Danija ir Grenlandija prieš tai pasiūlė Aljanso misiją Arktyje.

Jau praėjusią savaitę į Grenlandiją buvo nuvykę užsienio kariai, įskaitant kareivius iš Vokietijos ir Prancūzijos. Tai buvo Danijos vadovaujama kelių dienų žvalgybinė misija, o ne NATO pratybos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu neleidžia abejoti, kad sieks bet kokiomis priemonėmis įgyti Danijai priklausančią salą. Reaguodamas į Europos NATO šalių solidarumą su Danija ir Grenlandija, jis paskelbė, jog nuo vasario taikys muitus, kad pralaužtų pasipriešinimą dėl Arkties salos perdavimo JAV.

Trumpas prieš lemiamus pokalbius su Europos lyderiais pateikia grėsmingą žinią apie Grenlandiją, skelbia „Sky News“.

Tai buvo „net pagal jo standartus neįprastai nenuosekli kalba“, – sakė „Sky News“ korespondentas JAV Markas Stone'as po netikėtos JAV prezidento spaudos konferencijos Baltuosiuose rūmuose antradienį.

Donaldas Trumpas šiandien Šveicarijoje kreipsis į Europos lyderius, dar kartą atsisakęs atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą Grenlandijai užimti.

„Sužinosite“, – buvo grėsmingas JAV prezidento atsakymas, kai antradienį per ilgą ir nesąmoningą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose jo paklausė, kiek toli jis eitų, kad perimtų kontrolę nad Arkties sala.

„Netikėta“ spaudos konferencija, surengta pažymėti metines nuo jo kadencijos pradžios, vyksta tuo metu, kai tarp JAV ir Europos vyrauja beprecedentė įtampa, kurią kursto D. Trumpo noras aneksuoti Grenlandiją.

Ji yra Danijos, su kuria JAV yra sudariusi gynybos paktą, dalis, tačiau prezidentas neatmetė galimybės ją užimti jėga ir pagrasino įvesti muitus tiems, kurie prieštarauja jo norams.

Jo dalyvavimas Pasaulio ekonomikos forume Davose suteiks galimybę tiesiogiai susitikti su Europos lyderiais, kurie pastarosiomis dienomis prezidentą vertino kritiškiau nei bet kada anksčiau.

Dėl Grenlandijos yra „numatyta daug susitikimų“, žurnalistams sakė D. Trumpas.

Jo naktinis skrydis buvo sutrikdytas dėl to, ką Baltieji rūmai apibūdino kaip nedidelę elektros problemą lėktuve „Air Force One“. Lėktuvas netrukus po pakilimo grįžo į Vašingtoną, kad D. Trumpas galėtų persėsti į kitą lėktuvą.

Trumpas teigia, kad „viskas susiklostys“

Antradienio popietę per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose paklaustas, ar jis nesukels pavojaus NATO, siekdamas sąjungininko teritorijos, D. Trumpas dar kartą pakartojo savo įsitikinimą, kad JAV to „reikia“.

„Manau, kad mes susitarsime dėl kažko, kas labai patiks NATO ir kas labai patiks mums“, – sakė jis.

„Bet mums ji reikalinga saugumo tikslais, mums ji reikalinga nacionaliniam saugumui ir net pasauliniam saugumui.“

Prieš derybas snieguotame Davose jis teigė: „Manau, viskas susiklostys gana gerai.“

NATO susiduria su beprecedenčiu susiskaldymu

Iki šiol D. Trumpo planai dėl Grenlandijos susidūrė su aktyviu NATO sąjungininkų, tarp jų sero Keiro Starmerio ir Emmanuelio Macrono, pasipriešinimu.

E. Macronas ir Kanados Markas Carney buvo tarp lyderių, kurie antradienį Davose savo kalbose gynė Grenlandiją ir Daniją.

Keletas Europos šalių prisidėjo karinėmis pajėgomis prie žvalgybos misijos Grenlandijoje, tačiau D. Trumpas tai palaikė provokacija.

Atsakydamas jis pagrasino šalims 10 proc. tarifais nuo vasario 1 d., kurie nuo birželio 1 d. bus padidinti iki 25 proc., jei JAV nebus leista įsigyti šios teritorijos.