D. Trumpas savo atsitraukimą – kartu atšaukdamas žadėtas sankcijas Europos šalims, pasisakiusioms prieš grasinimus Danijai – pavadino pergale, pareikšdamas, kad susitarimas suteikia Vašingtonui „viską, ko norėjome“.
Susitarimas, apie kurį jis žurnalistams papasakojo Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, buvo suderėtas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir, pasak JAV lyderio, galios amžinai.
„Manau, kad tai suteikia visiems tikrai geras pozicijas, ypač dėl to, kad tai susiję su saugumu, naudingosiomis iškasenomis ir visa kita“, – sakė D. Trumpas, praėjus kelioms valandoms po kalbos, kurioje jis, atrodo, panaikino grasinimą panaudoti jėgą Grenlandijai užimti.
Tačiau nebuvo jokių ženklų, kad D. Trumpui būtų pavykę įgyvendinti savo pažadą padaryti Grenlandiją JAV dalimi.
Paklaustas, ar Danija toliau kontroliuos šią teritoriją, M. Rutte atsakė, kad Grenlandijos suvereniteto klausimas jo derybose su D. Trumpu nebuvo iškeltas.
Kalbėdamas televizijos „Fox News“ laidoje „Special Report with Bret Baier“, M. Rutte pateikė nedaug informacijos apie tai, koks galėtų būti naujas Grenlandijos statusas, tik užsiminė, kad NATO ir toliau stengsis apsaugoti Arkties regioną nuo tokių priešininkų kaip Rusija ar Kinija.
Tuo tarpu naujienų agentūrai AFP NATO vadovas sakė, kad „dar liko daug darbo“.
D. Trumpas įraše socialiniuose tinkluose teigė, kad atšauks iki 25 proc. siekiančius muitus, kuriais grasino Danijai ir kitoms Europos sąjungininkėms, parodžiusioms solidarumą ir nusiuntusioms savo karių į Grenlandiją. Tarp šių šalių yra Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija.
NATO atstovė spaudai Allison Hart sakė, jog Danija, Grenlandija ir JAV derėsis dėl to, „kaip užtikrinti, kad Rusija ir Kinija niekada neįsitvirtintų – nei ekonomiškai, nei karine prasme – Grenlandijoje“. Tai buvo pagrindinis dalykas, dėl kurio D. Trumpas reiškė susirūpinimą.
Palengvėjimas Europai ir rinkoms
Pasaulinės rinkos, kurias sukrėtė šis nesutarimas ir muitų grėsmė, pajuto palengvėjimą, pagrindiniai Volstrito indeksai pakilo.
D. Trumpo grasinimai sukėlė vieną didžiausių transatlantinių krizių per pastaruosius dešimtmečius, pasigirdo perspėjimų, kad jis gali vienašališkai sugriauti NATO savo agresija prieš kitą narę.
Jo pozicijos pasikeitimas atnešė šiokį tokį palengvėjimą Danijoje, kuri ilgą laiką buvo ištikima JAV sąjungininkė ir kurioje karinga D. Trumpo retorika sukėlė šoką bei išdavystės jausmą.
„Trumpas pasakė, kad sustabdys prekybos karą, jis sako: „Aš nepulsiu Grenlandijos.“ Tai teigiamos žinios“, – Danijos visuomeninei televizijai DR sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.
L. L. Rasmussenas praėjusią savaitę skrido į Vašingtoną ir susitiko su viceprezidentu J. D. Vance'u, tačiau po to teigė, kad JAV nenusileido dėl savo siekio kontroliuoti Grenlandiją.
Tačiau Aaja Chenmitz, viena iš dviejų Grenlandijos atstovų Danijos parlamente, suabejojo tuo, kodėl NATO turėtų turėti balsą dėl salos naudingųjų iškasenų.
„NATO jokiu būdu neturi teisės dėl nieko derėtis be mūsų, Grenlandijos. Nieko apie mus be mūsų“, – rašė ji.
Grenlandijos sostinėje Nūke, kur valdžios institucijos pradėjo dalyti lankstinukus apie tai, kaip išgyventi krizę, 65 metų pensininkė Lis Steenholdt sakė, kad Grenlandija ir Danija laikosi tvirtos nuomonės, jog sala nėra parduodama.
„Turime tikėti sistema. Tai vienintelė galimybė, kurią dabar turime“, – sakė ji.
Pasipriešinimas Donaldui Trumpui
D. Trumpas ne kartą sakė, kad JAV, kaip pagrindinė NATO jėga, nusipelno Grenlandijos, nes būtų priversta ginti salą nuo Rusijos ar Kinijos, nors nė viena šių šalių pretenzijų į salą nereiškia.
Pirmą kartą per šešerius metus kreipdamasis į Davoso forumą, D. Trumpas pavadino Daniją nedėkinga, tačiau, atrodo, atsisakė grasinimų imtis karinių veiksmų.
„Aš nenoriu naudoti jėgos. Aš nenaudosiu jėgos. Viskas, ko JAV prašo, yra vieta, vadinama Grenlandija“, – sakė D. Trumpas.
79 metų JAV lyderis savo kalboje ne kartą pavadino Grenlandiją Islandija.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney antradienį Davose sulaukė plojimų atsistojus, kai perspėjo dėl Vašingtono ilgai palaikytos pasaulinės tvarkos lūžio. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo ruožtu pareiškė, kad Europa nesileis bauginama.
D. Trumpas užsipuolė abu šiuos lyderius. Jis išjuokė E. Macroną už tai, kad šis Davose nešiojo akinius nuo saulės, nors Prancūzijos prezidentas teigė, kad tai darė dėl akių ligos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
