Paklausti apie naujus regiono gynybos planus ir tai, ar jie tenkina, Lenkijos ir Lietuvos premjerai kalbėjo atsargiai.
Ingrida Šimonytė sakė, kad naujieji Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planai yra solidūs, tačiau be solidžių dokumentų, nematant praktinio įgyvendinimo, anot premjerės, ankstoka kalbėti kaip viskas išties atrodys.
„Diskusijos dėl gynybos planų yra tokios kelių kampų. Pirmas dalykas, pats matymas atrodo rimtai ir solidžiai. Tačiau, antras dalykas, jau yra praktiniai įgyvendinimo aspektai, čia dar mes turime keletą žingsnių prieš mus“, – sakė I. Šimonytė.
Praktinis gynybos planų įgyvendinimas, anot premjerės, lems, ar „turime rimtai ir atsakingai apgalvotą dokumentą, ar turime ne tik rimtai ir atsakingai apgalvotą dokumentą, bet ir solidžią to dokumento paspirtį praktiniais aspektais“.
Premjerė vylėsi, kad politikai NATO šalyse supranta Baltijos šalių saugumo svarbą, o žodžiai dėl kiekvieno Aljanso centimetro gynybos bus pagrindžiami praktiškai.
„Tai, ką matome ir žinome dabar, šiam etapui atrodo kaip solidus dalykas, bet prastesni dalykai slepiasi detalėse. Reikia ir visų detalių sulaukti“, – sakė I. Šimonytė.
Lenkijos premjeras komentuodamas tuos pačius gynybos planus sakė, kad stengiasi matyti pusiau pilną, o ne pusiau tuščią stiklinę.
„Susitarimai Madride buvo geri, buvo sutarta dėl NATO greitojo reagavimo pajėgų. NATO turi apsaugoti savo sienas, o jų ir pietuose, rytuose, šiaurėje. <...> Lengva surašyti, bet sunkiau realizuoti, stengiuosi matyti pusiau pilną stiklinę. Kalbėdami su partneriais mes ieškome to, kas mus sieja. <...> NATO rytų flange, Lenkijoje yra 10 tūkst. JAV karių, britų, kitų sąjungininkų, norėtume padidinti interoperatyvumą, gerinant apsikeitimo kelius, vykdyti bendras pratybas. Reikia stiprinti savo saugumą, bendrai susidirbti, tiesa, praktikoje tai rieškia, kad tarkime didelis kiekis karinės technikos atvažiuoja į Lenkiją, mes daug ką ir perkame, daug yra sąjungininkų technikos, daug pervežama. Ir mes matome, kad technikos, tarkime, pervežimas yra sunkioji dalis. Lengviau perkelti kareivius, bet sunkiau transportuoti techniką“, – apie saugumo situaciją kalbėjo lenkų premjeras.
Aljansas prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.
Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Su kaimyninės šalies premjeru Vyriausybėje susitinko premjerė Ingrida Šimonytė, vėliau Prezidentūroje numatytas jo susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda.
Pavakarę premjerė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis dalyvaus Lenkų kultūros namų Vilniuje priestato atidaryme.
Naujose patalpose yra įsikūrusi naujoji „TVP Wilno“ televizijos kanalo studija, įrengta teatro salė bei viešbutis su restoranu.
Lenkijos ir Lietuvos santykiuose ryškėja nauja partnerystė
Lietuvos ir Lenkijos santykiai sustiprėjo dar gerokai iki karo Ukrainoje pradžios, tačiau prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija dar labiau parodė šių santykių strateginę svarbą. Ekspertai pažymi, Lietuvos ir Lenkijos balsas dėl Rusijos grėsmės ir pagalbos Ukrainai būtinumo girdimas ir Vašingtone, o daug didesnės Lenkijos norą būti Lietuvos sąjungininke lemia ir tokie dalykai kaip Adomo Mickevičiaus poezija ar lietuvių kelionės apsipirkti į Lenkiją.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto kiek anksčiau portaliui tv3.lt yra pabrėžęs, kad nors karas Ukrainoje parodė Vilniaus, Varšuvos ir Kyjivo santykių tvirtumą, dar iki plataus masto Rusijos invazijos, prasidėjusios vasario 24 d., buvo sukurti tam tikri Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimo formatai.
„Dar 2020 metais sukurtas Liublino trikampio formatas, dar anksčiau pradėjo veikti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tarpparlamentinė asamblėja. Be to, turėkime omenyje, kad yra įsteigta ir sėkmingai vysto veiklą Konstantino Ostragiškio Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos brigada.
Manau, kad tas bendradarbiavimas vyksta labai stipriai ir jis vyksta keliose pakopose. Tai ir prezidentų, ir premjerų, ir visų trijų šalių parlamentų lygmenyje. Taip pat ir kariuomenės štabų lygmenyje, bendradarbiauja šalių žvalgybos, taip pat ir švietimo bei mokslo atstovai“, – naujienų portalui tv3.lt sakė A. Pukšto.
„Ta didelė parama Ukrainai, kurią suteikė Lenkija ir Lietuva, yra išdava tos ankstesnės politikos“, – pridūrė jis.
Pasak A. Pukšto, tiek Lietuva, tiek Lenkija deda pastangas kalbėti partneriams apie Rusijos grėsmę ir būtinybę teikti paramą Ukrainai, tą darė ilgus metus prieš 2022 m. vasario 24 d.
„Lietuva yra maža valstybė, Lenkija yra vidutinė, tai tų pastangų sėkmė siejasi su tuo, kaip mes gebame susikurti koalicijas, kiek gebame sukurti tam tikrą draugų grupę aplink save“, – kalbėjo A. Pukšto.
Jei Vakarų Europos valstybės kartais trypčioja svarstydamos dėl paramos Ukrainai ar griežto atsako Rusijai, A. Pukšto teigimu, Lenkija ir Lietuva gali atsigręžti į mūsų regione esančias valstybes. Lietuvai tai Baltijos sesės Latvija ir Estija, Lenkijos žvilgsnis krypsta į partneres Višegrado šalių grupėje.
Dar vienas formatas, kurio susikūrimą paskatino Krymo aneksija ir kuriame Lenkija ir Lietuva gali ieškoti bendraminčių, yra vadinamasis Bukarešto devintukas, kuriam be Lenkijos ir Baltijos valstybių priklauso Bulgarija, Čekija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija.
„Dažniausiai pasisako ne tik Lietuva ir Lenkija, dažniausiai tas balsas ateina iš platesnės grupės. Ir tas balsas yra girdimas. Galbūt ne taip stipriai, kaip mes norėtume, bet jis yra girdimas, į jį yra įsiklausoma“, – įsitikinęs A. Pukšto.
VDU docento nuomone, šis balsas puikiai girdimas ir Vašingtone.
„Dialogas su Jungtinėmis Valstijomis vyksta pakankamai sėkmingai. Net jei atsigręšime į 2022-uosius, vienas iš pirmųjų didelių įvykių buvo Joe Bideno vizitas į Lenkiją. Man atrodo, tai parodė, kad Jungtinės Valstijos supranta Lenkijos vaidmenį, supranta Vidurio ir Rytų Europos regiono vaidmenį Europos saugume“, – kalbėjo A. Pukšto.
