Jūratė Važgauskaitė

Pirmojo Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušis sako, kad laikas stojant į NATO ir pirmieji narystės metai buvo pats intensyviausias ir įdomiausias momentas jos ilgoje diplomatinėje karjeroje. Diplomatė prisiminė derybas, susitikimus su aršiais rusų žurnalistais ir rugsėjo 11-osios rytą, kuris pakeitė daug daugiau, nei manėme. Interviu portalui tv3.lt buvusi ambasadorė papasakojo, kad kelias į NATO nebuvo lengvas, bet lietuviai ten veržėsi lyg su tankais ir buldozeriais.

Į Baltarusiją persikėlus daliai privačios Rusijos karinės grupuotės „Wagner“ samdinių, Lietuvos prezidentas su Lenkijos premjeru aptarė saugumo situaciją Suvalkų koridoriuje. Pasak Lenkijos premjero, Baltarusijoje yra 4 tūkst. ar daugiau „Wagner“ samdinių. Spaudos konferencijoje pasienyje jis prasitarė, kad yra skiriamos visos priemonės, jog būtų galima apsisaugoti nuo tikėtinų provokacijų.

„Wagner“ samdiniams slankiojant greta Lenkijos sienų, lenkai įspėja, kad Rusija sąmoningai bando destabilizuoti pasienio regioną. Lietuva taip pat nerimastingai dairosi į nekviestus svečius, bet ramina, kad „Wagner“ bent kol kas kelia daugiau triukšmo, nei pavojaus. Tiesa, tiek ekspertai, tiek politikai sutinka, kad neįvertinti priešo būtų didelė klaida. O ir „juodosios gulbės“ pasienyje su Baltarusija, pasak ekspertų, reiktų vengti bet kokia kaina.

Karštos vasaros, sausros, svetimi, mūsų platumoms nematyti augalai ir gyvūnai, pasak klimatologo, profesoriaus Arūno Bukančio, yra klimato kaitos grimąsos, kurias matome jau šiandien. Deja, bet klimatas keičiasi labai sparčiai ir tai, kas prieš dešimt metų atrodė, kaip tolima prognozė, šiandien jau yra realybė. Pietų Europa dega, Pietryčių Azija skęsta, o Amazonės baseine be poilsio kertami miškai. Riedame į bedugnę, bet daugelis žmonių net ir tai neigia.

Lietuva ketina pirkti tankus, pasak vienų politikų, jau nutarė kokius, pasak kitų – dar ne. Kaina taip pat nemaža, tai gali būti didžiausias Lietuvos pirkinys. Tiesa, pranešus, kad jau šią savaitę norima pasirašyti ketinimų protokolą su vokiečiais, kilo nemažas šurmulys.

Valstybės gynybos taryba (VGT) siūlo steigti Lietuvoje dar vieną karinį poligoną, taip pat, pasak jų, keičiasi požiūris į mūsų gynybą. Posėdžio metu kalbėta ir apie norą pirkti vokiškus tankus. Pasibaigus VGT prezidento patarėjas Kęstutis Budrys trumpai paaiškino, kad valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos klausimas yra įslaptinas, todėl daug apie tai kalbėti neišeina, bet esmė ta, pasak jo, kad keičiasi mūsų požiūris į gynybą.

Valstybės gynimo taryba posėdyje svarstė elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją.  Valstybės gynimo taryba pirmadienį pavedė Vyriausybei artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje.

Pasirodžius pranešimams, kad po Baltarusiją marširuoja „Wagner“ kolonos, susirūpinta, kur link jos juda ir kokie šiuos kovotojus valdančių asmenų tikslai. Klykauja ir tradiciniai Kremliaus šaukliai, pareiškę, kad Putiną nuversti bandę samdiniai gali judėti tiek prie Ukrainos sienos, tiek į Suvalkų koridorių. Esą šią strateginę vietą jie galėtų „paimti“ vos per kelias valandas.  Visgi Kremliaus ruporų kalbos ir realybė – skiriasi.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Vilniaus universiteto kieme pasakė kalbą Lietuvos žmonėms. Jis akcentavo lietuvių kova dėl laisvės ir tai, kad laukia sunkus kelias, bet jame svarbiausia yra vienybė. Prieš JAV prezidento kalbą keletą žodžių tarė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, patikinęs, kad „šiandien mes kuriame istorinį įvykį“. Jis pristatė JAV prezidentą, pasakęs, kad sutinkame jį kaip didžiulį draugą ir sąjungininką.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallece'as kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo diskusijose sakė suprantantis Volodymyro Zelenskio nekantrumą ir norą prisijungti prie NATO, bet tikino, kad NATO neturi priimti norinčios į Aljansą įstoti šalies konfliktų. Na, o Putiną B. Wallesas pavadino paprasčiausiu melagiu ir patikino, kad jokie triukai, liečiantys branduolinį ginklą ar branduolinę jėgainę – neprasprūs nepastebėti.

Rusijos opozicijos politikas Garis Kasparovas vienas iš nedaugelio Rusijos atstovų, dalyvaujančių NATO Vilniaus susitikimo diskusijose. NATO viešojo forumo scenoje kalbėjęs G. Kasparovas sako, kad nereikia bijoti minties apie Rusijos žlugimą. Jis taip pat pripažįsta, kad Kinija gali šiepti dantis į kai kurias rusiškas žemes, bet dalis rusų sprendimus vistiek priims ne širdimi, bet skrandžiu. „Reikia pažymėti, kad Rusija yra mafijos valstybė.

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Baltijos jūra aljanso kontekste bus suvokiama visai kitaip, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavoli dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime. Pasak jo, Aljansas daug išmoko ir iš karo Ukrainoje.  Jis sako, kad pirmiausia abiejų šalių narystės NATO įtrauks didelių karinių pajėgumų, be kita ko, tai išplės Aljanso šiaurinę geografiją ir padidins atsakomybės srities dalį.

NATO valstybių vadovai jau Vilniuje, bet iki susitikimo dar yra kelios valandos, todėl lieka laiko pasisakymams. Pasak diskusijoje dalyvavusių lyderių, gynybos planai yra gyvi, jie sudaromi pagal tai, kokia yra situacija, todėl nereikia fiktyvių scenarijų, Rusija yra reali grėsmė. Na, o Ukrainos kariuomenė šiuo metu vienintelė, kuri kariauja su Rusija, todėl NATO iš jos gali ir pasimokyti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas į Vilnių atvyko anksčiau už kitus NATO viršūnių susitikimo narius. Jis dar pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, o vakar visą dieną aktyviai dalyvavo derybose su Turkija ir Švedija dėl pastarosios narystės NATO. Prasidedant NATO viršūnių susitikimui jis trumpai pasisakė NATO viešąjame forume, kur pranešė, kad tuoj sulauksime gerų žinių Ukrainai.

NATO viršūnių susitikimas jau vos už kelių dienų ir sostinė jam pasiruošusi. Vartais į Vilnių ir į susitikimą taps Vilniaus oro uostas, kuriam šis įvykis – itin didelis išbandymas. Oro uostas ruošdamasis priimti didžiulius pasaulių lyderių orlaivius rovė apšvietimo stulpus, kelis kartus repetavo visus galimus scenarijus ir iki detalių numatė kas ir kur stovės, važiuos ar galės pakilti.  Greta oro uosto jau kelios dienos stovi daugiau nei 1 mlrd.

Įtampa tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos, regis, pasiekė aukščiausią tašką. Bet tai – ne naujiena nei NATO, nei rusams. Ilga ir gana nedraugiška abiejų pusių istorija rodo, kad ginklais žvanginta ne kartą, o ir branduoliniu vėzdu mojuota dažniau nei norėtųsi. Buvo laikas, kai NATO sąjungininkai nė akimirkos neabejojo, kad sovietų grasinimai rimti, todėl greta sienos laikė įspūdingas karines pajėgas.

Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų operacijų kariai penktadienį Klaipėdoje, Danės upėje, treniravosi vaduoti užimtą kritinę infrastruktūrą. Pratybas stebėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos vadovas Andrzejus Duda, po jų prezidentai prasitarė, kad dėl pakitusios saugumo situacijos regione jie atskiru laišku kreipsis į NATO sąjungininkus.

Nenumaldomai artėjant liepos 11-12 dienomis vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, sostinės meras pristato nuveiktus darbus ir pasakoja, kaip miestas gyvens tas porą dienų, kai jame vyks itin svarbus pasaulio lyderių susitikimas. Kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui sostinėje suplanuoti infrastruktūros darbai yra baigti, nuo sekmadienio bus pradedami įrengti apribojimai senamiestyje, sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Vilnius yra pasiruošęs NATO summitui.

Likus dviem savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, į Lietuvą pirmadienį atvyko Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Vilniaus oro uoste susitiko Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Per susitikimą Vokietijos gynybos ministras pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Bet kada tai vyks – nepasakė.  „Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Vokietijos ministras.

Likus dviem savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, į Lietuvą pirmadienį atvyko Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Pirmsiausia jis susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir aptarė karščiausius klausimus. Po susitikimo prezidentas G. Nausėda ir J. Stoltenbergas trumpai pasisakė. NATO generalinis sekretorius dar kartą parieškė, kad aljanso durys Ukrainai atviros, bet nepasakė nieko konkretaus.

Prezidentas ir premjerė – nesutaria. Tai buvo galima pastebėti nuo pat pirmos jų darbo dienos. Tiesa, vieši apsižodžiavimai, nenoras susitikti ar institucijų, kurioms vadovauja šie politikai, tarpusavio konkurencija, kuo toliau tuo labiau verčia stebėtis net ir visko mačiusius ekspertus. Aukščiausių šalies vadovų antipatiją vienas kitam, pasak portalo tv3.lt kalbintų ekspertų, lemia asmeninės ambicijos, patirtos nuoskaudos ir mintis, kad vėl gali tekti susiremti rinkimuose.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje porai dienų mūsų sostinę padarys bene saugiausia vieta šioje Europos dalyje. Atvykstantys aukšti pareigūnai bus saugomi ne tik policijos, kariuomenės, bet ir oro gynybos sistemų „Patriot“, žvalgybos pareigūnų. Toks aukštas saugumo lygis – nieko naujo, nes Lietuvoje susiriks 31 NATO valstybių vadovai, tarp jų ir tie, kuriems, pasak ekspertų, gresia realus pavojus.

Jensas Stoltenbergas neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime Osle sakė, kad darbų prieš NATO susitikimą Vilniuje – itin daug. Pasak jo, daugiausia Osle diskutuojama, kaip išlaikyti paramą Ukrainai ir tai, kaip priimti Švediją į NATO būrį. Dėl to jis net ruošiasi vykti į Turkiją.  Jis pridūrė, kad NATO kalba apie Ukrainos norą tapti nare ir pripažįsta, kad tai įvyks, bet išsisuko nuo atsakymo kada ir kokiomis sąlygomis.

Liepos viduryje Vilniuje vykstantis NATO viršūnių susitikimas kelioms dienoms sujauks įprastą miesto ir valstybės gyvenimą. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas paaiškino, kad šalis atstatys savo vidinių sienų kontrolę, todėl norint pasiekti Latviją ir Lenkiją arba grįžti iš jų, teks pasiimti pasą, asmens tapatybės kortelę, vyks patikrinimai.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.  Pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.

Lietuvos Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė Taline dalyvauja Baltijos šalių premjerų ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikime. Po susitikimo trys premjerai ir Vokietijos kancleris pareiškė, kad daugiausiai kalbėta apie artėjantį NATO susitikimą ir Ukrainą. Tiesa, Vokietijos kanceleris nuo klausimą apie brigadą Lietuvoje išsisuko, o paklaustas apie vokiškus ginklus Rusijos teritorijoje pastebimai susierzino.

Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Prancūzijoje, kur susitinka su šios valstybės vadovu Emmanueliu Macronu.  Vienas pagrindinių vizito tikslų – aptarti liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę. Prancūzijos prezidentas E. Macronas prieš darbo pietus su G. Nausėda sakė, kad jo šalis yra įsipareigojusi Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas ir buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška šiomis dienomis daug kalba ir mąsto apie šalies gynybą, diplomatiją ir tai, kad darydami daug, galime dar daugiau. Interviu portalui tv3.lt jis sakė, kad besidžiaugdami naujais regiono gynybos planais, turėtume prisiminti, kad dislokuotų sąjungininkų pajėgų čia visgi neturėsime, o tai – ne kas kita, kaip rusų pergalė.

Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas Jörgas Vollmeris yra laikomas dideliu Lietuvos draugu. Būtent jis dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje atsidurtų NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, prisidėjo prie jos dislokavimo, formavimo ir komplektavimo, o už tai 2018 metais prezidentės buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Prezidentūroje rinkosi valstybės gynimo taryba (VGT), kurios nariai aptarė saugumo ir gynybos klausimus. Po susitikimo jos dalyviai pranešė, kad buvo nutarta kurti lietuviškąją diviziją, nes Rusijos grėsmė –  nemažėja, Kaliningrade rusai planuoja naujas karines pertvarkas.  Po susitikimo buvo pareikšta, kad Lietuvos kariuomenėje bus kuriama divizija.

Kinijos vardas pasaulyje skamba plačiai ir kelia vis didesnį nerimą. Ne Rusija, o Kinija yra laikoma didžiausia JAV priešininke ir konkurente, o susidūrimas dėl Taivano, deja, bet nenumaldomai artėja. Kinija mankština raumenis ne tik pratybose Taivano sąsiauryje, bet tarptautinės diplomatijos frontuose. Ekspertai sako, kad verslams dabar pats laikas sprukti iš Kinijos, o Lietuvos politikams aiškiai susitarti, ką mes manome apie Kiniją. Laiko liko nedaug.

Sankcijos smaugia Rusiją, bet ši randa išradingų būtų jas apeiti, sako ekspertai, aiškinantys, kodėl karui rusai vis dar turi pinigų. Tiesa, pinigų rusams užtenka tik tokiam karui, kokį matome dabar, nieko didelio ir ekstravagantiško jie padaryti nebegali, nes – nebeturi už ką. O ateityje situacija dar labiau blogės, nes Rusiją turėjusi išgelbėti Kinija snaudžia, o draugais likę indai neskuba investuoti savo pinigų į neaiškią Rusijos rinką.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis lankosi Vilniuje, kur su šalies aukščiausiais vadovais aptaria aktualiausius politikos klausimus. Premjerai daugiausia kalbėjosi apie saugumo situaciją, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ir Ukrainos padėtį. Paklausti apie naujus regiono gynybos planus ir tai, ar jie tenkina, Lenkijos ir Lietuvos premjerai kalbėjo atsargiai.

Rusija šiandien kariauja taip pat, kaip ir Antrajame pasauliniame kare, nes mano, kad toks kariavimo būdas – pats geriausias. Dešimtmečius nesikeičianti Rusijos karo taktika leido numanyti, kaip jie veršis į Ukrainą, ką ir kada naudos, ko sieks. Tiesa, Ukraina taip pat kariauja „sovietinio stiliaus“ karą, todėl šiandien mūšio laukuose matome besigrumiančias dvi sovietinio paveldo armijas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad nauji Aljanso gynybos planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Jis taip pat tikina, kad nors Rusija garsiai kalba apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir branduolinės doktrinos pakeitimą, NATO tikrų rusų judesių dar nemato. Bet Rusija yra akylai stebima.  „NATO jau dabar turi planus ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos centimetrui.

Šiandien per pietus visoje Lietuvoje skambėjo perspėjimo sirenos. Tiksliau jos turėjo visur skambėti, nes buvo testuojama sistema, bet daugelyje vietų jokių sirenų žmonės negirdėjo, o tie, kurie išgirdo ir pagal instrukcijas įsijungė radiją arba interneto puslapį, vietoje informacijos išgirdo muziką arba pamatė juodą foną.

Prezidentūroje aptartos gynybos pramonės galimybės ir perspektyvos. Politikai ir verslo atstovai sutarė, kad skubiai reikia šalinti kliūtis šiai pramonei klestėti ir skinti kelią į didžiąsias rinkas. Pasak jų, pats laikas nustoti stigmatizuoti šią pramonės šaką.

Nepaisydamas karo, NATO susitikimo, siaučiančios infliacijos ir kitų reikalų, atkeliauja rinkimų sezonas. Politikai ir politinės partijos nors nedrąsiai, bet jau matuojasi postus, derina strategijas ir „išsukinėja“ galimus kandidatus. Ir nors valdantieji apie rinkimus nenori nei kalbėti, nei galvoti yra tų, kurie jau gyvena būsimuoju laiku. Štai socialdemokratai jau matuojasi potencialių nugalėtų kepurėlę, skelbia apie galimus premjerus ir, pasak politologų, gudriai strateguoja būsimą sėkmę.

Ukrainos misijos prie NATO vadovė Natalia Galibarenko kalbėdama su žurnalistais pasakė, kad Ukraina Vilniaus NATO viršūnių susitikime tikisi pragmatinių dalykų. Ir jų šalis, pasak diplomatės, nėra naivi, žino, kad NATO narystės sulaukti bus sunku. „Mes norėtume suderinti du dalykus, praktinę kooperaciją ir politinius dalykus. Praktinio bendradarbiavimo atveju mes tikimės platesnio, didesnio pagalbos paketo.

Sunkiausi dalykai prasidės po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sako NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris kalbėdamas apie naujausius gynybos planus ir tai, kaip šalys privalės strateguoti savo gynybos ateitį ir būsimas išlaidas. Pasak jo, būtent vykdymas, o ne planavimas ir popierių pasirašymas yra sunkiausia ir nemaloniausia dalis.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, NATO tobulina gynybos planus Baltijos šalims, jie bus palankūs mums. NATO parengė atnaujintus Baltijos šalių gynybos planus ir neseniai pristatė visų Aljanso valstybių atstovams, tai patvirtino ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.  Pasak ambasadoriaus, gynybos planai yra pateikti ir apie juos diskutuojama. „Jie tikrai bus palankūs rytinio flango apginamumui.

Septynių valstybių tyrimo grupė prisidės prie Ukrainoje šalyje vykdomo genocido tyrimo, pranešė Lietuvos atstovė Eurojuste. Ji tai pranešė po to, kai Vilniuje susitiko Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Ukrainos generalinis prokuroras Andriy Kostin ir JAV generalinio prokuroro patarėjas Kenneth Polite, kurie pristatė jungtinės tyrimo grupės siekius dar atidžiau tirti tarptautinius bei karo nusikaltimus Ukrainoje.

Lietuvos gynybos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik politiniuose sluoksniuose, bet ir visuomenėje. Visi turi savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu yra situacija. Tiesa, šiose diskusijose nesigirdi pačių aukščiausių politikų balsų, o Seime šalies gynybos politika nuo svarbiausių problemų persimeta prie tokių, kurios, pasak ekspertų, imituoja veiklą arba barsto žoleles ant pagrindinio patiekalo, bet nėra pagrindinis patiekalas.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas stojimą į komunistų partiją arba tai, ką jis dabar vadina savo jaunystės klaida, pripažįsta, jog tai „reikšmingas biografijos faktas“ ir mano padaręs klaidą, to neįrašydamas savo rinkiminėje anketoje. Visgi, pasak prezidento, tai nebūtų pakeitę rinkimų rezultatų, kad ir ką manytų jo konkurentai.  „Būčiau lygiai toks pat žmogus, toks pat specialistas. Suprantu, kad konkurentai jaučia nuoskaudą dėl pralaimėjimo rinkimuose.

Karas visada nustebina, trunka ilgiau, nei visi tikisi ir yra nenuspėjamas, sako buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas, strategas, o dabar „Heritage Foundation“ vyriausiasis saugumo analitikas Dakota Woods. Pasak atsargos karininko, net turint visą įmanomą informaciją žmonės iki paskutinės minutės tiki, kad karo nebus. Tokia yra žmogiškoji prigimtis ir būtent ji, o ne ginklai ir amunicija, šiuo metu „laiko“ Bachmutą ir kitas sunkias vietas fronte.

Vokietija buvo šokiruota, kai prasidėjo karas Ukrainoje, nes niekas – nei vokiečių politikai, nei visuomenė, – nesitikėjo tokio akibrokšto iš Rusijos. Vokiečiai ilgus dešimtmečius jautė šiltus jausmus sovietams, vėliau jautėsi skolingi Michailui Gorbačiovui už abiejų Vokietijų suvienijimą, tai, pasak buvusio karinio jūrų laivyno kapitono ir Vokietijos tarptautinių ir saugumo instituto eksperto Goerano Swisteko, lėmė didelį vokiečių nustebimą prasidėjus karui.