Jūratė Važgauskaitė

Lietuvoje besilankantis buvęs JAV gynybos sekretorius Markas T. Esperas Vilniuje sveikindamas karinės konferencijos dalyvius prisiminė, kaip Lietuva skynėsi kelią į NATO ir kiek daug nutiko nuo tos dienos, kai tapome Šiaurės Atlanto Aljanso nariais.

Seimo opozicija pasikvietė VRK vadovę Jolantą Petkevičienę ir du jos pavaduotojus pasiaiškinti, kodėl rinkimų metu VRK veikla buvo tokia chaotiška, kodėl padaryta klaidų. VRK vadovė sakė, kad choaso išties būta. Jos manymu nemažai sutrikimų kėlė tai, kad rinkimai buvo pirmą kartą organizuojami pagal naują Rinkimų kodeksą.  Ji ir jos pavaduotojai tikino, kad VRK intensyviai svarsto, kaip būtų galima tobulinti procesą, kad sutrikimai per kitus rinkimus nesikartotų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovas Waldemaras Tomaszewskis rytą po rinkimų buvo geros nuotaikos, nors jo vadovaujama partija prarado mero Vilniaus rajone postą. Tiesa, savo kaltės jis čia nemato, jo manymu, dėl nesėkmės kalti konkurentai ir spaudimas, kurį patyrė jo partija ir kandidatai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spaudos konferencijoje pasakoja, kaip sekasi antrasis merų rinkimų turas. Pasak VRK atstovų, kol kas balsavimas sklandus.  Pasak VRK vadovės pavaduotojo Andriaus Pukso, aktyvumas geras. „Šiuo metu balsavimas vyksta 34 savivaldybėse.<...> Keturi VRK nariai aplankė Anykščių savivaldybę. Ten iš 100 rinkėjų balsavusių iš anksto, 64 – grįžo perbalsuoti. Visagine taip pat viskas vyksta sklandžiai. Skundų reikšmingų iš čia nėra“, – sakė VRK atstovas.

Seime kelią skinasi projektas, kad Lietuvos kariuomenės vadui būtų suteikiamas keturių žvaigždučių generolo laipsnis. Po svarstymo šią savaitę tam pritarė 117 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė. „Jeigu priimsime šitą įstatymą, turėsime galimybę, kad kariuomenės vadas galėtų gauti keturias generolo žvaigždutes“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie VSD skandalą, kuris kilo po dviejų žurnalistų parašytos knygos, teirautasi ar ji prašė tikrinti savo komandą.  Atasakydama į tai ji, tikino, jog sprendimas dėl galimo tyrimo yra Seimo rankose. Visgi, ji teigė, jog „prieskonis yra nemalonus“. „Pasakyčiau, kad prieskonis nemalonus.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie Užsienio reikalų ministro ir kitų politikų ginčus, brigados iš Vokietijos dislokavimą, galimą vokiečių nenorą čia būti. Ji pabrėžė, kad iš savo patirties gali pasakyti, jog Vokietijos Vyriausybės laikosi savo žodžio ir paragino Lietuvos politikus kalbėti ir elgtis diplomatiškiau.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo savivaldos rinkimų antrame ture. Ji tikino, kad stengiasi žiūrėti į ateitį, kandidatų į merus Vilniaus rajone – nepažįsta, bet gyventi iki šiol ten buvo gerai, todėl norėtų, kad naujieji merai nieko nepagadintų.  „Stengiuosi žiūrėti į ateitį ir į naujus darbus, nepažįstų nė vieno iš kandidatų. <...> Tikiuosi, kad rūpės žmonių problemos, tokie patys reikalavimai būtų visiems merams.

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Savivaldos rinkimų padangę sudrebinus teisminiams pasistumdymams dėl galimybės tapti merais, politologams kilo klausimas, kodėl Lietuvos rinkėjai tokie tolerantiški teistiems politikams ir norintiems tokiais tapti. Šiemet mero posto siekė net 25 teisti asmenys, ne vienas jų išėjo į antrą turą. Dalis jų gali tapti merais. Teistų asmenų sąrašuose į savivaldos tarybas buvo tiek, kad mirgėjo akyse. Rinkėjai, regis, nesipiktino, rinko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo kandidatas į Anykščių rajono merus Kęstutis Tubis pašalintas iš rinkimų. „Skundžiamas VRK sprendimas buvo panaikintas“, – BNS informavo LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė. Spaudos konferencijoje Seime, kur nutarimo laukė K. Tubis, jis lengviau atsikvėpė ir sakė: „Džiugu, kad žmonių balsai neprarasti, bet jaudulį dėl neteisybės sunku išsakyti.

Teismams ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) susivėlus dėl dviejų kandidatų į merus galimybių toliau tęsti kovą dėl posto, netikrumo ir chaoso sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose padaugėjo. Po pirmojo rinkimų turo Anykščių ir Visagino merais norintys tapti kandidatai dėl teistumo buvo pašalinti iš tolimesnės kovos, bet šiandien, jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, aiškėja, kad jiedu rinkimuose, matyt, dalyvaus.

Karas Ukrainoje sumažino Rusijos karinę galią, bet jos nesunaikino, o prabėgus keliems metams jie vėl gali atsistatyti, teigia Lietuvos Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Savo ryžtą erzinti Vakarus, Rusija, nepaisydama nuostolių Ukrainoje, šią vasarą demonstruos ir prie Baltijos šalių sienų, mat paankstino pratybų „Zapad 2025“ laiką ir jas surengs porą metų anksčiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinko su parlamento valdyba aptarti netrukus prasidėsiančios  pavasario sesijos darbų. Po susitikimo prezidentas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė bendravo su žurnalistais. G. Nausėda patvirtino, kad jo ir Vokietijos kanclerio susitarimas dėl brigados – galioja, todėl dramos jis nemato, bet mato poreikį dirbti kartu su vokiečiais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius. Ministrai kalbėjosi apie Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje. Vokietija nėra tikra ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, mano, kad tai  turi spręsti NATO. Lietuva sako, kad su mūsų saugumu juokauti nereikėtų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kvietė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Pasibaigus posėdžiui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentavo tai, kas buvo nutarta. Siekiama, pasak politikų, didinti Lietuvos kariuomenę, kalbama apie diviziją. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, 5,2 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. šauktinių.

Drama Anykščių rajono mero rinkimuose. Valstiečių ir žaliųjų kandidatas Kęstutis Tubis, kuris gavo daugiausiai balsų ir išėjo į antrą turą, pergale pasidžiaugti greičiausiai negalės. Jau rytoj Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spręs dėl K. Tubio kaip kandidato registravimo panaikinimo. Balsai gali būti anuliuoti. Visai tai dėl to, kad K. Tubis yra teisiamas.

Karas Ukrainoje žengia į naują ir pavojingą etapą, kurio baigtis gali būti lemtinga ne tik Ukrainai, bet ir aplinkinėms šalims. Gynybos ir politikos ekspertai sako, kad Ukrainos karas jau davė neįkainojamų pamokų, kurias Lietuva privalo išmokti. Tie patys ekspertai tikina, kad nereikia aklai pasitikėti kolektyviniu atgrasymu, bet reikia kasdien dėl to dirbti. Nieko, pasak jų, nėra garantuoto, todėl privalu būti budriems.

Katedros aikštėje stovintis trofėjinis rusų tankas, kaip medus traukia visokio plauko Putino ir Rusijos mylėtojus. Vieni neša gėles, kiti – dega žvakeles ir visi tai transliuoja socialiniuose tinkluose. Tokie pasirodymai, pasak propagandą tyrinėjančių ekspertų, gerai surepetuoti ir koordinuoti. Jie skirti parodyti, kad tokių žmonių, neva yra daug, sukelti triukšmą ir priversti visus apie juos kalbėti.

Į Lietuvą pratybų atvyko dalis Vokietijos 41-osios brigados, tos pačios, dėl kurios buvo sulaužyta daug politinių iečių. Vokiečiai čia atvyko ne tik pasitreniruoti kartu su Lietuvos kariais, bet ir pažiūrėti, kaip greitai gali permesti pajėgas išgirdę pavojaus signalą. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad vokiečiai atvyko per šešias dienas, o keliaudami išbandė jūros, oro ir sausumos kelius.

Premjerė Ingrida Šimonytė iš anksto balsavo savivaldos rinkimuose Vilniaus miesto savivaldybėje. Ministrės pirmininkės atstovaujama partija Vilniaus miesto mero rinkimuose kandidatu yra iškėlusi konservatorių Valdą Benkunską. Jis šiuo metu yra Vilniaus vicemeras. Po balsavimo premjerė trumpai atsakė į žiniasklaidos klausimus.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius iš anksto balsuoja savivaldos rinkimuose Lukiškių aikštėje. R. Šimašius nesiekia dar kartą tapti Vilniaus meru, Laivės partija į šį postą kelia parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių.  Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad jų kandidatai Vilniuje ir Elektrėnuose pateks į antrąjį mero rinkimų turą ir turi realius šansus laimėti, o kitur viliasi turėti tarybose frakcijas.

Lietuva garsiai ir nepailstamai kalba apie tai, kad Rusija yra grėsmė, tą darome jau labai seniai. Frazė, kad „rusai puola“ buvo tapusi folkloro dalimi, kol netapo realybe. Visgi kalbėdami apie pavojų iš rytų ir aršų rusų imperializmą mes patys nuo pat neprikausomybės pradžios dėjome gana kuklias pastangas, kad pasiruoštume galimam rusų puolimui. Tuo pačiu metu pykome, kad Vakarai neklauso perspėjimų dėl grėsmių iš Rusijos pusės.

Prasidedant antriesiems Rusijos karo prieš Ukrainą metams prezidentas Gitanas Nausėda VDU Mažojoje salėje sako kalbą tarptautiniame forume „Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė: bendri Ukrainos ir Lietuvos veiksmai siekiant ilgalaikės taikos“. Savo kalboje Lietuvos prezidentas apžvelgs Lietuvos indėlį įgyvendinant prezidento V. Zelenskio taikos formulę vardan saugios Europos ir ilgalaikės taikos.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, kalbėdamas apie praėjusius karo Ukrainoje metus, prisipažino, kad jie buvo kupini įtampos ir nerimo, o kartu ir labai darbingi, nemenkai nustebinę. Tiesa, dar praeitą vasarį skaitydami žvalgybos ataskaitas kariuomenės specialistai aiškiai matė, kad Rusija ruošiasi plačiai pulti Ukrainą, o jėgų persvara buvo ne Ukrainos naudai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir vadinamojo Bukarešto devyneto atstovai Varšuvoje susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu  ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. Susitikime daugiausiai kalbėta apie Ukrainą ir NATO Rytų flango saugumą, taip pat – būsimą NATO susitikimą Vilniuje. Pasak G. Nausėdos, „dabar visų lūpose Vilnius“, todėl mums būtina pasinaudoti šiuo istoriniu šansu. Pasibaigus susitikimui prezidentas G. Nausėda trumpai jį pakomentavo žiniasklaidai.

Kaistant atmosferai dėl galimo informacijos nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui Seime surengta neeilinė sesija. Jos metu generalinė prokurorė Nida Grunskienė atsakinėjo į parlamentarų klausimus.  Klausimų prokurorei kilo dėl to, kad nepavyksta išsiaiškinti, kaip informaciją apie pradėta tyrimą gavo K. Bartoševičius, įtariama, kad jam tai pasakė kažkas iš konservatorių, todėl siekiama nustatyti, kas atskleidė paslaptį.

Seime kaistant atmosferai dėl valdančiuosius sukrėtusios istorijos, kai eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui buvo mesti įtarimai mažamečių prievartavimu, jo buvę bendražygiai įtariami galimai nutekinę jautrią informaciją įtariamam vaikų skriaudikui. Politikos ir komunikacijos ekspertai sako, kad ši tamsi istorija kasdien kelia vis daugiau klausimų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Švedijos Karalystės ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu. Spaudos konferencijoje po susitikimo premjerė sakė, kad daugiausia su svečiu buvo kalbėta apie artėjantį NATO susitikimą Vilniuje, saugumo situaciją Baltijos regione ir paramą Ukrainai. Švedijos ir Suomijos narystės NATO perspektyva pakibo ant plauko, nes Turkija nesutaria su Švedija.

Tikra ar tariama Vilniaus ir Kauno priešprieša atgyja kaskart, kai suskamba rinkimų varpai ar politikai ima vardyti padarytus ir nepadarytus darbus. Artėjant savivaldos rinkimams ir vėl girdime šūkius „jei Kaunas gali, tai Vilnius gali geriau“ arba kauniečių pasipiktinimą, kad sostinės rinkėjai skeptiškai vertina jų dabartinį ir, matyt, būsimą merą. Specialistai sako, kad dviejų didžiausių šalies miestų lyginimas – nieko tragiško, taip daroma ir kitose šalyse.

Raudonojo Kryžiaus vėliava ar automobilis karo siautulyje žmonėms gali reikšti išsigelbėjimą, bet vis dažniau jis reiškia ir nusivylimą. Raudonasis Kryžius karo Ukrainoje metu sulaukia ne tik padėkų, bet ir prakeiksmų. Už tai, kad nepadėjo, padėjo ne tiems, arba už tai, kad „spaudžia ranką velniui“. Tiesa, pasak ekspertų ir pačių humanitarinės organizacijos atstovų, slypi kažkur per vidurį. Ten, kur ir turi būti nešališki humanitariniai darbuotojai.

Artimiausi Rusijos pradėto karo mėnesiai bus sunkūs, todėl turime spartinti karinę paramą Ukrainai sako penktadienį Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline dalyvaujanti Ingrida Šimonytė. Kartu su kitais dviem Baltijos šalių premjerais, ji aptarė paramos Ukrainai klausimus, būsimą NATO susitikimą Vilniuje ir tai, kaip sustabdyti į Olimpiadą besiveržiančius Rusijos ir Baltarusijos sportininkus.

Pabradėje keičiasi JAV rotacinių pajėgų batalionas, atvyko kiek daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, o kartu su jais ir „Abrams“ tankai, kovos mašinos, haubicos bei kita ginkluotė. Pasak Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, šios pajėgos čia dislokuotos treniruotis atgrasyti priešą, bet jei reiktų gintis, jos taip pat būtų čia. „Ši rotacija ir skiriasi nuo kitų rotacijų tuo, kad yra pasirengusi vykdyti kovinius veiksmus“, – sakė V. Rupšys.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje, kur vyko trijų Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikimas, pareiškė, kad būtent čia ir dabar vyksta naujos Europos saugumo architektūros gimimas. Nes, anot ministro, jei ne čia, tai kur? Panašias mintis anksčiau yra išsakę ir užsienio politikos ekspertai, raginę Baltijos šalis ir Lenkiją vienytis ir kalbėti vienu balsu.

Kėdainiuose anksti rytą įgriuvo dalis tilto, eismas mieste paralyžiuotas. Įgriuvęs tiltas buvo vienas pagrindinių Kėdainių tiltų per Nevėžį, nes kitas tiltas uždarytas ir taisomas.  Gyventojai norintys patekti į darbus, mokyklas ar pas giminaičius turi daryti didelį ratą aplink miestą ir važiuoti per vienintelį likusį veikiantį tiltą per Nevėžį.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Artėja metai, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ši data svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir, tikėtina, Rusijai, nors dėl visai kitų priežasčių. Putinas mėgsta datas ir simbolius, todėl ukrainiečiai mano, kad „metinių“ proga šalies gali laukti nauja didelė ataka. Visgi atakos ir ne tik Ukrainoje bijo ir lietuviai. Socialinėse medijose sklinda sąmokslo teorijos apie tai, kad vasario pabaigoje Putinas gali atsisukti ir prieš Lietuvą.

Lietuva šią vasarą bus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, bet iki vidurvasario likus pusmečiui daugybė klausimų dar nėra išspręsti. Vilniuje bus karšta ne tik dėl vasariško liepos oro, bet ir dėl karštų diskusijų, kurių tikrai sulauksime. Ginčai, manoma, virs dėl didesnių pinigų gynybai, daugiau karių Baltijos regione, Achilo kulnu virtusios oro gynybos ir to, ar Ukraina kada nors taps NATO nare.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą. Konferencijos Seime metu taip pat buvo pareikšta, kad šiuo metu mes pilnai nežinome galimo pasipriešinimo potencialo, o kovoti už laisvę išaušus valandai X ateitų tie žmonės, apie kuriuos šiandien net nepagalvojame.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Karas Ukrainoje paskatino su Rusija ar Baltarusija besiribojančias šalis dar kartą įvertinti savo saugumą. Lenkija suskubo pirkti naują ginkluotę ir karinę techniką, kitos šalys taip pat neatsilieka. Lietuva, nors turėdama mažiau pinigų nei Lenkija, žvelgdama į karo Ukrainoje eigą, pirks oro gynybai reikalingą ginkluotę, papildomų šarvuotų visureigių, artilerijos sistemų HIMARS ir prancūziškų haubicų.

Kas toliau? Ar yra gyvenimas po Putino? Kaip jam sekasi ir kas jį pakeis? Tokie klausimai slegia Rusijos elito, jo biurokratų ir verslininkų mintis, stebint Ukrainos kariuomenę žengiančią į priekį. Kokia bus artimiausia Rusijos ateitis, nežino niekas, net Putinas, bet galimų scenarijų – daug. Rusija gali subyrėti, gali pralaimėti arba joje gali niekas nepasikeisti. Bet, kad pasaulis nebus toks, koks buvo – sutaria visi.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Artėjantys savivaldos rinkimai kelia nerimą politikams. Kas laimės? Kaip seksis? Kokios politinės jėgos pasididins savo raumenis prieš neišvengiamai artėjančius Seimo rinkimus. Visgi Kaune nuotaikos ne tokios banguotos, viešai paskelbęs, kad sieks mero kėdės trečią kartą, Visvaldas Matijošaitis patyliukais laikomas neabejotinu rinkimų favoritu.

Nerimą kelia žinios, kad Baltarusijos tankai permesti į poligoną netoli Lietuvos sienos, o kariai mokosi statyti pontoninius tiltus Nemune šalia Druskininkų. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nereikia krūpčioti. Saugumo ekspertai tvirtina, kad bet kokios pratybos yra akylai stebimos mūsų ir NATO sąjungininkų žvalgybų, o provokacijų reiktų tikėtis ne pratybų metu, o tada, kai tariamai niekas nevyksta.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Į Chersoną atvyko tarptautiniai teisės ekspertai – jie tiria okupantų seksualinius nusikaltimus ir smurtą. Pirminiai tyrimo duomenys rodo, kad rusų išžagintų moterų, vaikų vien Chersone yra mažiausiai 40. Tačiau ukrainiečiai nepailsta ir skelbia apie pergales – esą sudavė smūgių „Wagner“ bazei Luhansko srityje ir dar dviem bazėms Zaporižios srityje. Aukų skaičius kol kas nežinomas, bet gali siekti ir kelias dešimtis. O Maskvoje – jau antrąkart per kelias dienas liepsnoja prekybos centras.