Pasak ministro, kalbant apie kariuomenės įsigijimus, kuriuos ragina didinti kariuomenės vadas, reikia kalbėti ir apie kariuomenės ateitį, diviziją, kurios planas yra padarytas kartu su kariuomene, apie tai divizijai reikalingus įsigijimus.
„Tai reikalauja papildomų resursų, finansavimo. Bet kuris įsigijimas neturint resursų gali likti tik planas. O mes norėtume, kad mūsų kariuomenė būtų pakankamai stipri ir atitiktų būsimųjų regioninių planų poreikius. <...> Šalys didina ginkluotę, bet turint galvoje poreikį ir tai, kiek reikia Ukrainai, kiek reikia atkurti arsenalams, žinoma, kad gamybiniai pajėgumai kol kas nėra pakankami. Bet jie didėja ir Europos Sąjungos (ES) paskutiniai sprendimai tikiuosi prisidės“, – kalbėjo ministras.
Lietuva šiuo atveju, kaip ES šalis, yra pasirašiusi susitarimą dėl amunicijos įsigijimų Ukrainai ir užsakymų sau.
„Mes turime pas save tam tikros rūšies gynybos pramonę, technologinę. Esame parengę, yra įstatymo gairės dėl gynybos pramonės ateities. Manau atsiras ir teisiniai pagrindai vystytis gynybos pramonei. Spartiname pirkimus, bet taip daro visos šalys. Taigi, yra tam tikros eilės. Svarbiausia, kad sutartys būtų sudaromos laiku ir įgyvendinamos, kad nebūtų nustūmimų į ateitį. Nes kartais tokių požymių iš kai kurių gamintojų būna“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad pasibaigus Boxerių programai, bus galima pereiti prie naujo etapo mūsų pajėgumų vystymo. Tie įsigijimai užtruks ne vienerius metus, galimybių dabar bet kurios šalies kariuomenei persiginkluoti per vienerius metus praktiškai nėra.
„Visi planuoja, žiūri į Rusijos pajėgumų atstatymo laikus, žiūri per kiek Rusija, kaip agresyviausia Europos šalių kaimynė, gali tuos pajėgumus atstatyti ir pagal tai planuoja įsigyjimus“, – sakė ministras.
Rezervas gali reikšti daug ką
Parengtasis rezervas skirtas karo metu papildomoms funkcijoms atlikti, o ne palaikyti nuolatinei parengčiai, taip pat sakė A. Anušauskas.
„Parengtasis rezervas, tokie kaip aš, skirti karo metui papildomoms funkcijoms atlikti“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Taip ministras sureagavo į praėjusią savaitę sostinėje apsilankiusio buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų vado Europoje B. Hodgeso kritiką, kad Lietuva turi per 100 tūkst. parengtojo rezervo karių, tačiau jų iš esmės netreniruoja.
Anot ministro, įgūdžių atnaujinimas yra skirtas tiems, kurie per pastaruosius dešimt metų tarnavo kariuomenėje, turi šviežius įgūdžius – tokie žmonės yra vadinami aktyviuoju rezervu.
„(...) juos tikrai galima papildyti, atnaujinti ir turėti aktyvųjį rezervą“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Pasižiūrėkit į mane, aš ir esu parengtasis rezervas. (...) Įsivaizduokit, kad tokių žmonių yra dešimtys tūkstančių, kurie turi tam tikrą karinį parengtumą, bet apmokymas paskutinis buvo prieš trisdešimt metų“, – pridūrė jis.
Lietuvos aktyvųjį rezervą sudaro apie 27 tūkst. karių, jie reguliariai kviečiami atnaujinti įgūdžių.
Tuo metu parengtąjį rezervą sudaro maždaug 106 tūkst. žmonių.
Kariuomenės vadas: situacija su ginkluotės įsigijimu yra labai sudėtinga
Visoms NATO šalims remiant nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą ir siekiant atstatyti pajėgumus, situacija dėl reikiamos ginkluotės įsigijimo yra labai sudėtinga, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Jis ragina politikus imtis dėl to skubių veiksmų.
„Dabar mes teikiame visokeriopą paramą Ukrainai, siunčiame jai techniką, amuniciją ir įsigyjama naujos technikos, įrangos ir vėl siunčiame į Ukrainą, ir galima sakyti savo pajėgų vystymo sąskaita taip pat. (...) Ir dabar įsigijimo prasme, ginkluotės, technikos įsigijimo prasme, labai sudėtinga situacija. Aš manyčiau ir aš siūlyčiau, rekomenduočiau, politikams daryti tikrai išskirtinius pirkimus arba procesus, kurie tikrai paspartintų“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Rupšys.
Pasak generolo leitenanto, šiuo metu didesnė problema yra ne lėšų stygius, bet didžiulė paklausa, susidariusi visame Aljanse.
„Didesnė problema, kad jau ir to poreikio negali patenkinti, nes tikrai dabar ta pramonė, gamyba yra užsisukusi kiek ji gali užsisukti ir tiek pagamina, kad tikrai tenkintų tą paramą Ukrainai labiausiai. Aišku, yra užsakymai iš visų kitų valstybių“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Jo teigimu, visos NATO šalys, remdamos Ukrainą, vėliau siekia jai atiduotus pajėgimus atstatyti, tai būtina padaryti ir Lietuvai.
„Mes taip pat iš trijų brigadų dvi brigados yra reguliariosios brigados, viena rezervinė brigada – ginkluotę praktiškai iš tos rezervinės brigados jau atidavėme. Reiškia, mums reikia vėl užsakyti ir vėl nupirkti ir vėl aprūpinti šitą rezervinę brigadą pagrindiniais ginklais, ginkluotės sistemomis ir amunicija“, – sakė V. Rupšys.
Jo teigimu, konkurencija dėl to paties produkto „yra labai didžiulė“, o NATO šalims šiuo metu svarbu užtikrinti, kad užsakymai karinei pramonei būtų ilgalaikiai ir gamintojai turėtų garantijas, jog investavę į pajėgumų ir personalo didinimą, vėliau galės pagamintą techniką parduoti.
