rupšys

 Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno raginimai skirti daugiau dėmesio oro gynybai nesikerta su kariniu patarimu. Generolo teigimu, šių sistemų vystymas nebūtų daromas kitų kariuomenės pajėgumų sąskaita. „Tame klausime mes labai gerai sutariame ir matome, kaip galėtume vystyti pajėgumus. Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai su niekuo nesikerta, tik papildo vienas kitą.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys antradienį su oficialiu darbo vizitu lankosi Italijoje, kur bus aptariamas ir šios šalies prisidėjimas prie oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo.

Nyderlandams kelioms savaitėms į Lietuvą atsiunčiant ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kariuomenės vadas sako, jog tai – pirmas žingsnis pernai sutartos rotacinės oro gynybos įgyvendinimą. „Jie susipažins su mūsų aplinka, su mūsų specifika valstybės. (...) Praktiškai – pirmas žingsnis į rotacinį oro gynybos modelį“, – BNS penktadienį sakė generolas Valdemaras Rupšys. „Kalba eina apie rotacinį modelį, tai bus kitos valstybės, kurios dalyvaus.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys pirmadienį išvyksta oficialaus vizito į Belgiją, kur susitiks su Belgijos kariuomenės vadu admirolu Micheliu Hofmanu. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, dvišaliame susitikime kariuomenių vadai aptars karinį bendradarbiavimą, pratybas ir ateities planus. Planuojama, kad daug dėmesio taip pat bus skiriama paramos Ukrainai klausimams, nes Belgija, pirmininkaudama Europos Sąjungai, tai įvardijo kaip vieną iš savo prioritetų.

Vašingtone viešintis Lietuvos kariuomenės (LK) vadas gen. Valdemaras Rupšys susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sausumos pajėgų vadais. Susitikimuose su jais LK vadas aptarė dvišalį karinį bendradarbiavimą ir nacionalinės divizijos pajėgumo vystymo planus, skelbia LK. V. Rupšys informavo JAV Sausumos pajėgų štabo viršininką gen. Randy A. Georgą apie Lietuvos siekį sukurti nacionalinės divizijos lygmens pajėgumą.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) susitikęs su JAV karinių pajėgų Indijos – Ramiojo vandenyno regiono vadavietės (USINDOPACOM) vadovybe aptarė dvišalį karinį bendradarbiavimą minėtame regione. Kaip antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė, susitikimo su vadavietės vado pavaduotoju Stephenu D. Sklenka (Stefanu D. Sklenka) metu pristatytos JAV planuojamos pratybos regione bei įvertintos bendradarbiavimo galimybės.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad Lenkijos kariuomenės panaudojimas ginant Lietuvą yra numatytas NATO planuose, tad tai nėra dvišalių santykių klausimas. Taip jis žurnalistams kalbėjo viešėdamas Lenkijoje, kur vyksta pratybos „Dragon 2024“, pastaruoju metu kilus diskusijoms, ar Lenkija dėl teisinių ginti Lietuvą ją užpuolus,  „Aš teisinių apribojimų nežinau. Lenkijos kariuomenės operacinis panaudojimas yra numatytas NATO planuose, tai yra NATO klausimas.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog agresijos atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis viena, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tokius pareiškimus reikėtų vertinti kaip raginimus kliautis ne tik NATO saugumo garantijomis, bet stiprinti savo pajėgumus.

Šeštadienį Vilniuje, prie partizano generolo Jono Žemaičio paminklo, priesaiką davė rekordinis skaičius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų. Vidurdienį vykusioje ceremonijoje šalia Krašto apsaugos ministerijos prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai. Šventėje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sveikino kariūnus ir dėkojo jaunuoliams už ryžtą bei patriotiškumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kariuomenę ir krašto apsaugos ministeriją kuo greičiau pirkti ar gaminti Ukrainoje rusų techniką į šipulius naikinančius dronus. Nausėda pabrėžia, kad dronai tokie pat reikalingi kaip ir tankai, o bepilotes skraidykles neva puikiai gali gaminti ir lietuviškas verslas. Dronų įsigijimui per artimiausius šešerius metus Lietuva numačiusi 200 milijonų eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu antradienį aptarė dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą. Prezidentūra pabrėžė, kad pajėgumų plėtra turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį, o A. Anušauskas teigė, kad šie metai – lūžiniai dėl to, kokiais kiekiais yra įsigijami gynybos pajėgumai. Prezidentas susitikimo metu pabrėžė, kad dronų pajėgumo vystymas turi būti kompleksinis.

Neturėdama savo tankų, Lietuva karo metu gautų „antraeiles užduotis“, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes turime turėti pajėgumą, kad galėtume vykdyti operacijas, kokias matėte, – Pabradėje surengtose JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybose žurnalistams sakė generolas. – Taip, mes galime neturėti tokio pajėgumo, kai kurios mūsų kaimynės gali neturėti, nes biudžetai mažesni, bet tada, reiškia, antraeilę užduotį gauni.

Vyriausybėje vykęs pasitarimas dėl gynybos finansavimo neatsakė į klausimą, kas, kaip ir kiek mokės už brangstančią krašto apsaugą. Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas jau skirsto Lietuvos žmones į įgalius ir neįgalius siūlyti, kam bus skiriami pinigai. Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys nesutinka su sprendimą steigti tankų batalioną kritikuojančiais politikais, kurie ragina šiuos resursus panaudoti stiprinant oro gynybą. Jis akcentuoja, kad į krašto apsaugos stiprinimą reikia žiūrėti kompleksiškai. „Jeigu dabar kažkas kalba, kad nepirkite ugnies ir manevro, o pirkite oro gynybą, tai kas iš to – aš ginsiuosi, priešas galės priartėti žeme ir nieko nepadarysime. Reikia žiūrėti kompleksiškai į tai.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atmeta tikimybę, kad Rusija jau kitais metais galėtų pradėti karą prieš NATO. Tačiau, pasak jo, saugumo situacija priklauso ir nuo kitų pasaulyje vykstančių konfliktų. „Susumavus ir įvertinimus dabartinę Rusijos pajėgumų situaciją, tikimybė, kad kitais metais prasidėtų Rusijos karas su NATO yra labai žema, ypatingai žema. Jie neturi tokių pajėgumų, kad galėtų inicijuoti karą su NATO bloku, tai yra neįmanoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Rupšys.

Gynybos pramonės pajėgumai Vakarų šalyse didėja, bet vis dar neatliepia poreikio, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „(Karinės gamybos pajėgumai – BNS) didėja, bet jie neatliepia į tuos užsakymus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė NATO karinio komiteto posėdyje dalyvaujantis V. Rupšys. „Ukrainos pasiekimai daro tiesioginę įtaką ir mūsų parengčiai, todėl mes sakome, kad pramonės pajėgumai turėtų būti nedelsiant didinami“, – pridūrė jis.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys trečiadienį lankysis Briuselyje, kur dalyvaus pirmajame šiais metais NATO karinio komiteto posėdyje. NATO kariuomenių vadai su Švedijos atstovais aptars strateginius Aljanso prioritetus, karinių pajėgumų plėtros reikalavimus 2024 metams, NATO oro ir priešraketinės gynybos klausimus, nurodo Lietuvos kariuomenė. V. Rupšys su kolegomis taip pat aptars Rusijos karą prieš Ukrainą bei NATO ir sąjungininkų paramą.

Krašto gynybai Lietuvai reikia visų rūšių ginkluotės – ir tankų, ir dronų, sako kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Kalbėdamas 1991 metų laisvės gynėjų susirinkime Seime penktadienį jis teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuvos kariuomenei tankai būtini. „Ir politinei vadovybei sakome, kad mums reikia turėti pajėgumą, kad galėtume kontratakuoti ir užimti objektus. Kalbu apie mechanizuotus vienetus ir tankų vienetus, kurie Lietuvai, mano galva, yra būtini“, – sakė V. Rupšys.

Kariuomenė įgyvendintų bet kurį politikų pasiūlytą šaukimo modelį, įskaitant visuotinį šaukimą, tačiau tam pasirengti reikėtų laiko ir resursų, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Manau, kad bet koks politikų sprendimas bus įgyvendintas kariuomenės. Kitas dalykas, aišku, tam, kad įgyvendintumėme, reikia turėti resursų, laiko pasirengimui ir, prieš tai, – gero įvertinimo. Klausimas, kokią forma pasirinkti, yra ne kariuomenės klausimas“, – žurnalistams penktadienį teigė generolas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys išvyksta į Berlyno saugumo konferenciją. Dvi dienas truksianti konferencija yra vienas didžiausių Europos saugumo ir gynybos klausimams skirtų renginių, pranešė Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės vadas pakviestas prisijungti prie forumo tema „Atgrasymas ir gynyba centriniame regione“, kuriame bus aptariami kertiniai atgrasymo būdai ir gynybos planai.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir NATO Šiaurės-Rytų daugianacionalinio korpuso vadas Jürgenas-Joachimas von Sandrartas inspektuos vienetus, kurie ruošiasi Lietuvos kariuomenės dienos paradui. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, NATO Šiaurės-Rytų daugianacionalinio korpuso vadas atvyko pasveikinti Lietuvos kariuomenės su 105-osiomis atkūrimo metinėmis ir dalyvauti šeštadienį vyksiančiame Lietuvos ir sąjungininkų karinės technikos ir karių parade.

  Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimo dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio iš sūnaus besinuomoto būsto, tačiau teigia, kad tokių situacijų reikėtų vengti. Pasak komisijos, tyrimas nepradedamas, kadangi vadas nedalyvavo jam skirtų nuomos išlaidų kompensavimo procedūrose, o sprendimą priėmė krašto apsaugos ministras.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys paragino sukurti geras sąlygas į Lietuvą atvyksiančioms Vokietijos karių šeimoms, sakydamas, kad politikai tai įsipareigojo prašydami Berlyno dislokuoti brigadą. „Mes visi sutartinai sakėme, kad Vokietijos brigada turėtų būti čia dislokuota (...). Tai visi mes,  sakydami A, įvardijome, kad tos sąlygos bus sudarytos.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad ateityje Lietuvai gali tekti koncentruotis į karininkų, o ne eilinių karių rezervo rengimą, todėl visuotinė tarnyba gali tapti nebeaktuali. Pasak jo, Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos patirtis rodo, kad parengti kovai eilinius karius pakankamai greitai galima ir konflikto metu. „(...) kalbant apskritai, tas vadų parengimas ir turėjimas aktyviajame rezerve atitinkamo skaičiaus, manau, yra esminis dalykas.

Išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Būsiu realistas – su dabartiniu finansavimu 2035 metai. 2035 metais įmanoma, kad pasiektume visišką kovinį pajėgumą, bet aš esu optimistas, kad politikai tikrai supranta reikšmę, kad tą mes turime turėti, tai tas finansavimas padidės“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė generolas.

Nepaisant Vokietijos sprendimo Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje turėti tankų batalioną, pačios Lietuvos poreikis šiai karinei technikai ir toliau išlieka, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Lietuvos poreikis tankams ir visai kitai sunkiajai ginkluotei niekur nedingo, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė generolas. – Be tankų mes galėtume tik užsidaryti kokiam nors apkase, nes manevrinės gynybos negalėtume vykdyti.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys išvažiuojamojoje Europos Sąjungos (ES) karinio komiteto konferencijoje Sevilijoje aptars karinės paramos Ukrainai perspektyvas. Kaip pranešė kariuomenė, antradienį Ispanijoje prasidedanti trijų dienų konferencija yra pirmas išvažiuojamasis ES kariuomenių vadų susitikimas, jo metu bus tariamasi dėl trumpo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio karinės paramos Ukrainai perspektyvų, ES Greitojo reagavimo pajėgų kūrimo.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad kai kurių pareigybių kariams galėtų būti numatyti tarnybiniai būstai. Taip jis kalbėjo paaiškėjus informacijai apie tai, kad jis būstą Vilniuje už skiriamus butpinigius nuomojosi iš sūnaus. Dalis kritikų tokį sprendimą vadino keliančiu interesų konflikto regimybę, o šalies vadovas tokią nuomą įvardino kaip klaidą.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako studijų Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje į gyvenimo aprašymą neįtraukęs, nes jų nebaigė. „Aš buvau įstojęs 1985 metais ir 1988 metais pats savo noru išėjau“, – žurnalistams penktadienį sakė generolas. „Mano nėra baigimo karo mokyklos, todėl gyvenimo aprašyme nėra tokio dalyko nurodyta. Būtų kvaila nurodyti, kur buvai kažkada įstojęs, nepriimta pas mus. (...) Mano visi duomenys yra byloje“, – pridūrė jis.

Derinant generolo Valdemaro Rupšio kandidatūrą į kariuomenės vadus, prezidentas Gitanas Nausėda apie jo studijas Rusijoje nežinojo, teigia Prezidentūra. Vis tik šalies vadovas generolą vertina atsižvelgdamas į jo tarnybą Lietuvai. „Teikiant prezidentui kariuomenės vado kandidatūrą, Krašto apsaugos ministerija šios informacijos nenurodė. Prezidentas apie V. Rupšio studijas buvo informuotas vėliau“, – BNS nurodė Prezidentūra.

Sprendimai dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio likimo, kai jis už butpinigius nuomojo būstą iš sūnaus, turėtų būti padaryti po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Privalo išnagrinėti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir paskelbti išvadą, o nuo išvados paskelbimo bus privalomi atlikti tam tikrai veiksmai“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Premjerė Ingrida Šimonytė su kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu penktadienį lankysis NATO Šiaurės Rytų daugianacionalinio korpuso štabe Ščecine Lenkijoje. Vizito metu premjerei bus pristatyta vadavietės veikla, atsakomybės ir įgyvendinamos užduotys, NATO vadovų susitikime Vilniuje patvirtintų Aljanso gynybos planų įgyvendinimo procesas, pranešė Vyriausybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino sureguliuoti teisinę bazę dėl kariams skiriamų butpinigių. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šias lėšas naudojo buto nuomai iš sūnaus. Dalis kritikų tokį sprendimą vadino keliančiu interesų konflikto regimybę, o šalies vadovas tokią nuomą įvardino kaip klaidą. „Reikia išspręsti teisinės bazės klausimus taip, kad tokių dviprasmybių ateityje nekiltų.

Generolo Valdemaro Rupšio nuompinigų istorija pakenkė jo kaip kariuomenės vado reputacijai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kažkuria prasme situacija yra panaši su savivaldybių tarybų narių „čekiukais“ ir visomis tomis praktikomis, kai yra kažkokios kompensacijos skiriamos ir tų kompensacijų kartais stengiamasi yra maksimaliai išlaikyti šeimoje.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė susirinkti daugiau informacijos ir tada įvertinti, ar pradėti tyrimą dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio buto nuomos iš sūnaus už butpinigius,  „Reaguodama į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją dėl Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija šiandien posėdžio metu aptarė šį klausimą. Nuspręsta susirinkti daugiau informacijos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio buto nuomos iš sūnaus už butpinigius. „Rytoj bus posėdžio metu bus sprendžiama, ar atlikti pretyrimo veiksmus, siekiant susirinkti daugiau duomenų, išsiaiškinti aplinkybes“, – BNS antradienį sakė VTEK atstovė spaudai Dovilė Staniulionė.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda pakomentavo skandalą, kilusį dėl kariuomenės vado Valdemaro Rupšio iš sūnaus nuomoto buto. Prezidentūros pateiktame komentare G. Nausėda pareiškė, kad V. Rupšys padarė klaidą. „Prezidentas kariuomenės vado sprendimą už butpinigius nuomotis butą iš savo sūnaus vertina kaip padarytą klaidą. Kariuomenės vadas klaidą pripažino ir turi ją ištaisyti.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už juos nuomojasi butą iš savo sūnaus, antradienį pranešė portalas „15min“. Kaip nurodoma V. Rupšio privačių interesų deklaracijoje, butą jis nuomojasi nuo 2021 metų. Generolas teigia, kad moka sūnui už nuomą ne rinkos kainą, o perpus pigiau.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už juos nuomojasi butą iš savo sūnaus, antradienį pranešė portalas „15min“. Kaip nurodoma V. Rupšio privačių interesų deklaracijoje, butą jis nuomojasi nuo 2021 metų. Generolas teigia, kad moka sūnui už nuomą ne rinkos kainą, o perpus pigiau.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys antradienį su Islandijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo ir gynybos direktorato generaliniu direktoriumi, vykdančiu ir kariuomenės vado funkcijas, Jonu Gunnaru Allanssonu aptars aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai. Vizito metu Lietuvos kariuomenės aplankys Islandijoje rugsėjo 21 – spalio 4 dienomis vykstančiose išminuotojų pratybose „Šiaurės iššūkis 2023“ (angl. „Northern challenge 2023“) dalyvaujančius Lietuvos karius.

 Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šalyje pastaraisiais metais mažėja savanorių atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą. Visgi, pažymi jis, šiemet kariuomenei pavyko surinkti suplanuotą šauktinių skaičių. „Bendrai karių skaičius, savanoriškai pasirenkančių tarnybą, yra sumažėjęs. Jei lygintume su 2015–2016 metais, kai tik atstatėme tarnybą“, – Juozo Vitkaus inžineriniame batalione penktadienį žurnalistams sakė V. Rupšys.

Lietuvos kariuomenė (LK) praneša, kad kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys išvyko į Oslą (Norvegiją), kur rugsėjo 15–17 d. dalyvaus vyksiančioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) karinio komiteto konferencijoje. NATO valstybių kariuomenių vadai konferencijos metu planuoja svarstyti aktualiausias NATO šalių problemas ir jų sprendimo būdus Aljanso atsakomybės ribose. Skirtingų sesijų metu bus aptariamos Aljanso operacijos, misijos, užduotys, atgrasymo ir gynybos veiksmai.

Lietuva plečia karinę infrastruktūrą ir tam naudoja jau pasiteisinusius konteinerius. Panaši modulinė stovykla jau veikia Pabradėje, o nuo šiol duris atveria ir Marijampolėje. Konteineriuose galės gyventi apie 800 karių, tiek lietuvių, tiek sąjungininkų. „Stovykloje yra 546 konteineriai, įvairios paskirties, tiek gyvenamos, tiek administracinės, šaldytuvai, vandens bačkos ir panašiai“, – teigia Įgulų aptarnavimo tarnybos viršininkas Mindaugas Juotkus.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ketvirtadienį lankysis Kroatijoje, tai bus pirmasis jo oficialus vizitas šioje valstybėje.  Kaip pranešama, V. Rupšys susitiks su Kroatijos kariuomenės vadu Robertu Hranju (Robertu Chraniu), lankysis Karinio jūrų laivyno ir Žrnovnicos karinėse bazėse. Kariuomenių vadai aptars saugumo situaciją, dvišalį karinį bendradarbiavimą, kariuomenių pajėgumų vystymo planus ir prioritetus, paramos Ukrainai klausimus.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys pirmadienį Prienų rajone, Strielčių kaime, lankys pratybose dalyvaujančius Sausumo pajėgų Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ karius. Kaip pranešė kariuomenė, rugpjūčio pradžioje prasidėjusios lauko taktikos pratybos „Aršus Vilkas 23/2“ vyks iki sekmadienio, jose dalyvauja pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų bataliono padaliniai.

NATO narėms susitarus dėl naujų gynybos planų, Rusijai siunčiama žinia, jog Baltijos šalys būtų tučtuojau ginamos agresijos atveju, sako kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

Pasiektas susitarimas su Turkija dėl Švedijos narystės NATO taps rimta dilema Rusijai, ją reikės spręsti tariantis, ne žvanginant ginklais, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Taip jis kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui suteikė generolo laipsnį – tai neseniai įtvirtintas aukščiausias karininko laipsnis Lietuvoje. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, pasirašydamas dekretą dėl generolo laipsnio suteikimo, šalies vadovas pabrėžė, jog tai – istorinis įvykis Lietuvai, jos kariuomenei ir visai karininkijai, taip pradedamas naujas Lietuvos kariuomenės generaliteto etapas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui suteiks generolo laipsnį. Tai neseniai įtvirtintas naujas aukščiausias karinis laipsnis Lietuvoje. Seimas balandį pakeitė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą bei nustatė naują aukščiausią – generolo (admirolo) – laipsnį. Iki tol aukščiausias laipsnis buvo generolas leitenantas. Jį ir turi V. Rupšys.