Kariuomenės vadas pabrėžė, kad yra laimingas galėdamas dalyvauti pratybose kartu su vokiečiais, nes tai, kas neseniai buvo teorija, pasak jo, pamažu virsta realybe.
„Turiu galimybę dalyvauti šiose pratybose, kuriuos yra organizuotos 41 brigados, kuri yra skirta ir Lietuvos gynybai. Mes galime matyti, kaip ši brigada arba vienas iš jos vienetų yra perdislokuotas iš Vokietijos į Lietuvą. Šių pratybų pagrindinis uždavinys yra pažiūrėti, kaip greitai galima reaguoti ir gali būti perdislokuota su atitinkama ginkluote, amunicija ir personalu. Rezultatai, kuriuos (vokiečiai) parodė yra labai geri ir tikrai esu daugiau nei tikras, jei būtų tokia problema arba būtinybė turėti čia sąjungininkus, jie būtų laiku ir vietoje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Paklaustas, kaip greitai vokiečiai iš Vokietijos atsidūrė Lietuvoje, V. Rupšys atsakė, kad tai užtruko apie šešias dienas, buvo išbandyti visi įmanomi keliai.
„Čia pratybos, taigi buvo parengiamasis etapas Vokietijoje, treniravosi brigados sudėtyje, turėjo ilgas pratybas po Naujų metų. Pratybos buvo organizuotos norint pasitikrinti, jei gaunamas signalas, mes tai vadiname kovinės parengties paaukštinamuoju aliarmu, jie viską susirenka, duodamas įsakymas ir atvyksta čia. Nuo šito parengties pakėlimo arba signalo, jie šešių dienų bėgyje jau buvo pasiruošę, susitelkę Lietuvoje“, – sakė kariuomenės vadas.
Anot jo, reakcijos greitis ir galimybė atvykti į Lietuvą taip greitai, kaip reikia, priklauso nuo situacijos.
„Faktas, kad turime treniruotis ir būti garantuoti, jog reikiamu momentu, reikiamą dieną ir valandą jie čia būtų. Sudėtinga sakyti dėl dienų, nenorėčiau prie to prisirišti. Nes informacija (apie galimą pavojų) bus iš anksčiau, o jei būtų taip, kad signalas yra nelauktas, tai tikrai mes treniruojamės, kad jie būtų čia laiku ir vietoje“, – tikino V. Rupšys.
Jis pridūrė, kad taip, kalbant apie reakcijos laiką, vokiečių brigadą turėti Lietuvoje būtų geriau, bet tai priklauso nuo abiejų pusių galimybių, pasirengimo.
„Šis klausimas turėtų būti skirtas politikams, karine prasme, mano darbas ir jų darbas yra tuos politikų sprendimus įgyvendinti. Tai ką turime, kas susitarta, mes viską darome treniruočių, bendrų gynybos planų išgyvendinimui. Su šia brigada numatomos dar mažiausiai keturios pratybos, dar papildomai bus su 10 tankų divizija pratybos, taip pat bus Vokietijos ir Prancūzijos brigadų pratybos, bet jos jau kito formato. Bendrai vertinant tai Vokietijos indelis – didžiulis“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Vokietijos 41-osios brigados vadas Christian Nawrat džiaugėsi, kad dalis brigados jau trečią dieną aktyviai įsikūrinėja Lietuvoje. Anot jo, jų tikslas greitai ir sėkmingai persidislokuoti, įsikurti, išbandyti kelius į Lietuvą, kuriais, reikalui esant, tektų keliauti.
„Brigados dislokaciją iš Vokietijos pradėjome prieš dešimt dienų ir jau trečią dieną esame čia, keliavome čia oru, vandeniu ir sausumos keliais, kad būtume išbandę visokius kelius greitai pakliūti į Lietuvą“, – sakė generolas.
Paklaustas ar nebūtų geriau, jei vokiečių brigada visada būtų čia, jis atsakė, kad dalis vokiečių pajėgų Lietuvoje yra jau senokai, todėl turima patirties su nuolatiniu buvimu čia.
„O dabar mes turime patirties, kaip greit persikelti, mes galime daryti abu dalykus“, – pridūrė jis.
Pratybos „Grifono žaibas“ vyksta Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių raj.).
