Jūratė Važgauskaitė

Po vakarykščio Vašingtono ir Kremliaus apsikeitimo kaliniais, ir Jungtinių Valstijų krepšinio žvaigždė Brittney Griner, ir ginklų prekeivis Viktoras Butas grįžo namo. Rusai šį nusikaltėlį pasitiko tarsi šalies didvyrį – jo kelionę ir atvykimą transliavo tiesiogiai. „Viktoras Butas jau pasirodo tarpduryje. Parodykime tai tiesioginiame eteryje. Sugrįžimas į tėvynę su gėlėmis mamai ir sutuoktinei“, – pompastiškai ginklų prekeivį Viktorą Butą pasitinka rusai.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvauja Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Rygoje, kur kartu su Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas. Čia jie kalbėjo apie gynybos finansavimo didinimą, pagalbą Ukrainai ir tai, kaip svarbu apsirūpinti dujomis ir elektra savarankiškai. Premjerai daug kalbėjo apie energetinį ir fizinį šalių saugumą, tai, kaip svarbu būti nepriklausomais nuo Rusijos energetinių išteklių.

Kilus audringai diskusijai dėl Latvijoje uždaromo rusiško opozicinio „TV Rain“ („TV Dožd“) kanalo, pasigirdo abejonių ar mes tikrai žinome, kas yra rusiška opozicija, kokie tai žmonės ir ką jie galvoja. Pasak portalo tv3.lt kalbintų politologų ir diplomatų, nereikia visiems klijuoti vienodų etikečių, bet skubėti įsileisti dar daugiau rusų – taip pat nevalia.  Žinia, kad „TV Rain“ nesilaikė Latvijos įstatymų ir prarado transliacijos teises, tarp rusų opozicijos sukėlė audringą reakciją.

2021 m. gruodį naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo inauguracinėje kelionėje sustojo Varšuvoje ir susitiko su savo kolega iš Lenkijos Zbigniew Rau. Prieš ministrės vizitą jau tvyrojo didelė įtampa tarp Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos ir naujai suformuotos Vokietijos vyriausybės.

Artėjantys savivaldos rinkimai pradeda partijų kovą ne tik Seimo salėje, bet ir reitingų lentelėse. Ten raumenis rodo socialdemokratai, nors aktyvioje politikoje jų nesimato, o Seimo salėje – nesigirdi. Tiesa, šią savaitę garsiai nugriaudėjo Klaipėdos mero pareiškimas, kad širdyje likdamas liberalu jis visgi perbėga pas socialdemokratus. Tai, pasak politologų, ne kas kita, kaip oportunizmas, kurio artėjant rinkimams matysime ir daugiau.

Kaune penktadienį vyksta tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“, kuriame net keturi prezidentai bei ekspertai diskutuoja apie europietiškas vertybes ir, žinoma, karą Ukrainoje. Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos prezidentai daugiausia kalbėjo apie pagalbą Ukrainai, Rusijos norą sufalsifikuoti istoriją ir tai, kiek mes turime būti vieningi, kad atsilaikytume kylančiai grėsmei ir Rytų.

Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui prieš porą dienų pareiškus, kad su Ukraina norėtų pasidalinti jiems siulomomis „Patriot“ raketomis ir, kad jos būtų dislokuotos prie vakarinių Ukrainos sienų, Lenkijos prezidentas Kaune patvirtino, kad tokia idėja išties yra. Pasak jo, tai būtų logiškas karinis sprendimas, bet paskutinį žodį turėtų tarti vokiečiai, kurie ir pažadėjo tas sistemas.

Ketvirtadienį rytiniame Seimo posėdyje Liberalų sąjūdžio atstovas ir buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nustebino kolegas rėžęs kalbą iš tribūnos ir kreipęsis į „juodąją šmeižikę“. Savo trumpą kalbą jis skyrė paslaptingai kolegei, kurį jį apkaltino nederamu elgesiu. „Mano pareiškimas vadinsis šmeižikė. Negaliu patikėti žiniasklaidos užduodamu klausimu antradienį po Seimo posėdžio.

Partinė drausmė konservatorių partijoje vėl susvyravo, šį kartą ant baudžiamojo partijos suolelio atsidūrė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tikėtina jis neteks šių pareigų, bet kur toliau pasuks jo politinis kelias dar neaišku. Ši partinė drama gali baigtis tyliai ir ramiai, kaip tai nutiko Žygimantui Pavilioniui, o gali virsti ir skyrybomis, kaip, kad Egidijui Vareikiui.

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Lenkijos pasienyje nukritusi rusiška raketa visą Europą privertė nemaloniai krūptelėti. Prasidėjus karui Ukrainoje šalis tapo didžiausiu ukrainiečių ramsčiu ir kylančia karine bei politine regiono jėga. Lietuva gretinasi prie Lenkijos ir pripažįsta jos didėjančią karinę bei politinę įtaką, tampame „mažesnieji Lenkijos broliai“, bet ar Lenkijai pavyks išplėšti „didelio Europos brolio“ titulą, dar neaišku. Kova tik įsibėgėja.

Ukrainoje kariaujama ne tik ginklais, bet ir kompiuterių klaviatūromis. Kibernetininė erdvė kovoje tapo tokia pat svarbi, kaip ir mūšio laukai kur nors greta Donecko. O ir karas šiose erdvėse prasidėjo tikrai ne vasario mėnesį. Pasak kibernetinių grėsmių specialistų, diskutavusių apie kibernetines užpuolikų iš Rusijos gaujas, Ukraina nuo 2014 metų buvo kibernetiniu Rusijos poligonu.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Interpeliacijų banga valdantiesiems grasinantys opozicionieriai skelbia kalbėsiantys ir apie nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Tiesa, patys stoti už valstybės vairo jie nenorėtų. Pasak opozicijos, tie patys, kuriais nepasitikima, tiesiog turėtų suformuoti kitą Vyriausybę. Galimai tokią, kuria būtų tikima labiau. Problemų, pasak politologų, Vyriausybėje išties yra, bet opozicijos siūlomi sprendimo būdai – kreivi.

Lietuva ir Lenkija buvo teisios daugybę metų aiškindamos Vakarų partneriams apie Rusijos grėsmę ir kėslus, sako Lietuvos ir Lenkijos politikos formuotojai susirinkę į neformalią diskusiją Vilniuje. Pasak jų, scenarijai, kurių abi šalys bijojo, deja, bet išsipildė.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, „Freedom House“ viceprezidentė Nicole Bibbins Sedaca, „Alliance of Democracies“ vykdomasis direktorius Jonas Parello Plesner ir JAV prezidento Joe Bideno specialusis asistentas Robertas Berschinskis paskelbė apie bendros darbo grupės, priešinantis autoritarinių režimų spaudimui, veiklos pradžią. Jie pridūrė, kad demokratijos privalo jungtis ir priešintis autokratams, o rinkimų baigtis JAV niekaip nepakeis paramos Ukrainai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį lankėsi Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje ir domėjosi saugumo situacija pasienyje su Rusija. Pasak ministrės, pasienis galimam nelegalių migrantų antplūdžiui pasiruošęs, bet situacijai blogėjant dar bus galima pastatyti ir koncertiną. Lenkija ją jau stato.

Kinijos vaidmuo pasaulio politikoje kasdien vis didėja ir būtent Kinija, o ne Rusija, yra vadinama didesne grėsmė pasaulio stabilumui. Kiniją, kaip pagrindinę savo varžovę, mato ir JAV, atvirai apie tai rašydama Nacionalinės gynybos strategijoje. Kinijos „didžiojo brolio“ vaidmuo padidėjo Rusijai įsivėlus į karą Ukrainoje, kuris atvėrė nemažai kelių kinams, šis karas jiems yra gana naudingas.

Lietuvoje viešintis Lenkijos kariuomenės vadas Rajmundas T. Andrzejczakas penktadienį su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė karinio bendradarbiavimo klausimus, nenumatytas pratybas ir tai, kad modernizuoti kariuomenę, pirkti ginkluotę ir mokytis sąveikavimo su sąjungininkais abi šalys neturi daug laiko. Pasak kariuomenės vadų, net ir nugalėta Rusija bus pavojinga, o mes turime vos porą metų tinkamai pasiruošti gynybai.

Lietuvoje gyvena apie 40 tūkstančių baltarusių ir dalis jų, situacijai namuose negerėjant, tikisi likti mūsų šalyje ir gal net tapti Lietuvos piliečiais, teigiama tyrime, kuris buvo atliktas apklausiant iš tėvynės neseniai pabėgusius baltarusius. Tiesa, ne visi baltarusiai čia jaučiasi laimingi, daliai jų nesuprantama, kodėl ukrainiečiams pabėgėliams sudaromos geresnės sąlygos nei jiems, nors sudėtingą šių žmonių dalią jie puikiai suvokia.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl to, ar galime sau leisti atiduoti dalį Ukrainos prašomos ginkluotės. Kariuomenės vadas sako, kad „negalime daugiau nusirengti“, bet politikai pyksta, esą tokios jo kalbos gali būti ne taip suprastos Ukrainoje, o ir nesaugios Lietuvai. Strateginius sprendimus priima politikai, bet jie turėtų prisiimti ir atsakomybę nelaimės atveju.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vakar pasakęs, kad rekomenduos Valstybės gynimo tarybai nesiųsti tam tikrų ginklų Ukrainai, nes jų mums reikia patiems, sulaukė kritikos iš valdančiosios koalicijos atstovų. Jis tikina, kad žiniasklaida iškraipė jo žodžius, o kai kurie komentuojantieji skaito tik antraštes. Tiesa, kariuomenės vadas ir šiandien pakartojo, kad Lietuvos kariuomenė turi būti tinkamai ginkluota ir pasiruošusi.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka jau aštuonis mėnesius trypčioja ir kas antrą savaitę skelbia vienas kitam prieštaraujančius pranešimus. Vieną dieną jis ruošiasi kariauti, kitą – gintis, o trečią atiduoda baltarusišką ginkluotę Rusijai. Tai, ar Baltarusija aktyviai įsijungs į karą Ukrainoje, pasak ekspertų, priklauso nuo Kremliaus. O šis – desperatiškas ir neprognozuojamas, todėl Lietuvos kaimynė netrukus gali įsivelti į karą, o mes, tikėtina, sulaukti nekviestų svečių.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Rusijai nenustojant grasinti branduoliniu ginklu, ekspertai sako, kad tokio ginklo panaudojimo galimybės, žinoma, yra, bet nėra itin didelės. O ir pati Rusija, bei jos vadovas Putinas, vargu ar nori mokėti tokio ginklo panaudojimo kainą. Tiesa, tai, kad Putinas greičiausiai blefuoja kalbėdamas apie branduolinį smūgį, nereiškia, kad galima nekreipti dėmesio į jo žodžius. Ignoravimas gali būti toks pat pavojingas, kaip ir baimė.  Portalo bernardinai.

Vilniaus rajone, Nemenčinėje, šalia bažnyčios tvoros vykdant kasimo darbus, žemėje rasti kaulai. Kaip pranešė Policijos departamentas, rastos dviejų žmonių kaukolės ir įvairūs kaulai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

„Referendumas“ Ukrainos pietryčiuose ir mobilizacijos į Rusijos kariuomenę grėsmė daugelį aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų privertė bėgti per Rusiją į Europą. Tai lėmė sudėtingą situaciją prie Rusijos sienų su Estija ir Latvija. Kai kurie žmonės šaltyje nakvoja jau kelias dienas, susidarė eilės. Tiesa, Lietuvos pasienyje situacija kiek kitokia, kol kas ukrainiečiai retai renkasi kelią per Baltarusiją.

Paslaptingai Baltijos jūroje sprogus „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynui pusę lūpų imama kalbėti apie Rusijos diversiją ir apie tai, kaip reikia stiprinti strateginių objektų saugumą. Lietuvos politikai ir saugumo ekspertai sako, kad mūsų strateginiai objektai papildomos apsaugos gavo dar nė neprasidėjus karui, buvo aišku, kad saugotis reikia.

Rusijai pradėjus mobilizaciją, o ukrainiečiams sparčiai atsiiminėjant vieną miestelį po kito vėl aštriai iškyla ginklų tiekimo Ukrainai klausimas. Šiomis dienomis jis aktyviai diskutuojamas ir Lietuvoje, mat yra žinių, kad ukrainiečiai paprašė labai konkrečių ginklų, o Lietuva nežinia ar gali juos atiduoti.

Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį tarsiasi dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo sakė, kad dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje saugumo situacija regione prastėja, bet karinės grėsmės lygis Lietuvoje išlieka nepakitęs. Taip jis kalbėjo po pirmadienį surengto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.

Nepraėjo nei metai, o Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko vieta netrukus vėl liks tuščia. Sausio mėnesį nenoriai postą palikusį Žygimantą Pavilionį pakeitusi Laima Andrikienė greitai turėtų išvykti dirbti į Audito rūmus Briuselyje, o konservatoriai vėl turės laužyti galvą, kas užims šio svarbaus komiteto vadovo postą.

Premjerė Ingrida Šimonytė, atsakydama į opozicijos politikų siūlymus taikyti lengvatinius PVM mokesčius elektrai, sako, kad tai sumažinti kainos nepadės, nes nėra tokio dydžio mokesčio, kuris kompensuotų tiek, kiek dabar kompensuoja valstybė. Tai, pasak premjerės, yra ne procentų, o kartų reikalas.  Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą prieš savaitę įregistravo Seimo Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantys parlamentarai.

Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją būriai rusų ėmė bėgti iš šalies. Žmonės užgulė oro uostus, išpirko visus bilietus į artimiausias valstybes, prie Suomijos sienos nusidriekė didžiulė automobilių eilė. Na, o Lietuvoje kilo diskusija ar nuo mobilizacijos bėgantys rusai – politiniai pabėgėliai ir ar nevertėtų jų įsileisti. Visgi politikai Seime tikina, kad kariauti nenorintys rusai savo problemas turi spręsti gimtinėje, įsileisti jų mes neprivalome, o ir negalime.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir būsimus „pergalingus referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose, gynybos ekspertai sako, kad griausmingos kalbos ir bauginimai, deja, atsimuša į rusiškąją realybę. Rezervistų Rusijoje yra kelis kartus mažiau, nei skelbiama, mobilizacijai nepasiruošta, o ginkluotis teks sovietiniais ginklais, puoštis senoviniais šalmais.

Lietuvoje įsigaliojo draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos piliečius. Tokia pati tvarka jau galioja ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas tikina, kad toks sprendimas priimtas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, o Lietuvoje gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas jam antrina, jog šis sprendimas rusus labai nervina ir galimai turi daugiau įtakos, nei sankcijos.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prisimindamas laikus, kai valstybinius sprendimus priiminėjo pats, sako, kad energetiniai klausimai visada buvo patys sunkiausi. Sėkmingam energetinių projektų įgyvendinimui pagalius į ratus kišo ne tik rytų kaimynai, nenorėję prarasti įtakos Lietuvoje, bet ir partneriai iš Vakarų – nenorėję įgyti konkurentų.

Kinijos ekspertas, sinologas ir Kinijos tyrimų centro Sinopsis kūrėjas Martinas Halo interviu tv3.lt sakė, kad Kinija ir Rusija, nors bendradarbiauja glaudžiai, bet pasaulį mato skirtingai. O ir vienija šias autokratines valstybes ne bendros vertybės, o bendri interesai, kurie laikui bėgant gali keistis. Kinija tyliai padeda Rusijai, bet šiai pralaimėjus karą labai nenusimintų. Silpna Rusija būtų skanus kąsnis Kinijai, kurį ši mielai prarytų.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Vilniuje susitiko su Lenkijos Vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu. Susitikimo metu abu premjerai aptarė būtinybę didinti paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą, energetinius iššūkius, su kuriais susiduria lenkų ir lietuvių visuomenės.  Spaudos konferencijos metu abu premjerai pripažino, kad energetiniai iššūkiai itin skaudžiai atsiliepia abiejų šalių žmonėms, todėl siekiama bendrų europinių sprendimų, kad situacija bent kiek pagerėtų.

Karas Ukrainoje įstrigo, bet ekspertai tiki, kad ateinantis ruduo atneš daug permainų. Šiuo metu nei ukrainiečiai, nei rusai neturi jėgų sparčiai judėti į priekį, bet spalį Ukrainą pasieksiantys ginklai pagal JAV land lease programą turėtų išjudinti įstrigusį karą. Tiesa, ruduo atneš ir liūtis, o jos gali pakoreguoti puolimą.

Situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) akylai stebi viso pasaulio branduolinės saugos specialistai, tai, kas vyksta didžiausioje Ukrainos AE nėra aprašyta jokiame vadovėlyje ar branduolinės saugos konvencijoje. Taip tiesiog neturėtų būti, sako Lietuvos valstybinės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) direktoriaus pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

Artėjantis ruduo kelia nerimą visiems. Kaip ant mielių augančios elektros kainos ir dar didėsiančios ir taip didelės šildymo kainos ar dviženklė infliacija žada taupų rudenį ir žiemą. Ekspertai įspėja, kad jau laikas atsisakyti nebūtinų pirkinių, buto remontų ar paskolų. Taupyti, matyt, teks ne tik pinigus, bet ir elektrą, šildymą.

Prieš kelias dienas miręs paskutinysis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas buvo vertinamas Vakaruose ir nekenčiamas Rusijoje. Na, o Baltijos šalys, Sakartvelas ar Azerbaidžano gyventojai šiam žmogui jautė „ypatingus“ jausmus. Tokius, kurių nesuprato nei Vakarai, nei Rusija. Nors M. Gorbačiovas savo laiku gavo Nobelio taikos premiją, taikiu lyderiu lietuviai, sakartvelai ar „juodojo šeštadienio“ aukų artimieji Baku, jo nelaikė.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien pripažino, kad ateinančios Seimo sesijos svarbiausias klausimas bus elektros kainos, kompensacijos ir tai, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą. Ji patvirtino, kad laukia nemažai iššūkių, bet taip pat pastebėjo, kad iki naujųjų metų dėl užkilusios elektros kainos didžiojo dauguma vartotojų drebėti neturėtų.

Premjerė Ingrida Šimonytė, kartu su fizinio barjero prie Baltarusijos sienos statytojais aptarė tvoros tarp Lietuvos ir Baltarusijos užbaigimo darbus. Fizinis barjeras baigtas statyti prieš kelias dienas.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.